|
|
Kentėjo, bet nepalūžo
Benjaminas ŽULYS
 |
|
Buvęs tremtinys Jonas Koklevičius
su savo padirbdintomis slidėmis
|
Patriotizmo sėmėsi iš tėvų
Įvairiuose tautiniuose, katalikiškuose renginiuose
dažnai galima išvysti pusamžį vyriškį, laikantį ne Lietuvoje gamintas
plačias, kailiu apdengtas slides. Tai buvęs Sibiro tremtinys Jonas
Vytautas Koklevičius. Jis turi ką papasakoti žmonėms apie savo ir
savo bendraamžių, bendraminčių gyvenimą, pamąstyti apie Lietuvos
ateitį. Jis yra vienas iš tų žmonių, kurie sovietinės priespaudos
metais už savo patriotinius įsitikinimus 30 metų kentėjo Sibiro
tremtyje, patyrė daug nuoskaudų ir neteisybės, bet visus sunkumus
išgyveno, savo mintis kreipdamas į Dievą ir gimtąją šalį. Jis buvo
ir tebėra įsitikinęs, kad viltis yra stipresnė už mirtį, tai jam
padėjo išlikti, išvysti Lietuvos trispalvę.
|
|
|
Lietuva, tėvynė, laisvė
jos gyvenimo prasmė ir esmė
 |
|
1990 m. kovo 11-ąją Aukčiausiosios
Tarybos-Atkuriamojo Seimo posėdyje salėje
uždengus LTSR herbą politinė kalinė
Jadvyga Bieliauskienė (kalba tribūnoje)
įteikia per okupacijos deimtmečius
Kauno istorijos muziejaus isaugotą
senąjį Vyčio herbą
Jono Juknevičiaus nuotrauka
|
Sausio viduryje Jadvyga Bieliauskienė,
sovietmečio disidentė, lagerių kalinė, Lietuvos Nepriklausomybės
gynimo Sausio 13-osios brolijos įkūrėja, ilgametė pirmininkė, Garbės
pirmininkė, dabar Valdybos pirmininkė, šventė savo 80-ties metų
jubiliejų. Jos pasveikinti atėjo buvę disidentai, bendraminčiai,
Brolijos nariai: mons. Alfonsas Svarinskas, s. Nijolė Sadūnaitė,
Seimo narė, Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijos
pirmininkė Auksutė Skokauskienė, dr. Ona Cicėnienė ir kt. Daug kalbų,
sveikinimų, linkėjimų... Bene labiausiai įsiminė doc. dr. Nijolės
Šekštelienės žodžiai: Į Lietuvą sugrįžote iškankinta lagerių, palūžusios
sveikatos. Buvo skambutis prašant jus įdarbinti, daug skambučių,
kad neverta įdarbinti. Priimama į darbą sakėte, kad esate silpnos
sveikatos. Aš jums pasakiau: Susirgusią gydysime, išgijusi
dirbsite. Mes žavėjomės ir žavimės jūsų nenugalimu ryžtu, stiprybe
ir tikėjimu kovojant už Lietuvos Laisvę. Lietuva, Tėvynė, Laisvė
tai jūsų gyvenimo prasmė ir esmė. Mažas kupstas didelį vežimą
verčia. Tamsiausios jėgos siaučia. O mažas kupstelis p. Jadvygos
asmenyje pasipainioja ant kelio ir buldozeris sustoja.
|
|
|
Pro spygliuotas vielas
matau dangų
|
Taip vadinasi ką tik išleista Balio Gajausko knyga.
Balys GAJAUSKAS ilgametis sovietinių lagerių politinis kalinys,
po 37-erių kalinimo metų laisvę atgavęs jau bundant Lietuvai. Jis
rašo: Labai norėjau aprašyti mūsų kalinimo sąlygas ir sovietinę
tikrovę bolševikinėje imperijoje. Tai buvo mano vidaus šauksmas.
Tą kovą norėjau tęsti ir sunkiomis sąlygomis. Kučino lageryje buvome
izoliuoti nuo pasaulio, todėl sąlygos rašyti buvo žymiai sunkesnės
ir pavojingesnės negu Mordovijoje. Tokiam darbui reikėjo gerai pasiruošti.
Pirmiausia sugalvojau švaraus ir prirašyto popieriaus slėpimo būdus.
Nuo sugebėjimo paslėpti priklausė darbo saugumas ir sėkmė, todėl
negalėjau padaryti klaidos. Kažkur turėjau laikyti prirašytas skiauteles
ir popieriaus atsargas. Mažoje kameroje nedaug vietos slėpti, todėl
atidžiai ištyrinėjau ją. Ieškojau plyšių grindyse, kameros kampuose,
sienų įdubimuose. Geriausias ir saugiausias būdas slėpti sienoje.
Sienos tinke išgręždavau pieštuko storio aštuonių centimetrų gylio
skylutę. Susukdavau lapelį į tūtelę, įkišdavau ją į skylutę, po
to, susmulkinęs sauso tinko gabaliukus ir suvilgęs vandeniu, tuo
skiediniu užtinkuodavau. Dantų pasta pabaltindavau tą vietą. Taip
užtaisyta skylutė nesiskyrė nuo visos sienos.
|
| |
|
