2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Rusijos apžvalgininkė peikia rusų FSB ir giria lietuvių VSD

Gintaras Visockas

Rusijos apžvalgininkė Julija Latynina

Rusijos politikos apžvalgininkė Julija Latynina RTVi televizijos kanalo laidoje „Kod dostupa“ be perstojo kritikavo Rusijos slaptąsias tarnybas, nesugebėjusias užkirsti kelio teroro aktui tarptautiniame Domodedovo oro uoste. Ji ne tik kritikavo FSB vadovybę, bet ir, mano supratimu, taikliai šaipėsi iš Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo. Jos įsitikinimu, kvaila visą bėdą už pražiopsotą savižudžio sprogimą suversti komercinėms oro uosto struktūroms, o rusų saugumiečių net nepabarti. Politikos apžvalgininkė svarstė, ar už šią nelaimę kaltės neturėtų prisiimti ir pats šalies vadovas, nes būtent jam pavaldžios jėgos struktūros, įskaitant ir žvalgybines.

Ričardo Zorgės mįslės

Gintaras Visockas

Kad šiandien žinome, kas buvo Ričardas Zorgė, turime dėkoti kosmonautui Jurijui Gagarinui. Mat tuometinė Sovietų Sąjungos valdžia nė neketino informuoti visuomenės apie Antrojo pasaulinio karo metais Japonijoje turėtą sumanų, ištikimą žvalgybininką, teikusį itin svarbią informaciją. Pavyzdžiui, jis pranešė, kada tiksliai fašistinė Vokietija užpuls SSRS, kad militaristinė Japonija neketina pulti sovietų šalies, todėl Stalinas galįs Sibiro divizijas drąsiai permesti į Vakarų frontą. Sovietų valdžia norėjo pamiršti Ričardo Zorgės pavardę, jo nuopelnus bei tragišką likimą. Po karo viešėdamas Tokijuje kosmonautas J. Gagarinas išgirdo apie čia pagarbiai minimą SSRS žvalgą R. Zorgę, kurį japonų kontržvalgybos agentai suėmė 1941-aisiais, o 1943-ųjų rugsėjį nuteisė mirties bausme ir 1944-ųjų pabaigoje pakorė. Grįžęs į Maskvą J. Gagarinas asmeniškai tuometinio Kremliaus vadovo Nikitos Chruščiovo paklausė, kas iš tiesų buvo tas paslaptingasis R. Zorgė ir kodėl liaudis, jei R. Zorgė išties buvo jų agentas, nieko nežino apie šio žvalgybininko nuopelnus.

„Transneft“ vadovo patarėja – buvusi šnipė

Gintaras Aukštuolis

Buvusi Rusijos šnipė Natalija Pereverzeva-Kucik, neseniai gavusi darbą „Transneft“ kompanijoje

Viena iš vasarą JAV demaskuotų Rusijos agentų nelegalų Natalija Pereverzeva-Kucik, Amerikoje gyvenusi Patricijos Mills vardu, gavo darbą „Transneft“ kompanijoje. Tai patvirtino kompanijos vadovas Nikolajus Tokarevas, patikslinęs, kad Natalija yra jo patarėja tarptautiniais klausimais.

„Transneft“ vadovas N. Tokarevas labai nenoriai teigė, kad nuo praėjusių metų pabaigos jo patarėja užsienio ekonomikos klausimais tapo buvusi užsienio žvalgybos tarnybos bendradarbė Natalija Kucik, pernai išsiųsta iš JAV. Specialiai surengtoje spaudos konferencijoje jis pranešė, kad į šias pareigas Kucik buvo pakviesta gruodžio mėnesį. „Natalijos Petrovnos Kucik kvalifikacija, žinios ir patirtis bus išnaudotos „Transneft“, ji dirba savo vietoje“, – pareiškė N.Tokarevas. Beje, „Transneft“ vadovas dar kartą paneigė anksčiau žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kad jo patarėja paskirta Natalija Pereverzeva yra praeitą vasarą tarp RF ir JAV įsiplieskusio šnipų skandalo dalyvė. „Aš turiu patarėją, kuri vardu Natalija Petrovna Kucik, o Pereverzevos Natalijos Petrovnos nėra“, – pasakė jis.

Marina Litvinenko: „Neabejoju, kad mano vyrą nužudė būtent FSB“

Marina Litvinenko, radioaktyviuoju poloniu nunuodyto Rusijos slaptųjų tarnybų karininko Aleksandro Litvinenkos žmona

Neseniai per vieną Rusijos televizijos kanalą teko matyti itin įdomią laidą „Niujorke su Viktoru Topaleriu“. Tąsyk populiarios TV laidos vedėjas Viktoras Topaleris kalbino į Vakarus pabėgusio ir Londone radioaktyviuoju poloniu nunuodyto Rusijos slaptųjų tarnybų karininko žmoną Mariną Litvinenko. V. Topaleris uždavė daug aštrių ir konkrečių klausimų, o M. Litvinenko nuoširdžiai  į juos atsakinėjo, nebėgo į šoną. Žodžiu, šis interviu pasirodė esąs labai atviras ir konkretus.

Aviakatastrofa, kurioje žuvo Samanta

Gintaras Visockas

Samanta Smith, 1983-aisiais aplankiusi Sovietų Sąjungą

Šis tekstas tikriausiai nepatiks sąmokslo teorijų mėgėjams. Mat žinių, jog amerikiečių mergaitė Samanta Smith 1983-aisiais parašė laišką tuometiniam Sovietų Sąjungos vadovui Jurijui Andropovui inspiruota SSRS slaptųjų tarnybų, šiandien nėra. Bent jau iki šiol neturėta tokių faktų. Taip pat nėra žinių, jog lėktuvas, kuriuo 1985-ųjų rugsėjį skrido S. Smith, katastrofą patyrė mįslingomis, keistomis ar įtartinomis aplinkybėmis. Tiesiog tai greičiausiai buvo nelaimingas atsitikimas, o ne CŽV kerštas už palankumą sovietams.

Sovietų „taikdariški“ planai

Pulkininkas Ryšardas Kuklinskis su maršalu Dmitrijumi Ustinovu

1981 m. lapkričio 7 dieną garsioji sovietų žvalgyba patyrė vieną didžiausių savo nesėkmių – JAV agentams pavyko iš Varšuvos saugiai išvežti pulkininką Ryšardą Kuklinskį, kuris ilgą laiką perduodavo slapčiausius Varšuvos Sutarties dokumentus.

 Viljamas Kasėjus, buvęs  JAV Centrinės žvalgybos valdybos vadovas, tuometiniam prezidentui Ronaldui Reiganui pasakė: „Niekas pasaulyje per pastaruosius 40 metų  taip nepakenkė komunizmui, kaip šis lenkas.“ Sovietai negalėjo dovanoti pirmajam lenkų karininkui, atsidūrusiam NATO būstinėje. Du  jo sūnūs žuvo neaiškiomis aplinkybėmis – įtariama, kad buvo nužudyti.