„XXI amžiaus“ neperiodinis priedas apie lietuvių kovą už Nepriklausomybę

2013 m. birželio 14 d., Nr. 1 (25)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Kristus ir pasaulis

Sidabrinė gija

Atodangos

Abipus Nemuno

Žygis „Alkos“ rinktinės partizanų takais

Albertas Ruginis

Prie partizanų bunkerio Milių
kaime susirinko daug jaunimo

Tirkšliuose, prie J. Vitkaus-
Kazimieraičio namo. Kalba
renginio vedėjas Paulius Mylė

Tylos minutė ir malda už
žuvusiuosius prie partizanų
kapo-kenotafo Viekšnių kapinėse

„Alkos“ partizanų rinktinę 1945 metais įkūrė Žemaičių apygardos Lietuvos laisvės armijos (LLA) narys Antanas Narmontas-Ivanauskas. Rinktinės veikla apėmė tuometinę Mažeikių apskritį. Ivanauskui patekus į MGB pinkles, nuo 1947 m. liepos 25 d. rinktinei vadovavo Kazys Venckus-Adomaitis. „Alkos“ rinktinės likvidavimui Mažeikių MGB 1947 metais suformavo šešių agentų-smogikų Siaubo grupę. 1948 m. rugpjūčio 6 d. jiems pavyko sunaikinti „Alkos“ rinktinės štabą. Jis daugiau atkurtas nebuvo. Tačiau atskiri būriai ir pavieniai partizanai dar ilgai kovojo. Paskutinieji trys Bieliausko-Jūros būrio partizanai žuvo 1954 m. rugpjūčio 26 d. Tirkšlių valsčiaus Spurganų kaime.

Gegužės 18 dieną Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) organizuotas žygis „Alkos“ rinktinės partizanų takais. Jis prasidėjo Nevarėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčioje klebono kun. Aloyzo Žygaičio aukojamomis šv. Mišiomis už „Alkos“ rinktinės žuvusius partizanus ir žygio dalyvių palaiminimu. Prie bažnyčios šventoriuje palaidotų devynių partizanų kapo visą renginį vedęs Mažeikių kultūros centro meno padalinio vadovas Paulius Mylė išsamiai papasakojo apie 1951 m. gegužės 9 d. Balėnų miške įvykusių kautynių su stribais ir MGB kariuomene eigą ir partizanų likimus.

Žuvusio partizano Petro Lukošiaus giminaitė Janina Zubavičienė dėkojo už žuvusiųjų atminimo saugojimą. Dalyvavo ir žuvusios partizanės duktė Elena Čaplinskienė.

Nevarėnų seniūnės Vilmos Šakienės, bendrijos pirmininko Albino Šmukštos, kultūros centro meno vadovės Alvyros Kniurienės gražiai priimti ir pavaišinti pusryčiais, žygio dalyviai išsirikiavo į ilgą automašinų vilkstinę. Lydimi Mažeikių policijos ekipažo pro Balėnų mišką ir Kirkų kaimą, kuriame yra buvę partizanų bunkerių, žygio dalyviai pasiekė Sedą. Čia jau laukė Sedos seniūnas Algirdas Grinkevičius ir jo pavaduotojas Ričardas Zuoza. Ant aukštoko kalnelio, prie Dagių miške žuvusių „Alkos“ rinktinės vado Kazio Venckaus ir trijų jo štabo narių ir šalimais palaidotų 1944 m. spalio 7-ąją Sedos mūšyje su sovietų kariuomene kritusių 104 Tėvynės Apsaugos Rinktinės karių kapų, buvo prisimintos jų kovos ir žūtys. Sedos kultūros centro direktorius Gediminas Jokubauskas, pritardamas gitara, dainavo baladę apie partizanus. Dalyvavo Sedos mūšio dalyvis Augustas Mylė.

Kitas sustojimas buvo Žemalės miške prie Atminimo ženklo devyniems partizanams, žuvusiems šiame miške ir jo prieigose. Povilas Mylė apžvelgė kiekvieno partizano kovos ir žūties aplinkybes. Šaulys Alfonsas Degutis priminė partizanų kovos reikšmę stabdant Lietuvos kaimo kolonizavimą. Jaunasis šaulys Augustinas Cicėnas paskaitė eilių apie partizanų kovą.

Tirkšliuose žygeivius pasitiko trankūs maršai, sklindantys iš garsiakalbių, seniūnas Klemas Svobutas ir kultūros centro direktorius R. Kudla.

Čia prie Pietų Lietuvos partizanų vado Juozo Vitkaus-Kazimieraičio namo, pažymėto atminimo lenta, buvo apžvelgtas šio didvyrio gyvenimas ir kova. Pasidžiaugta, kad Tirkšlių vidurinei mokyklai suteiktas J. Vitkaus-Kazimieraičio vardas. Mažeikių šaulių kuopa J. Vitkaus gimtinės vietą Ketūnų kaime Tirkšlių valsčiuje nusprendė pažymėti Atminimo akmeniu.

Kitas objektas – partizanų bunkeris Milių kaimo miške. Čia, prie Mažeikių šaulių atkurto bunkerio, prisiminta 1948-ųjų sausio 1-oji, kai priešų trimis grandinėmis apsupti kovodami garbingai žuvo „Alkos“ rinktinės vado pavaduotojas Albertas Švažas ir partizanas Pranas Šiuipys.

Čia Telšių Žemaitės gimnazijos ir „Atžalyno“ pagrindinės mokyklos moksleiviai, vadovaujami istorijos mokytojų Vilijos Vaičiulienės, Ainos Šiaulienės ir Vytautės Nekrašienės, parodė meninę programą. Mažeikių šauliai žuvusius pagerbė trimis patrankos šūviais. Partizano duktė Izoleta Jonušaitė-Nenaševa skaitė savo eiles. Čia, gražioje miško aikštelėje, renginio dalyviai buvo pavaišinti kareiviška koše.

Kitas žygio etapas – Viekšnių kapinės. Čia, prie kapo-kenotafo su dešimtimis žuvusių „Vyčio“ būrio partizanų pavardėmis, prisimintas 1944 m. birželio 6 d. Purvių miške vykęs mūšis su okupantų kariuomene. Apie mūšį ir būrio partizanų likimus prisiminimus surinko Adomas Riauka.

Viekšnių miestelyje žygio dalyvius pasitiko Viekšnių muzikos mokyklos dūdų orkestras. Visi sugužėjo į Mažeikių technikos mokyklos Viekšnių skyriaus salę, kurioje visą dienos žygį apibendrino LPKTS pirmininkas Povilas Jakučionis. Jis pabrėžė, jog tai – jau 26-asis toks žygis ir beveik jau visa Lietuva yra apkeliauta partizanų takais. LPKTS valdybos pirmininkas Edvardas Strončikas įteikė Padėkos raštus renginio vedėjui Pauliui Mylei, LPKTS Telšių apskrities koordinatoriui Feliksui Šiukšteriui, LPKTS Mažeikių skyriaus pirmininkui Albertui Ruginiui, LPKTS Mažeikių skyriaus pirmininkui Teofiliui Januškevičiui, Mažeikių šaulių kuopos vadui Pranui Trakiniui, šauliui Alfonsui Degučiui, Mažeikių tremtinių choro „Atmintis“ vadovei Zitai Gužauskienei.

Renginio dalyviams dainavo viekšniškė Vilhelmina Imbrasienė, tautodailininkas Alfonsas Šukys įteikė savo kūrybos darbų.

Visose atmintinose aplankytose vietose padėta gėlių ir uždegtos žvakutės. Dainavo tremtinių choras „Atmintis“, partizanų garbei ir jų atminimui šautuvų salvėmis saliutavo Mažeikių šauliai. Maršruto partizanų takais tekstinė informacija parengta A. Ruginio, pasinaudojant muziejininkų A. Muturo, A. Degučio ir A. Ruginio surinkta istorine medžiaga.

Žygyje dalyvavo Mažeikių, Telšių, Šilalės, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Akmenės, Jurbarko, Kauno, Vilniaus, Biržų ir kitų rajonų atstovai.

Prie žygio organizavimo prisidėjo LPKTS pirmininko pavaduotojas Zenonas Čerkauskas, Mažeikių rajono savivaldybės mero pavaduotoja Sigutė Bernotienė, Telšių LPKTS skyriaus pirmininkė Regina Chmieliauskienė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos (LPKTB) skyriaus pirmininkė Adolfina Straukienė.

Džiugu, kad dalyvavo jaunimo: Mažeikių r. Užlieknės pagrindinės mokyklos moksleiviai ir jų mokytoja Birutė Ovčinikova, Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijos skautai ir jų vadovė Irma Kolyčienė, jaunieji šauliai, jų vadovas Algirdas Bugvilas, Viekšnių jaunieji šauliai, vadaovaujami Antano Šležo.

Iš šio žygio grįžę Telšių moksleiviai būrelyje „Piliečių žadintuvas“ aptarė, kokią įtaką turėjo partizanų kova, stabdant Lietuvos kaimo kolonizavimą, draugams paaiškini, kodėl kovodami partizanai paskutinįjį šūvį pasilikdavo sau...

Rūtos Končiutės nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija