2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Baltarusiškas terorizmas labiausiai naudingas… A. Lukašenkai

Gintaras Aukštuolis

Balandžio 11-osios teroristinis aktas Baltarusijos sostinėje

Agentūra „RIA Novosti“ pranešė, kad Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka įsitikinęs, jog dėl teroristinio išpuolio Minsko metro sulaikytasis asmuo ir yra tikrasis nusikaltimo vykdytojas. „Aš juk ne idiotas, jei prisiimu atsakomybę, pareikšdamas, jog nusikaltimas yra atskleistas“, – sakė A. Lukašenka. „Vitebske, namo rūsyje aptikta laboratorija, kurioje įtariamasis gamino sprogstamąsias medžiagas, iš ten paimta 190 daiktų, tarp jų – metalas, šratai, armatūra“, – sakė Baltarusijos prezidentas žurnalistams.   

Lenkija prarado savisaugos instinktą

Gintaras Visockas

Buvusi Lenkijos užsienio reikalų ministrė Ana Fotyga

Lietuviškoje spaudoje pastaruoju metu apstu svarstymų, kodėl pašlijo oficialūs Vilniaus ir Varšuvos tarpusavio santykiai. Diskutuojama, kodėl Lenkija kritikuoja lietuvius dėl neva tautinių mažumų diskriminavimo, kam iš tiesų lenkams žūtbūtinai reikia, kad lietuvių kalba įsileistų raidę „w“, kodėl Lenkijos viešojoje erdvėje pasirodė publikacijų, Vilnių traktuojančių kaip didžiosios Lenkijos miestą. Analizuojami ir Lenkų rinkimų akcijos vadovo Valdemaro Tomaševskio argumentai, esą ne Lietuvos lenkai turi taikytis prie lietuvių, o lietuviai Vilniaus krašte privalo priimti lenkiškas žaidimo taisykles.

Po programišių atakų puola tankai

Gintaras Visockas

Rusijos žurnalistė, politikos apžvalgininkė Julija Latynina

Nederėtų aklai tikėti kiekvienu žymios Rusijos apžvalgininkės Julijos Latyninos žodžiu, pasakytu RTVi laidose „Kod dostupa“, juolab kad jos pozicija pastaruoju metu (ypač po vienos kelionės į Izraelį) tapo akivaizdžiai priešiška arabams ir žmogaus teisių gynėjams, o Izraeliui – palanki. Tačiau jos pastabose, nepaisant kai kurių į akis krentančių tendencingumų, girdžiu aktualių Lietuvai pastebėjimų. Neseniai J. Latynina analizavo, kaip Rusija sėkmingai kariauja prieš Estiją ir Gruziją įvairiausio pobūdžio informacinius karus.

Kai visos priemonės leistinos...

Kiprijonas Tvirbutas

Slaptosios Prancūzijos tarnybos SDECE ženklas

SDECE – Service de Documentation Exterieure et de Contreespionage – Užsienio dokumentacijos ir kontržvalgybos tarnyba turėjo didelių galių ir veikė pagal principą: viskas leistina. Operacijas vykdė Prancūzijoje ir už jos ribų. Iki 1970 metų, kai SDECE ėmė vadovauti grafas Aleksandras de Marešas, ši tarnyba turėjo blogą reputaciją. Šiek tiek faktų. 1946 m. sausio mėnesį atsistatydino Šarlis de Golis, laikinasis Prancūzijos prezidentas. Būtent tada ir atsirado SDECE, pakeitusi generolo Šarlio de Golio sukurtą DGER – žvalgybos tarnybą. Naujajai tarnybai ėmė vadovauti socialistas, vidaus reikalų ministro patikėtinis Anri Ribjeras. Oficialiai SDECE buvo pavaldi Gynybos ministerijai, tačiau iš tiesų atsiskaitydavo tik prezidentui per specialųjį jo patarėją. SDECE sudėtyje veikė Kontržvalgybos padalinys, kurio uždavinys – visos organizacijos ir kitų Prancūzijos specialiųjų tarnybų saugumas, apsauga nuo galimų kitų valstybių agentų įtakos. SDECE buvo draudžiama atlikti kontržvalgybines operacijas Prancūzijoje, išskyrus operatyvinį darbą užsienio pasiuntinybėse. Šioje tarnyboje veikė specialiosios paskirties grupės, parengtos diversinėms ir sabotažo akcijoms Indokinijoje. Ji net turėjo savo aerodromą netoli Paryžiaus. Būtent iš jo pakildavo lėktuvai, kurie permesdavo NATO agentus į Rytų Europos komunistines šalis. Tačiau tie desantai buvo nesėkmingi, nes SDECE viduje veikę sovietų agentai laiku įspėdavo tų šalių specialiąsias tarnybas. Visi „parašiutininkai“ buvo likviduoti.

Skandalas dėl striptizo šokėjos

Gintaras Visockas

Igorio Damaskino knygos „Žvalgės ir šnipės“ viršelis, kurioje rašoma apie striptizo šokėją Kristiną, privertusią atsistatydinti visą britų ministrų kabinetą

1963 metais Didžiojoje Britanijoje kilo rimtas skandalas, į kurį norom nenorom įsipainiojo patys aukščiausi britų politikai ir kariniai veikėjai. Ginčų objektu tapo žavi striptizo šokėja Kristina Kiler. Triukšmas dėl jos vaidmens žvalgybinėje istorijoje, kurioje buvo paminėta ir sovietų diplomato Jevgenijaus Ivanovo pavardė, įsiplieskė atsitiktinai. Tiesiog vieną vakarą naktiniame bare, stebėdami Kristinos šokį, susimušė du indai. Indai vienas kitą pliekė taip smarkiai, kad teko iškviesti policiją. Po šio nesusipratimo vienas indas buvo teisiamas už viešosios tvarkos pažeidimus ir chuliganizmą.

„Jūs iki šiol nežinote svarbiausios KGB paslapties“

Gintaras Visockas

Rusijos Federacijos saugumo būstinė Maskvos centre

Šis skandalas kilo 2003 metų sausio 9 dieną, kai Maskvos meras Jurijus Lužkovas leido Vokietijos ir Prancūzijos kultūros centrams įsigyti nedidelį žemės sklypą pačiame sostinės centre, Lubiankoje. Jau ir kaina buvo suderėta – apie 15 milijonų JAV dolerių. Bet vos tik Maskvos valdžia sėdo pasirašinėti pardavimo–pirkimo sutarties, įsikišo Rusijos federalinė saugumo tarnyba. Rusijos FST pareiškė nesutinkanti, jog sklypas būtų perduotas užsieniečiams. Kodėl taip sunerimo Rusijos FST vadovybė? Į Didžiąją Britaniją pabėgęs buvęs KGB karininkas Olegas Gordijevskis yra pareiškęs: „Jūs iki šiol nežinote svarbiausios KGB paslapties. Milžiniški miestai po žeme, ištisos komunikacijos, modernūs įrenginiai. Bet jums jų niekada neparodys“.

Specialiosios tarnybos ir mafija

Šiandien niekas neabejoja, kad Vakarų demokratijai didelį pavojų kelia organizuotas nusikalstamumas. Neramina ir tai, kad daugelis demokratinių Vakarų valstybių tik vaizduoja kovojančios su mafija, kuri kraunasi savo turtus iš prekybos narkotikais, moterimis ir ginklais. Kai kuriais duomenimis, mafija visame pasaulyje kasmet į savo kišenes susižeria ne mažiau vieno bilijono dolerių. Vien Vakarų valstybės prieš keletą metų kasmet netekdavo 750 milijardų dolerių pelno dėl organizuotų nusikaltėlių machinacijų.