2006 metai
2007 metai

Lietuvos Sąjūdžio pergalės ir viltys

Metai bėga greitai. Ir mūsų, akysedaug kas pasikeičia net nepastebimai. Šią savaitę Lietuva mini svarbią savonaujosios istorijos datą — birželio 3-ąją sukako 20 metų,, kai įkurtas LietuvosSąjūdis, atvedęs Lietuvą į nepriklausomybę.Sunku ir patikėti, kad jau užaugo nauja karta, nedalyvavusi reikšminguose mūsų, valstybės įvykiuose, prieš dvidešimtis metų sudrebinusiuose visą tautą, o ypač galingąją imperiją, užėmusią šeštadalį planetos. Lietuvos Sąjūdis,

Lietuvos Sąjūdis - tai mūsų nepriklausomybė ir dvasinis atsinaujinimas

Lietuvos Sąjūdžio Garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis

Minime Lietuvai vieną svarbiausiųisto­rijos datų - Lietuvos Sąjūdžio,tuomet pava­dinto Lietuvos persitvarkymosąjūdžiu, įkū­rimo dvidešimtąsias metines. Kilęsniūriais sovietines santvarkos metais pagaltuometi­nes totalitarines (komunistines)santvarkos jau demokratejančius reikalavimus,susietus su vadinamosios pertvarkosnuostatais, Lie­tuvos Sąjūdis greitai virtoLietuvos morali­niu ir dvasiniu atgimimo sąjūdžiu, o netru­kus ir Sąjūdžiu už nepriklausomybes atkūri­mą. Valstybine nepriklausomybe buvo sėkmin­gai, be didelių aukų, atkurta išmintingai va­dovaujant Lietuvos Sąjūdžio pirmininkui, vienam žymiausių dabarties politikų Vytau­tui Landsbergiui. Būdamas Europos Parla­mento nariu, Lietuvos Sąjūdžio Garbes pir­mininku, jis daro didžiulę

PABUDOME IR KELKIMĖS

Kęstutis GENYS

Pirmasis Sąjūdžio mitingas prie Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Vilniuje. 1988 06 21

Iš nevilties į neviltį –
Per prarastąjį rojų –
Paniekinti, pažeminti
Išganymo ieškojome.

Iš nuodėmės į nuodėmę –
Į ją supanašėjome,-
Ir kai visai pajuodome,
Kai likom tik šešėliais jos,

Į tėviškę sugrįžtame
Čiabuvėliais pražuvėliais,
Namų neatpažįstame, –
Lietuviai-nelietuviai mes?!

Kovo 11-osios akto signataras Julius Beinortas: „Telkti tautą ir visuomenę“

Kovo 11-osios akto signataras Julius Beinortas Broniaus VERTELKOS nuotrauka

Nors 1988 metų birželio pradžioje Vilniuje įsikūrusio Lietuvos Persitvar­kymoSąjūdžio veiklos centras buvo Vilniuje, tačiau Sąjūdžio veikla išplito po visąLietuvą. Ir tai, kad Sąjūdžio idėjos buvo aktyviai remiamos įvairiuose Lietuvosmiestuose bei miesteliuose, ir sukėlė galingą Atgimimo bangą. Julius Beinortas1988 metais Panevėžyje buvo vienas pagrindinių Sąjūdžio kūrėjų, 1990 metais

Mitingai eina per Lietuvą

Susibūrimas Vingio parke pradėjo ištisą se­rijąmitingų, kurie per liepą ir rugpjūtį įvyko beveikvisuose didesniuose Lietuvos miestuo­se. Svarbiausia buvoišjudinti provinciją. Te­levizija Sąjūdžio mitingų nerodė,radijas ne­transliavo, spauda geriausiu atveju apsiribo­davotrumpais reportažais. „Sąjūdžio žinios" nepasiekdavovisų kaimų. Mitingai vis dar bu­vo geriausias būdas informuoti

Lietuvos Sąjūdžio tėkmė

Zigmas TAMAKAUSKAS,

Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininko pavaduotojas

Sąjūdžio mitingas Vingio parke sutinkant grįžusius Lietuvos delegatus iš XIX sąjunginės partinės konferencijos. Vilnius. 1988 07 09

Savo 20-metį mininčio LietuvosSąjūdžio ke­lias - tai mūsų tautos kelias, vedęs į Nepriklau­somybės pavasario šviesą per aukas,trėmimus, sovietinius lagerius, kalėjimus, perokupacinės nakties klaidžiojimus. Nors ir gerokaižaizdoti -likome gyvi, išlaikę ir savo istoriją, savo kalbą, savo atmintį. Sovietinis okupantas norėjo iš mū­sų sąmonės ištrinti atmintį - atmintį apie mūsų valstybingumą, apie garbingas kovas dėl tėvynės laisvės. Gyvoji Lietuva išliko mūsų širdyse. Tos gyvybės išraiška ir buvo Lietuvos Sąjūdis, vado­vaujamas nenuilstančio profesoriaus Vytauto Landsbergio.

Sąjūdis mirė? Tegyvuoja Sąjūdis!

Gintaras VISOCKAS

Nacionaliniame dramos teatre susirinkę Lietuvos Sąjūdžio XI suvažiavimo nariai

Buvo kaip tada: pirmiausia maldos, giesmės, dainos.Tą gražų gegužės 31-osios rytmetį pir­miausia buvo aukojamos šv.Mišios Arkikated­roje.

Namas priešais Arkikatedrą, prie kurio tą rytmetįpo šv. Mišių buvo atidengta atminimo lenta, ne vienerius metus buvo matomas netik Lietuvoje, Europoje, bet ir Amerikoje. Po 1988-ųjųbirželio 3-osios Sąjūdžio būstinė veikiai ta­po

Sąjūdžio grupių susikūrimo KPI prielaidos

Albinas TAMAŠAUSKAS

1951 metų sausio l dieną okupantųlikvi­duoto Vytauto Didžiojo universitetobazėje bu­vo įkurti Politechnikos ir Medicinosinstitutai. Pirmojo jų vadovu buvo patvirtintasžinomas mokslininkas prof. K. Baršauskas.Tuomet aukš­tųjų mokyklų darbuotojams irstudentams LKP CK biuras kėlė aukštuspolitinio lojalumo ir „tin­kamos"socialinės kilmės reikalavimus. Nemaža dalis išuniversiteto į institutą pervestų patyru­sių

Kad Lietuva gyventų

Vytautas LANDSBERGIS

Lietuvos Sąjūdis, kuris gimė prieš 20metų ir augo, brendo kaip didžioji pilietinėbendruomenė, pirmiausiai buvo išsiilgtas dvasinis atgimimas. Politiniaipatriotiniai tikslai - prikelti Tėvynę kaipvalstybę - reiškėsi kaip natū­rali Atgimimodalis. Pasijutę laisvi nuo baimės žmonės no­rėjo ir atitinkančios jų jauseną viešojo gyvenimo sąrangos. Kodėl reikėtųtoliau likti nelaisvėje, neteisingume ir nepa­dorume? „Dėl trupinio aukso, gardaus valgio šaukšto"? -tokius pasiūlymus

Ir pergalės, ir nesėkmės eina kartu

Rytas KUPČINSKAS

Lietuvos Sąjūdžio Tarybos pirmininkas, Seimo narys

Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas, Seimo narys Rytas Kupčinskas didžiausią dėmesį sutelkė į nūdienos problemas Gintaro Visocko nuotrauka

Susirinkome čia, šioje garbingojo Kovo11-osios salėje, paminėti reikšmin-giausio XX a. Lietuvos judėjimo, telkusio Lietuvos žmones laisvės irnepriklau­somybės atkūrimui, 20-ąsias metines.Tai nedidelis laiko tarpas palyginti su daugiaamžemūsų valstybės istorija, tačiau reikšmingas tuo, kad dar kartą įrodė lietuvių tautos gyvybinių galių stiprybę, jos nepalaužtądvasią išsivaduoti iš okupacijos. Lietuvos Sąjūdis