„XXI amžiaus“ neperiodinis priedas apie lietuvių kovą už Nepriklausomybę

2006 m. lapkričio 3 d., Nr. 6


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

1956 ir 1957 metų Vėlinės Kaune pagal KGB dokumentus

Čia pateikiami dokumentai iš Lietuvos ypatingojo archyvo (gauti aplinkiniais keliais, nes priėjimas prie šiame archyve esančių KGB bylų yra uždraustas) rodo, kokiomis žiauriomis priemonėmis sovietinės okupacijos metais buvo slopinama bet kokia tautinė-religinė iniciatyva, vykdant net tokius nekaltus dalykus kaip už Lietuvos laisvę žuvusiųjų karių pagerbimas ar Lietuvos himno giedojimas. „Dokumentai“, tiksliau, du KGB viršininkų pranešimai, rodo apie jų įvykdytą susidorojimą su 1956 ir 1957 metų Vėlinių paminėjimo Kaune dalyviais, apie darbininkų ir studentų dalyvavimą patriotinėse akcijose prisimenant žuvusiuosius už Lietuvos laisvę. Kadangi 1956-ieji buvo Vengrijos žmonių sukilimo prieš stalinistinę-komunistinę diktatūrą metai, ši revoliucija, siekusi išsivaduoti iš totalitarizmo gniaužtų, stipriai paveikė ir kitų komunizmo engiamų tautų patriotinius jausmus, netgi vėlesniais metais. KGB „dokumentams“ būdinga labai sausa, glausta, sąlyginai biurokratiška, bet su didele neapykantos doze visiems tautos patriotams, jų meilei tėvynei, tautos didvyriams terminologija, slepianti okupacinio režimo ir jų talkininkų (kolaborantų) vykdytą žiaurumą. Savo viršininkams Maskvoje lietuviškieji okupantų kolaborantai laisvę mylinčius lietuvius vaizdavo kaip „buržuazinius nacionalistus“, netgi „kontrrevoliucionierius“. O tokius sovietinė valdžia stengdavosi nubausti žiauriomis laisvės atėmimo bausmėmis. KGB pranešimuose taip pat matyti, kad jų agentų surasti asmenys esą pritarę okupantų priemonėms prieš Vėlinių dalyvius, taip pat „išaiškinti“ Vėlinių „riaušininkų“ rėmėjai. Aišku, tokių buvo ir daugiau nei du pranešime nurodyti kauniečiai, nes savo raportuose į Maskvą saugumiečiai, siekdami parodyti „gerus“ savo darbo rezultatus, stengdavosi parodyti mažesnį į tautinį pasipriešinimą įsitraukiusiųjų skaičių. Tikriausiai savo ataskaitose jie yra sumažinę ir Vėlinių mitinguose dalyvavusiųjų skaičių.

PAŽYMA

Kasmet lapkričio 2-ąją tikintieji katalikai pažymi religinę šventę, vadinamąsias „Vėlines“.

Kauno mieste pagrindinis tikinčiųjų susitelkimas šią dieną vyksta kapinėse, esančiose miesto centre, prie Lenino prospekto.

1956 m. lapkričio 2 d., kaip ir ankstesniais metais, į centrines miesto kapines 18–19 val. pradėjo gausiai rinktis tikintieji, kurių dauguma, išgražinę ir pasimeldę prie kapų, skirstėsi į namus.

Pagyvėjęs judėjimas ir susibūrimas buvo pastebimas žuvusių lakūnų Dariaus ir Girėno kapo ir ypač prie paminklo 1918–1919 metais žuvusiems lietuvių buržuazinės armijos kariams.

Panaudodami šią aplinkybę nacionalistiškai nusiteikę asmenys apie 20 val. 30 min. prie paminklo kareiviams pradėjo kurstyti susirinkusį didelį kiekį žmonių aiškiai priešiškam išpuoliui, pradėjo periodiškai dainuoti religines–nacionalistines dainas, buržuazinį himną.

Minioje buvę BUDREVIČIUS, PISKUNOVAS ir kiti lipo ant paminklo postamento ir šaukė priešiškus antitarybinius šūkius: „Tegyvuoja Vengrija!“, „Šalin Maskvą!“, „Valio, už Lietuvos nepriklausomybę!“, „Laisvės“ ir t.t.

Po to pasigirdo šūksmai reikalaujant iškabinti trispalvę nacionalistinę vėliavą. Tuoj pat minėta vėliava iš trijų šalikų buvo padaryta ir iškabinta paminklo viršuje. Maždaug 23 val. dalis minios prie paminklo atvirai demonstravo savo priešiškumą, po to, reikalaujant kitiems, minia su nacionalistine vėliava pajudėjo nuo kapinių į Lenino prospektą su tikslu pravesti antitarybinę demonstraciją. Tačiau vėliava buvo paimta.

Grupei žmonių, maždaug 150–200 asmenų, pavyko prasiveržti pro milicijos grandinę ir jie metėsi į miesto centrą. Iš šios minios šaukė „Laisvės“, „Nepriklausomybės“ ir kitus provokacinius šūkius. Prie partijos miesto komiteto minia buvo išsklaidyta.

Iš šalia kapinių tvoros pasilikusios minios žmonės ėmė giedoti buržuazinį himną, šūkaliojo antitarybines frazes ir ragino eiti į miestą. Kai kurie jų stabdė pravažiuojančius autobusus ir mašinas ir daužė akmenimis langus.

Buvo sugadintas vienas autobusas ir keletas mašinų.

Iki 24 valandos ši minia buvo išsklaidyta.

KGB PRIE LSSR MT ĮGALIOTINIS
KAUNO MIESTUI

PAPULKININKIS RASLANAS

Vertimas iš rusų kalbos

 

Visiškai slaptai

LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS
CENTRO KOMITETO SEKRETORIUI

Drg. SNIEČKUI A.J.

PAAIŠKINAMASIS RAŠTAS

Šiais metais priemonės užkertant galimas antitarybines apraiškas per vad. „vėlines“ buvo taikytos iš anksto. Šiuo tikslu Kauno ir Vilniaus miestuose buvo sustiprinta agentūrinė žvalgyba ir aktyvizuota kova su nacionalistiniais ir kitais priešiškais elementais. Buvo padarytos kratos pas eilę asmenų siekiant išimti neteisėtai saugomus ginklus ir antitarybinę literatūrą. Sustiprintas pasų režimas; iš Kauno miesto iškeldinti 40 žmonių, anksčiau teistų už kontrrevoliucinius nusikaltimus ir turinčius pasų apribojimus. Kartu su tuo patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir buvo profilaktuoti žinomi chuliganaujantys elementai.

Agentūrinės žvalgybos eigoje buvo gauti duomenys, kad grupė Žemės ūkio akademijos studentų vykdami į derliaus nuėmimą Kazachstane vagone dainavo antitarybines dainas ir buržuazinės Lietuvos himną. Išplėsto ryšium su tuo tyrimu procese buvo tardyta 35 studentai. Šie tardymo veiksmai taip pat tapo vienomis iš kardomųjų priemonių atskirų asmenų ketinimams pasireikšti antitarybiniais veiksmais kapinėse.

Iki š. m. lapkričio 2 dienos signalų apie organizuotus veiksmus kapinėse Kauno ir Vilniaus miestuose neatėjo. Tačiau buvo gauti duomenys, kad atskiri asmenys tarp studentų, tarnautojų ir darbininkų išsakė ketinimus eiti į kapines tam, kad prisijungtų prie antitarybinių veiksmų, jeigu tokie atsirastų. Tokius ketinimus turėjo: studentė PRANEVIČIŪTĖ Aldona, turbinų gamyklos archyvarė MINGINIENĖ Marytė, Kauno mėsos kombinato darbininkai GERMANAVIČIUS Bolius, anksčiau teistas už kontrrevoliucinius nusikaltimus, ŽAROLIS Adolfas ir kai kurie kiti.

Kartu su agentūrinėmis–operatyvinėmis priemonėmis Kauno miesto vykdomasis komitetas padarė atitinkamą tvarką kapinėse, pastarosios buvo apšviestos. Iš anksto buvo nustatytas kapinių lankymo laikas ir tvarka. Partijos miesto komitetas ryšium su tuo atliko atitinkamą aiškinamąjį darbą ir ypač aukštosiose mokslo įstaigose.

Siekdamas sutrukdyti antitarybiniams išpuoliams naktį į lapkričio 2 d. Kauno miesto KGB valdybos aparatas sulaikė 8 žmones, kurie, būdami priešiškai nusiteikę, turėjo ketinimus veikti kaip antitarybinių veiksmų kapinėse provokatoriai.

Lapkričio 2 d. centrinėse Kauno miesto kapinėse Valstybės saugumo komiteto darbuotojai ir milicijos darbuotojų daliniai reguliavo piliečių judėjimą į kapines. Prie paminklo buržuazinės lietuviškos armijos kareiviams piliečiai nebuvo prileidžiami, o prie paminklo DARIUI ir GIRĖNUI piliečių judėjimas apribotas nebuvo. Iki 7 val. vakaro piliečiai kapines lankė normaliai. Vėliau gi ėmė pastebimai daugėti piliečių, judančių takais, susibūrimas aplink paminklą Lietuvos buržuazinės armijos kareiviams. Apie 8 valandą aplink šį paminklą susirinko 1500–2000 žmonių minia. Atskiri asmenys ir asmenų, esančių minioje, grupės bandė jėga prasiveržti prie paminklo tam, kad pradėtų dėti ir degti žvakutes. Kiti gi kurstė piliečius giedoti buržuazinės Lietuvos himną ir giesmę „Marija, Marija“. Kartu su tuo iš minios pasigirsdavo įžeidžiantys šūksmai milicijos ir KGB darbuotojų, partinio–tarybinio aktyvo adresu ir buvo mesta keletas akmenų, nuo kurių patyrė sumušimus 3 milicijos darbuotojai. Nepaisant primygtinių KGB ir milicijos darbuotojų ir partinio–tarybinio aktyvo reikalavimų nutraukti netvarką, kurstytojiški ir provokaciniai atskirų asmenų veiksmai tęsėsi. Šie perspėjimai nepaveikė ir didžiosios dalies minios, sudarytos iš žiopsotojų.

Nacionalistinių ir kitų priešiškų elementų pasisakymų prie paminklo buržuazinės Lietuvos armijos kareiviams nutraukimo interesais ir buvo nuspręsta sulaikyti aktyvius antitarybinių veiksmų kurstytojus, taip pat išsklaidyti minią. Tam į kapines buvo įvesta iki 150 milicijos mokyklos kursantų ir valstybės saugumo organų kariuomenės žmonių. Per 30–35 minutes dauguma kurstytojų buvo sulaikyti, o minia išsklaidyta. 9 valandą vakaro, pagal miesto vykdomojo komiteto nustatytą tvarką, kapinės buvo uždarytos. Po to Lenino prospekte dėka piliečių, išėjusių iš kapinių ir atvykusių iš miesto, taip pat susidarė minia, turinti apie 2000 žmonių, kuri priimtomis priemonėmis per 35 – 40 minučių buvo išsklaidyta, o asmenys, kvietę riaušėms, buvo sulaikyti.

Taigi antitarybiniam pasireiškimui buvo užkirstas kelias; nė jokių lozungų, antitarybinių šūksmų, buržuazinės Lietuvos himno giedojimo nebuvo.

Už kurstymą antitarybiniams veiksmams, chuliganizmą ir pasipriešinimą milicijos darbuotojams vykdant jiems tarnybines pareigas buvo sulaikyta 105 žmonės, iš jų: darbininkų – 59, tarnautojų – 4, aukštųjų mokslo įstaigų studentų – 11, vidurinių mokyklų ir vidurinių specialių mokslo įstaigų moksleivių – 13 ir be aiškaus užsiėmimo – 18, iš kurių pagal 1956 m. gruodžio 28 d.Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Įsaką buvo nuteista 102 žmonės. Pas sulaikytąjį už antitarybinius šūksnius projektavimo instituto inžinierių ŽILINSKĄ Albertą, darant kratą, bute buvo paimta antitarybinė literatūra, už ką jis traukiamas atsakomybėn pagal RSFTR BK 58 ir 10 straipsnius.

Rasų kapinėse Vilniaus mieste jokių antitarybinių pasireiškimų nebuvo.

Iš gautų medžiagų matyti, kad Kauno miesto gyventojai, nors ir plačiai nekomentuoja valdžios organų veiksmų per vad. „Vėlines“ lapkričio 2 d., bet atsiliepia apie juos pritariančiai. Pavyzdžiui, Grožinės literatūros leidyklos darbuotoja ZARYTĖ, taip pat bibliotekos darbuotojai ŽLOBYS ir GIRĖNAS mano, kad vietos valdžia pasielgė protingai, užkirto kelią chuliganams ir provokaciniams veiksmams.

Medicinos instituto dėstytoja KELBANSKIENĖ pareiškia, kad ji pasipiktinusi chuliganiškais išsišokimais ir jai yra svetima ši politinė avantiūra.

Kiti asmenys taip pat kalba, kad milicija teisingai padarė, kad išvaikė chuliganus.

Tačiau atskiri priešiškai nusiteikę asmenys pareiškia nepasitenkinimą panaudotomis priemonėmis.

Pavyzdžiui, respublikinės ligoninės medicinos sesuo VASILIAUSKAITĖ pareiškia, kad pasirinksim kitą laiką ir atkeršysime. Radijo gamyklos darbininkas PAŠKEVIČIUS Algis kalba, jog tegul jie žino, kad jų tvarka mums nepatinka, bet Kaune sunku ką nors įvykdyti, nes nėra tikro vieningumo.

VALSTYBĖS SAUGUMO KOMITETO
PRIE LIETUVOS TSR MINISTRŲ
TARYBOS PIRMININKAS

generolas majoras K.LIAUDIS

1957 m. lapkričio 19 d.

Vertimas iš rusų kalbos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija