|
Šešiolikai metų praėjus...
Jurgis BIELINIS
Atrodo, lyg viskas buvo vakar ar užvakar, o praėjo
16 metų... Buvau Jonavos Sąjūdžio tarybos narys. Agitavome, rinkome
geriausius iš geriausių į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą. Tuoj po
tų rinkimų kandidatu į rajono Tarybą mane iškėlė Darbininkų sąjunga.
Buvau socialdemokratas, LSDP tarybos narys, Jonavoje įkūręs grupelę.
Jonavos rajone buvau daugeliui pažįstamas, nes Jonavos balsas
publikavo mano aštrius straipsnius. Tad lankiau savo rinkimų apylinkės
žmones ir agitavau už Sąjūdį ir save...
Vieną vakarą aplankiau Rukloje, vieno kambario
bute, gyvenančią sovietų kariškio šeimą. Vyras, leitenantas, buvo
namuose. Jį apėmė vos ne isterijos priepuolis, mat labai bijojo
dėl savo šeimos. Perspėjo mane, jeigu mes paliesime jo šeimą, žmoną
su mažu vaiku, tai jis atvesiąs iš Ruklos kuopą ir iššaudysiąs pusę
Jonavos. Raminau, kad jokio sukilimo nedarysime, nei ginklų turime,
nei tokių ketinimų. Priminiau, kad esu pažįstamas su Ruklos divizijos
vado pavaduotoju politiniams reikalams, pasakiau jo pavardę, dėl
ko buvome susitikę su divizijos vadu generolu majoru... Šiek tiek
nuraminęs, pažadėjęs vėl ateiti, išėjau. Gal po savaitės vėl užėjau.
Leitenantas nedaug pasikeitęs. Užrašiau jam savo telefono numerį,
adresą. Jeigu kas, imsiu jo šeimą pats ginti. Aprimo, gal pajuto,
kad nuoširdžiai kalbu.
Lankau savo rinkimų apylinkes žmones. Vienuose
namuose randu šeimininkus ir jų kaimynus už stalo: stovi šampano
butelis, taurės, valgio, įjungtas televizorius rodo LSSR herbą.
Pamažu, labai pamažu ant sovietinio herbo užslenka mūsų Vytis. Šeimininkai
man pasiūlo taurę su šampanu. Tostas už nepriklausomą Lietuvą. Didelis
džiaugsmas ir nerimas. Tiek kariuomenės aplinkui. Negi taip lengvai
mus paleis?..
Į Jonavos rajono Tarybą išrenkama 40 deputatų.
Didesnė pusė Sąjūdžio žmonės. Tarybos pirmininkas sąjūdietis,
rajono meras docentas, mokslų kandidatas iš akademijos, kita pusė
kolūkių pirmininkai, direktoriai. Dirbam. Pamažu sąjūdininkai
pereina į pirmininkų pusę. Mūsų jau tik dvylika. Vėliau dar mažiau.
Pirmininkai priiminėja sau patogius sprendimus. Aš pirmas balsuoju
kojomis, manimi seka likusieji, tačiau nieko nepasiekiame.
Į Sąjūdžio būstinę žmonės ateina skųstis, siunčia
laiškus, dažnai nepasirašytus. Aš taip pat asmeniškai gaunu laiškų.
Sušilę dirba du valstybės kontrolieriai. Susikaupė šūsnys aktų.
Jie perduodami prokuratūrai, policijai, tik niekur jų netiria...
Skundžiasi žmonės ir dėl asmeninių bėdų. Vieno sovietinio ūkio mechanizatoriaus
žmona ant šalinės priiminėjo šieną. Traktorininkas per greitai atitraukė
šakes, ir moteris stačia galva nukrito žemėn ir užsimušė. Direktorius
netikusiai surašė nelaimės aktą, vyras negavo paramos. Pykosi su
direktoriumi. Netrukus tas mechanizatorius darbo metu išgėrė. Direktorius
to tik ir laukė. Su mechanikais jį nusivežė į mišką ir su aukšto
spaudimo hidraulinėmis žarnomis metaliniais antgaliais primušė vyrą.
Prigrasino, jei skųsiąsis užmušiąs. Žmogus savaitę negalėjo lovoje
pasisukti. Pabėgo iš savo gimtosios vietos už 100 kilometrų.
Kitos gausios šeimynos tėvas, zootechnikas, parsivežė
žmoną iš gimdymo namų, o jo namuose išjungta elektra. Tai nebuvo
girtuoklio šeima. Abu tvarkingi žmonės, abu specialistai. Tik neįtiko
direktoriui. Paliko šeima viską ir išbėgo už 100 kilometrų, kad
direktoriaus pikta ranka nepasiektų.
Kultūros namai. Viename gale salė, kitame gale
kabinetai. Tuoj po nepriklausomybės atkūrimo ūkio vadovai viename
gale įrengė restoranėlį. Po dažnų muštynių šią įstaigėlę žmonės
pavadino mordabojka. Vieno pasidaužymo metu buvo užmuštas mechanizatorius.
Niekas nebuvo apkaltintas. Dabar ten pastatytas modernus restoranas.
Direktorius įsitaisė modernų alaus bravorą. Labai laukia, kada Seimas
priims įstatymą, leidžiantį gaminti samanę. Kaip ir Žečpospolitos
šlėktos, didikas direktorius jaučiasi nusidėjęs Dievui: remontuoja
bažnyčią, kleboniją...
Jonavos mieste daug kur supirkinėja investicinius
čekius. Skelbimai laikraščiuose, ant stulpų, sienų perspėja, kad
čekiai nebegalios... Rajono sekretoriukai, komjaunuoliai privatizuojasi.
Lietuvos Aukščiausiojoje Taryboje Sąjūdžio deputatai pereina į pirmininkų,
direktorių, partinių sekretorių pusę. Pereina ir G.Ilgūnas, mano
rinktas, išgirtas deputatas. Jonavos Sąjūdis protestuoja, rengia
mitingus, rašo į Sąjūdžio laikraštį Jonavos balsas...
Ankstyvas 1992 metų pavasaris. Jonavoje lankosi
premjeras G.Vagnorius. Žmonių tiek daug, kad salėje netelpa. Klausimai,
pasiūlymai žodžiu, raštu. Ir aš parašau. Šalia G.Vagnoriaus sėdintys
Tarybos pirmininkas, rajono meras mano klausimų G.Vagnoriui neperduoda.
Besibaigiant susitikimui iš salės vidurio premjerui pasakau esamus
skaudamus atvejus ir prašau daryti tvarką, kitaip verksim, bet teks
jį versti. Žmonės mane palaiko plojimais, o Vagnorius konstatuoja,
kad aš negaliu būti Sąjūdyje, stebisi, kaip mane galėjo išrinkti
rajono deputatu. Svarsto mane Sąjūdžio taryboje, per sesiją svarsto
deputatai. Tarybos pirmininkas rekomenduoja deputatams už mane atsiprašyti
G.Vagnoriaus.
Priešlaikiniai antrieji rinkimai į Seimą. Lankau
rajono žmones. Agituoju už Sąjūdžio kandidatą. Žmonės jau ne tokie,
kokie buvo per pirmuosius rinkimus. Skundžiasi pirmininkais, direktoriais.
Užeinu į vieną sodybą. Randu pagyvenusią moterį, du nedidelius bežaidžiančius
vaikus. Tvarkingi kambariai. Moteris pasakoja, jog ji nuo 14 metų
dirba kolūkyje. Labai norėjo mokytis, bet buvo vyriausia, reikėjo
padėti motinai auginti jaunesnius broliukus ir sesutes. Šėrė kiaules.
Buvo labai sunku: nebuvo pašarų, kiaulės iki pilvo srutose. Kiaulės
paršiuojasi ir tuoj suėda paršelius. Bėga pas pirmininką, zootechniką,
o tie geria. Ji verkdama skundžiasi jie juokiasi... Daugelį metų
su vyru dirbdami tik tokį namelį pasistatė. Jai, kaip ir visiems,
aiškinu: Atsikurs Lietuva, gyvensim ir mes gražiai, gerai, nebus
okupantų... O moteris sako, jog nieko gero nebus, gal kas ir geriau
gyvens, tik ne ji. Štai kitoje kelio pusėje, priešais jos namus,
fermos, sandėlys. Mato, kaip kiekvieną dieną atvažiuoja lengvosios
mašinos, sunkvežimiai ir pilni išvažiuoja. Dingsta traktoriai, kombainai.
Su pirmininko žinia vagia. Štai jiems ir bus geriau, o mums geriau
nebus. Kam jūs, sąjūdiečiai, reikalingi, jeigu nieko negalite padaryti?Argi
galėjau moteriškei prieštarauti? Tai buvo gerai organizuotas Lietuvos
griovimas, turto perskirstymas ir valdžios paėmimas demokratiškai.
Jau anksčiau Jonavos sąjūdiečiai buvo pastebėję,
kad Aukščiausiosios Tarybos deputatas G.Ilgūnas nevykdo Sąjūdžio
politikos. Jonavos balso laikraštyje vienas po kito pasipylė jį
kritikuojantys straipsniai, ir Sąjūdis G.Ilgūno kandidatūros nebekėlė.
Tada jis pats iškėlė savo kandidatūrą. Nei vienas, nei kitas nelaimėjo.
G.Ilgūnas dėl to padavė Jonavos balsą į teismą. Rajono teisėjams,
neseniai buvusiems SSKP nariams, to tik tereikėjo. Rajono laikraščiui
priteisę didelę sumą pinigų G.Ilgūno nuostoliams kompensuoti.
Jonavos balsas, anksčiau į padanges kėlęs G.Ilgūną ir padaręs
jį signataru, sumokėjęs baudą bankrotavo. O už tuos pinigus, žadėtus
dovanoti vaikų namams, G.Ilgūnas išleidžia naują savo parašytą knygą...
Ir aš už garbės ir orumo įžeidimą du kartus
pakliuvau į teismą. Būdamas Jonavos rajono Tarybos nariu pakritikavau
autobuso parko administracijos buhalterę, kad už rajono skirtas
lėšas nebuvo nupirkta atsarginių dalių autobusams. Priteisė didelę
sumą pinigų. Teismo sprendimą apskundžiau Kauno apygardos teismui.
Teismas išteisino mane.
Respublikiniam laikraščiui parašiau apie tai,
kuo žmonės skundėsi kolūkio pirmininku. Vėl garbės ir orumo pažeidimas,
bauda laikraščiui. Jau šešiolika metų teismai gina administracijų
reikalus. Ranka rankas plauna.
Sausio 13-osios naktį Jonavos tarybos rūmuose
susirenka beveik visi rajono deputatai. Kai kam neišlaiko nervai...
Rugpjūčio pučo metu rajono deputatas iš Ruklos
rinkimų apylinkės, platformininkas, buvo įsitikinęs, kad Lietuva
gyvena paskutines valandas ir per tuo metu sušauktą neeilinę sesiją
kreipėsi į bičiulius deputatus tokiais žodžiais: Jūs žinote ir
mokate dirbti ir valdyti, būtų gerai ir jums, ir mums, kad mes visi
liktume savo postuose toliau dirbti. Mums nereikėtų rinkti naujų
deputatų...
Visi deputatai, išskyrus vieną platformininką
iš Ruklos, balsavo ir pasirašė: Mes esame ištikimi savo Vyriausybei
ir vykdysime tik jos įsakymus.
© 2006 XXI amžius
|
