„XXI amžiaus“ neperiodinis priedas apie lietuvių kovą už Nepriklausomybę

2013 m. birželio 14 d., Nr. 1 (25)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Kristus ir pasaulis

Sidabrinė gija

Atodangos

Abipus Nemuno



ARCHYVAS

2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Žygis „Alkos“ rinktinės partizanų takais

Albertas Ruginis

Prie partizanų bunkerio Milių
kaime susirinko daug jaunimo

„Alkos“ partizanų rinktinę 1945 metais įkūrė Žemaičių apygardos Lietuvos laisvės armijos (LLA) narys Antanas Narmontas-Ivanauskas. Rinktinės veikla apėmė tuometinę Mažeikių apskritį. Ivanauskui patekus į MGB pinkles, nuo 1947 m. liepos 25 d. rinktinei vadovavo Kazys Venckus-Adomaitis. „Alkos“ rinktinės likvidavimui Mažeikių MGB 1947 metais suformavo šešių agentų-smogikų Siaubo grupę. 1948 m. rugpjūčio 6 d. jiems pavyko sunaikinti „Alkos“ rinktinės štabą. Jis daugiau atkurtas nebuvo. Tačiau atskiri būriai ir pavieniai partizanai dar ilgai kovojo. Paskutinieji trys Bieliausko-Jūros būrio partizanai žuvo 1954 m. rugpjūčio 26 d. Tirkšlių valsčiaus Spurganų kaime.


Pogrindžio organizacija

Albertas Ruginis

1948 m. sausio 9–10 dienomis Mažeikių MGB buvo karštos dienos – Akmenės, Viekšnių, Laižuvos valsčiuose buvo suimti ir tardomi pogrindžio organizacijos „Lietuvos demokratinės kovos sąjungos 43 skyrius“ nariai, iš viso 60 žmonių.

Organizacijos vadovybė buvo įsikūrusi Dabikinės vaikų namuose Akmenės valsčiuje. Arešto metu paimti 2 kulkosvaidžiai, 4 automatai, 8 šautuvai, 5 pistoletai, 2 žiūronai, rašomoji mašinėlė, radijo aparatas, organizacijos archyvas, priesaikų tekstai, pasirašyti krauju, atsišaukimai ir laikraštis „Žemaičių kova“.


Išnašos

Dainos šildė ir kėlė

Jonas Staliulionis

Kai tik atsiverčiu „Sušaudytas dainas“, vis prisimenu seniai į Amžinybę išėjusias Rozalijas, Katres, Antoses, mano vaikystėje traukusias šias graudžias dainas. Pačios vyriausios moterys buvo atėjusios iš kito, devynioliktojo, amžiaus ir prisiminė carus, revoliucijas, bolševikus... Mat per Didįjį karą buvo išbėgusios į Rusiją. Ir žiemos vakarais, sėdėdamos prie kuodelio, pasakodavo apie bolševikų perversmą, po to prasidėjusias žudynes, badą, ligas...


Po 61 metų perlaidoti žuvę Dainavos apygardos partizanai

Rūta Averkienė

Laidotuvių apeigas atlieka Perlojos
klebonas kun. Ąžuolas Miliauskas

Perlojoje vyko iškilmingas prieš 61 metus Zervynų–Palkabalio miške žuvusių keturių Dainavos apygardos partizano Kazimieraičio rinktinės DLK Vytauto tėvūnijos Genio grupės štabo partizanų palaikų perlaidojimas.

Simboliška, kad 1952 m. gegužės 20 d. bunkerio susprogdinimo metu kartu žuvę ir šalia bunkerio užkasti keturi Dainavos apygardos partizanai – Antanas Česnulevičius-Mėnulis (g. 1931 m.), Vytautas Lukoševičius-Balandis (g. 1929 m.), Jonas Pečiukonis-Narkūnas-Banginis (g. 1931 m.) ir Vytautas Sadauskas-Karys (g. 1927 m.) – po daugiau kaip pusšimčio metų amžinojo poilsio atgulė viename kape Perlojos kapinėse šalia prieš septyniolika metų perlaidotų Merkio būrio partizanų.


Penktadienio pokalbiai

Kada likimo išbandymai negniuždo žmogaus?

Knygos „Likimo išbandymai“ autorė
Joana Ulinauskaitė-Mureikienė su vyru –
antrosios knygos laidos sudarytoju –
profesoriumi Juozu Mureika

Pakartotinis atsiminimų knygos leidimas – gana išskirtinis atvejis. Tokio sulaukė Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvės, buvusios politinės kalinės, Norilsko sukilimo dalyvės, apdovanotos Vyčio Kryžiaus ordinu (2003) ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2008), Joanos Ulinauskaitės-Mureikienės prisiminimų knyga „Likimo išbandymai“ (2011). Pirmajai laidai sulaukus daug šiltų atsiliepimų, teigiamų vertinimų Lietuvoje bei užsienyje, knyga išleista didesniu tiražu ne vien dėl sukrečiančių liudijimų iš rusų sovietinių lagerių pragaro, bet ir dėl puikaus autorės rašymo stiliaus bei sunkiai nusakomo, prof. V. Daujotytės žodžiais tariant, gyvenimo branginimo jausmo ir gilaus, šiandien dažnai pamirštamo Tėvynės pojūčio. Jau sutarta ir dėl knygos vertimo į anglų kalbą.


Gyvenimas dėl šviesių idealų

Vytautas Ikamas

Petras Kemeklis jaunystėje

2010 metų žiemą senolis Petras Kemeklis atsidūrė ligoninėje. Būklė atrodė beviltiška. Jo duktė – Vilniaus Pilaitės gimnazijos mokytoja Daiva Kapčinskienė – nuolat slaugė ir prižiūrėjo tėvą ir tiesiog sugrąžino į gyvenimą. Petrui grįžus iš ligoninės vis tiek buvo reikalinga intensyvi priežiūra, todėl į kuklų vieno kambario butą Vilniaus senamiestyje drauge gyventi ir prižiūrėti senelį atvyko vaikaitis Mindaugas.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija