„XXI amžiaus“ priedas apie slaptąsias tarnybas

2011 m. rugpjūčio 24 d., Nr.8 (57)


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


XXI amzius


ARCHYVAS

2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Kam reikalinga „dūmų uždanga“

Baltijos rusakalbių teisių gynimo organizacija buvo prisiėmusi atsakomybę už Medininkuose pralietą kraują

Gintaras Visockas

Netikiu, kad Lietuvos generalinė prokuratūra nuoširdžiai siekia išaiškinti bei nubausti Medininkų skerdynių kaltininkus. Netikiu ir dabar, kai pareikšti įtarimai dar trims buvusiems omonininkams. Regis, turėtume džiaugtis. Bet pasididžiavimo, kad lietuviškoji Temidė kryptingai, principingai lipa tikriesiems žudikams ant kulnų, nėra. Jau vien dėl to, kad šiandien akivaizdus dar vienas mūsų aplaidumas bandant išsiaiškinti amžiaus bylą.


Stalino asmens sargybinio išpažintis

Gintaras Visockas

Aštuonerius metus Josifą Staliną
saugojęs asmens sargybinis
Vladimiras Vasiljevas

Kaip buvo saugomas Stalinas? Ar SSRS diktatorius pagarbiai žvelgė į savo asmens sargybinius? Ar Stalino asmens sargybiniai mėgavosi privilegijomis? Ar tiesa, jog prieš Staliną nebuvo surengtas nė vienas pasikėsinimas? Į šiuos klausimus atsako buvęs Stalino asmens sargybinis Vladimiras Vasiljevas, diktatorių saugojęs aštuonerius metus. Interviu paskelbtas laikraštyje „Soveršenno sekretno“. Interviu autorius – buvusio asmens sargybinio sūnus Andrėjus Vasiljevas. Publikacija pavadinta „Žmogus iš „deviatkos““. Savo skaitytojams pateikiame keletą įdomesnių ištraukų. Ar galima tikėti tuo, ką tvirtina buvęs SSRS saugumietis – tegul sprendžia kiekvienas asmeniškai.


Išskirtinis politinių žmogžudysčių Serbijoje braižas – žiaurumas

Gintaras Aukštuolis

2003 metų kovo 12 dieną Serbijos sostinėje Belgrade, prie buvusios Jugoslavijos armijos vadavietės griuvėsių, nužudytas premjeras Zoranas Džindžičius. Snaiperis į ministrą pirmininką paleido dvi kulkas. Viena įsmigo į nugarą, kita – į pilvą. Pasikėsinimo metu Zoranas lipo iš šarvuoto limuzino, pasiramsčiuodamas ramentais, nes žaisdamas futbolą susižeidė koją, ir ruošėsi eiti į Vyriausybės rūmus. Manoma, kad snaiperis slėpėsi remontuojamame Statistikos instituto pastate. Premjeras mirė vos nuvežtas į ligoninę.


Kodėl buvęs KGB pulkininkas supirkinėja laikraščius

Gintaras Visockas

„Novaja gazeta“ – regis, vienintelis tikrai nepriklausomas ir įtakingas leidinys, kuriam pavyko nebankrutuoti ir išsaugoti nepriklausomybę Vladimiro Putino valdomoje Rusijoje. Nūnai šis laikraštis gali prarasti savo veidą, jame gali nebelikti iki šiol Kremliaus atžvilgiu egzistavusio kriticizmo. Kai kurie Vakarų ir Rusijos leidiniai tvirtina, jog „Novaja gazeta“ laikraštį įsigijo KGB atsargos pulkininkas, buvęs Rusijos Dūmos narys, bankininkas ir spaudos magnatas Aleksandras Lebedevas. Tiksliau tariant, šis Rusijos turtuolis viešai pareiškė ieškosiąs lėšų laikraščio leidybai.


Išdavikai ir perbėgėliai vis dar teisiami pagal „šaltojo karo“ laikų įstatymus

Gintaras Visockas

25-erių metų laisvės atėmimo bausmė. Būtent tokio dydžio bausmės pareikalavo prokuroras, tėvynės išdavyste kaltinantis SVR (Služba vnešnej razvedki, liet. Užsienio žvalgybos tarnyba) pulkininką Aleksandrą Potejevą. A. Potejevo pavardė pradėta minėti, kai paaiškėjo, jog šis aukšto rango Rusijos slaptųjų tarnybų atstovas su savo artimiausiais slapta pabėgo į JAV ir ten paprašė politinio prieglobsčio. Taigi sėkmingai pabėgo. Tačiau oficialioji Maskva A. Potejevą kaltina ne tik pabėgimu į Ameriką, bet ir sąmoninga, iš anksto suplanuota išdavyste. Būtent A. Potejevas kaltinamas Vašingtonui išdavęs Amerikos terirorijoje sėkmingai veikusią vadinamąją nelegalų grupę su Ana Čapman priešakyje. Pasak agentura.ru portalo redaktoriaus Andrėjaus Soldatovo, A. Potejevas neabejotinai kaltas, kad Vašingtonui pavyko demaskuoti puikiai užsikonspiravusią nelegalų šnipų grupę. Taigi, Rusijos supratimu šis perbėgėlis nenusipelnė nei pagarbos, nei užuojautos. Žurnalistas A. Soldatovas nesuvokia, kodėl šis dezertyras ir išdavikas baudžiamas itin griežtai – būtent pagal „Šaltojo karo“ metų įstatymus. Juk jei A. Potejevui, šiandien saugiai gyvenančiam Jungtinėse Valstijose, už akių bus skirta 25-erių metų laisvės atėmimo bausmė, vadinasi, tai bylos, jog A. Potejevo veiksmai prilyginami Olego Gordijevskio ar Viktoro Suvorovo-Rezuno pabėgimams ir išdavystėms.


Ko britų žvalgyba ieško Rusijoje

Antanas Rašimas

Internetiniame portale Agentura.ru pasirodė interviu su britų žvalgybos ir saugumo ekspertu Glenmoru Trener-Harvi. Žinoma, jokių sensacijų šis žmogus neatskeidė, vis dėlto, keli niuansai turėtų būti įdomūs ir Lietuvos skaitytojams. Pavyzdžiui, kaip britų žvalgyba bendrauja su savos šalies žurnalistais.

Jei tai, ką sako G. Trener-Harvi, yra teisybė, vadinasi, Didžiosios Britanijos žvalgyba turi specialųjį padalinį, kuris reguliariai rengia spaudos konferencijas saugumo temomis besidomintiems žurnalistams. Bet įdomiausia net ne tai, kad britų  „džeimsai bondai“ turi, mūsų terminais kalbant, spaudos atstovus, kuriems privalu britų visuomenę karts nuo karto informuoti apie svarbiausias savo veiklos kryptis. G. Trener-Harvi tvirtina, kad tokios spaudos konferencijos gali būti surengtos ne tik MI 5 ar MI 6 iniciatyva, bet ir žurnalistų pageidavimu. Jei britų žiniasklaidos atstovus domina koks nors žvalgybinis skandalas, sakykim, į Didžiąją Britaniją pabėgusio Rusijos žvalgybininko Aleksandro Litvinenkos nužudymo byla, britų žurnalistai turi teisę oficialiai kreiptis į padalinio „Information Operations“ (Special Political Actions – Specialiųjų politinių akcijų agentūra) vadovus, prašydami platesnių paaiškinimų. Ir toji „Information Operations“, jei teisingai suprantu iš interviu konteksto, negali atsisakyti surengti spaudos konferencijos.

 
 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija