„XXI amžiaus“ priedas apie slaptąsias tarnybas

2011 m. lapkričio 23 d., Nr.11 (60)


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


 

Slaptųjų tarnybų veikloje dar mažiau viešumo

Antanas Rašimas

Rusijos prezidentas Dmitrijus
Medvedevas pasirašė kelis
dekretus, kurie apriboja
žurnalistų galimybę atviriau
rašyti apie FST veiklą

Ginkluotas Rusijos slaptosios
tarnybos FST pareigūnas su kauke

Maždaug prieš tris mėnesius šiandieninis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasirašė specialųjį įsakymą Nr. 1075. Kuo įdomus ir svarbus šis dekretas? Prezidento dekrete konkrečiai nurodyta, kokią informaciją apie savo veiklą oficialiuose internetiniuose portaluose privalo skelbti šalies slaptosios tarnybos, įskaitant ir Federalinę saugumo tarnybą FST (rusiškai – FSB).

Vadovaujantis D. Medvedevo įsakymu, be kontaktinių adresų ir kontaktinių telefonų, FST vadovybė nūnai privalo skelbti svarbiausius, pagrindinius duomenis apie organizacijos struktūrą. Jai privalu nurodyti regioninių padalinių adresus, FST vadovų pavardes, vardus. FST taip pat įpareigota skelbti apibendrinančio pobūdžio duomenis apie savo veiklą. Tiksliau tariant, pateikti mažytes ataskaitas. Be to, prezidento dekrete aiškiai parašyta, jog šie duomenys turi būti reguliariai ir operatyviai atnaujinami.

Rusijos žurnalistė Irina Borogan, daug rašanti slaptųjų tarnybų temomis, internetiniame portale agentura.ru tvirtina, kad minėtasis dekretas galėjo nudžiuginti tuos, kuriems kada nors buvo reikalinga FST pagalba arba FST informacija, bet jie nei pagalbos, nei informacijos, nei paaiškinimų nesulaukė. Tačiau džiaugsmas, kad nuo šiol bus daugiau aiškumo, nebuvo paremtas jokiais konkrečiais žingsniais.

Prezidento dekretas apie didesnio viešumo poreikį iškilmingai pasirašytas. Oficialiai paskelbtas spaudoje. Tačiau FST netapo viešesnė organizacija. Nei praktiniu, nei juridiniu požiūriu. Po iškilmingai perskaityto prezidento dekreto oficialiame FST internetiniame puslapyje niekas nepasikeitė. Ten neatsirado jokios bent kiek reikšmingesnės informacijos. Pavyzdžiui, FST struktūra taip ir nenurodyta. Iš schemos, kuri pateikta, galima suprasti tik štai ką: FST sudaryta iš teritorinių, saugumo padalinių, pasienio kariuomenės bei „kitų organų“.

Oficialiame FST portale nenurodyta, kas tie „kiti organai“. Šioje skiltyje terašoma, kad tie „kiti organai“ tramdo terorizmą, ekonominius nusikaltimus ir nelegalią prekybą narkotikais. Aišku ir tai, kad kovai su narkotikų prekyba iš biudžeto skiriami milžiniški pinigai. Bet konkretūs skaičiai nenurodomi, nes tai – irgi valstybės paslaptis.

Oficialime FST portale egzistuoja visuomenę labiausiai dominantis skyrius, pavadintas „Rusijos Federacijos piliečių pareiškimų nagrinėjimo tvarka“. Internetinėje svetainėje nurodyta net lentelė, bylojanti, kas, kur ir kaip privalo būti skelbiama apie piliečių nusiskundimus, pareiškimus ir paklausimus, tačiau iki pat šios dienos minėta skiltis yra tuštutėlė.  

Tuščias ir skyrius, kuriame kalbama apie tvarką, kaip žmonėms įsigyti laikinąjį leidimą, jei jie nori įvažiuoti į pasienio zoną, tyrinėti miškus, upes ir ežerus, esančius pasienio zonoje, arba ganyti avis pasienio zonai priklausančiose teritorijose. Suprantama, kad ši informacija aktuali Rusijos Federacijos piliečiams, kurie gyvena Šiaurės Kaukaze. Deja, ir čia – jokių paaiškinimų, jokių komentarų, jokių rekomendacijų. Net nenurodoma, kiek kartų Rusijos piliečiai kreipėsi į FST. Neskelbiama, dėl ko kreipėsi ir ar FST jiems kuo nors padėjo.

Tuščia net skiltis, kurioje turėtų būti nurodomi duomenys apie FST pasiekimus ir pergales. Paskutinysis šios skilties atnaujinimas vyko 2011-ųjų rugpjūčio mėnesį. Tačiau atnaujinimo metu niekas nepasikeitė: ten išvysite tik kelių metų senumo pareiškimus, praradusius bet kokį aktualumą ir svarbą.

Skiltyje „FST vadovybė“ – taip pat jokios informacijos. Šioje skiltyje publikuota informacija paskutinį sykį atnaujinta tik 2007-aisiais. Paskutinis oficialus FST vadovybės pareiškimas taip pat datuotas 2007 metais, nors, pasak žurnalistės I. Borogan, nuo 2007-ųjų iki 2011-ųjų rudens FST direktoriai ir jų pavaduotojai skelbė ne vieną viešą svarbų pareiškimą.

Akivaizdu, kad, nors egzistuoja konkretus prezidento dekretas, FST nepasiruošusi bent šiek tiek plačiau praverti savo durų. Atidžiau žvelgiant į paskutiniųjų mėnesių žvalgybines intringas galima susidaryti nuomonę, kad FST tapo dar uždaresnė organizacija nei prieš kelerius metus. Tad kaip vertinti prezidento D. Medvedevo dekretą Nr. 1075? Kam skelbti potvarkį, kuris vis tiek nebus vykdomas? O gal D. Medvedevas vis dėlto norėtų, kad FST taptų bent šiek tiek atviresnė, tik FST vadovybė jo neklauso? Gal dabartinis FST direktorius paklūsta vien Rusijos premjero Vladimiro Putino, kuris norėtų, kad FST taptų dar uždaresnė, nurodymams?

Atrodo, kad ši versija turi teisę egzistuoti. Dekretai apie atviresne tampančią FST tėra gudriai konstruojama apgaulė lengvatikiams. Ne veltui Rusijos specialiųjų tarnybų temomis rašantys žurnalistai bei analitikai prognozuoja, jog net bendriausio pobūdžio informacijos apie FST veiklą ilgainiui bus sunku sulaukti kur kas sunkiau, nei iki šiol.

Beje, Rusijos prezidentas D. Medvedevas neseniai yra pasirašęs ir dar vieną svarbų dekretą, pavadintą Nr. 787. Jame konkrečiai nurodyta, kokie duomenys priskirtini Rusijos valstybės paslaptims. Dekretas Nr. 787 pasirašytas 2011 metų birželio 11-ąją. Jame užsimenama net apie kovą su terorizmu. Taigi duomenys apie kovą su terorizmu nuo šiol taip pat taps „valstybės paslaptimi“. Vadinasi, Rusijos žiniasklaidos atstovams dabar bus nepalyginamai kebliau aštriai rašyti terorizmo temomis, ypač nušviečiant antiteroristinių operacijų trūkumus. Greičiausiai, Rusijos žurnalistai nūnai negalės atlikti jokių savarankiškų tyrimų, negalės net savarankiškai spręsti, ar konkreti antiteroristinė operacija buvo atlikta be klaidų.

Nebeaišku, ar žurnalistai nuo šiol pajėgs viešojoje erdvėje kelti savas versijas, kardinaliai nesutampančias su oficialiomis FST vadovybės vizijomis. Neaišku taip pat, ar Rusijos žurnalistams bus suteikta teisė imti interviu iš teroristų artimųjų ir draugų. Taigi prezidentinis dekretas Nr. 787 dar labiau apsunkina rusų žurnalistų, užsiimančių tiriamąja žurnalistika, veiklą.

Rusija niekada nepasižymėjo pakantumu laisvajam žodžiui. Šiandien tiriamosios žiniasklaidos atstovams suduodamas dar vienas skaudus smūgis – „žemiau juostos“. Tas smūgis pridengiamas demagogiškomis kalbomis apie demokratėjančią FST.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija