„XXI amžiaus“ neperiodinis priedas apie lietuvių kovą už Nepriklausomybę

2014 m. rugpjūčio 22 d., Nr. 3 (28)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno



ARCHYVAS

2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Istorija ir dabartis

Prieš 25 metus į Lietuvą pargabenti Sibiro tremtinių palaikai: ar laikas malšina kančią ir praradimo skausmą?

Ramutė Šukienė

Igarkos tremtinė Antanina Kvetkauskienė
prieš 25 metus Igarkoje surado
ir į Lietuvą parsivežė savo sesers
Stasės Tadarauskaitės palaikus
Rūtos Švedienės nuotraukos

1989 m. liepos 28 d. į Kėdainių karinį aerodromą iš Igarkos pargabenta daugiau kaip šimto Sibire mirusių tremtinių palaikai. Šiemet liepos 26-ąją Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčioje vyko tremtinių palaikų pargabenimo iš Sibiro į Kėdainių karinį aerodromą 25 metų sukakties paminėjimas.

2014 metų liepos 26 diena

Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčioje Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijos klebonas mons. Vytautas Grigaravičius ir šios bažnyčios klebonas kun. Artūras Stanevičius aukojo šv. Mišias už gyvus ir mirusius tremtinius, surengta nuotraukų paroda, pažiūrėtas Vitolio Laumakio ir Adolfo Morėno filmas apie tremtinių palaikų pargabenimą į Kėdainių karinį aerodromą. Tremtiniams skirtos žodžio ir muzikos dedikacijos: savo eiles tremtiniams skyrė Genovaitė Sereikienė, kraštietės tremtinės Janinos Burokevičienės eiles skaitė Kėdainių Mikalojaus Daukšos bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Zita Civilkaitė, kalbėjo Kėdainių rajono savivaldybės mero pavaduotoja Nijolė Naujokienė, Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė, Tremtinių ir politinių kalinių sąjungos Kėdainių skyriaus pirmininkas Jonas Šleževičius, dainavo Kėdainių kultūros centro tremtinių ir politinių kalinių mišrus choras „Diemedis“ (vadovė – Aušra Kazlauskienė), dainuojamosios poezijos atlikėja Laima Žilytė, akomponavo Aelita Petrauskienė, prisiminimais dalinosi Igarkos tremtinė Antanina Kvetkauskienė, prieš 25 metus Igarkoje suradusi ir į Kėdainius palaidoti pargabenusi tremtyje mirusios savo sesers Stasės Tadarauskaitės palaikus. Renginį vedė Irena Stanislauskienė. Paskui Kėdainių Kauno gatvės kapinėse prie Tremtinių kryžiaus ir ant tremtinės S. Tadarauskaitės kapo padėta gėlių, uždegta žvakelių.


Istorija ir dabartis

Vėl stovėsime Baltijos kelyje

Ramutė Šukienė

Kėdainiečiai kultūros darbuotojai
Ona ir Antanas Mikalauskai su dukra
Egle ir sūnumi Tomu (tėvams iš kairės)
Baltijos kelyje 1989 metais

Šių metų rugpjūčio 23 dieną vėl būsime Baltijos kelyje. Nuo istorinių 1989-ųjų rugpjūčio praėjo 25 metai. Ta proga rugpjūčio 23 d. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija kviečia Baltijos kelyje vėl susitikti žmones iš visos Lietuvos.

Prieš 25 metus

1989 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio organizuota masinė Baltijos tautų akcija – Baltijos kelias – pranoko visus skaičiavimus ir lūkesčius. Du milijonai žmonių rankų grandine sujungė 620 kilometrų atstumą nuo Vilniaus Gedimino bokšto per Rygą iki Talino Tompėjos pilies (ten su savo draugais ir estais rankomis buvo susikibusi ir šio teksto autorė). Trijų tautų žmonės, stovėjusieji Baltijos kelyje, demonstravo taikų ryžtą būti nepriklausomi.


Atmintis

Pagerbtas legendinis partizanų vadas

Juozo Vitkaus-Kazimieraičio partizaninės kovos pradžios 70-mečiui

Rūta Averkienė

Partizano Juozo Vitkaus-Kazimieraičio
giminaičiai prie jam skirtos
atminimo lentos

KABELIAI. Čia paminėtos legendinio partizanų vado pulkininko leitenanto Juozo Vitkaus-Kazimieraičio 70-osios partizaninės kovos pradžios metinės. Šiame kaime 1944–1945 metais jis dirbo buhalteriu girininkijoje, čia prasidėjo šio partizaninės kovos Dzūkijoje organizatoriaus partizaninė veikla.

Kazimieraičio pagerbimo renginys prasidėjo šv. Mišiomis Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. Jas senelio atminimui aukojo jo vaikaitis kun. Gintaras Vitkus SJ, parapijos klebonas kun. Pavel Paukšto ir kun. Gediminas Kijauskas SJ. Pamoksle kun. G. Vitkus SJ sakė, jog senelio pavyzdys jų giminę sustiprina sunkiausiais momentais, jog vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai meldžiasi už senelį ir prašo jo užtarimo bei tiki, kad jis yra šventas žmogus.


Istorija ir dabartis

Baltijos keliui – 25-eri

Kun. Robertas Grigas: Apibendrindamas
noriu pasakyti, kad jeigu lietuviai
iš kartos į kartą perduos svarbiausius
savo istorijos įvykius, tokius, kaip
herojiško pasipriešinimo okupacijai,
taikaus pogrindžio veikimas, Lietuvos
Sajūdis, Baltijos kelias, Sausio 13-oji,
manau, kad karta po kartos augs
neprarasdama valstybinės savimonės.
Atminties išsaugojimas visada
prasmingas, jeigu norime būti savimi!

1989 m. rugpjūčio 23 d. 19 val. nepertraukiama rankomis susikibusių žmonių grandinė 15–20 minučių sujungė trijų Baltijos valstybių sostines. Baltijos kelias driekėsi per Lietuvą (Vilnius–Širvintos–Ukmergė–Panevėžys–Pasvalys–Saločiai), Latviją (Bauska–Iecava–Ķekava–Rīga–Vangaži–Sigulda– Līgatne–Drabeši–Cēsis–Lode–Valmiera–Jēči– Lizdēni–Rencēni–Oleri–Zasi–Rūjiena–Koniņi), Estiją (Nuija–Karksi–Viljandi–Türi–Rapla–Tallinn).

Unikalios pilietinės akcijos dalyvių prisiminimai, vertinimai bei pamąstymai apie šiandieną

1989 m. rugpjūčio 23 d. magistrale Vilnius–Ryga–Talinas 19 val. nusidriekė apie 2 mln. rankomis susikibusių žmonių grandinė, besitęsusi daugiau kaip 600 km. Tačiau ta grandinė buvo daugelyje vietų išsišakojusi, nes dėl nepravažiuojamų spūsčių daug žmonių negalėjo atvykti. Baltijos tautos (lietuviai, latviai ir estai), atsidavusios vienybės idėjai, garsiai išreiškė pasauliui savo nepriklausomybės siekio poziciją ir nuožmiai pasmerkė 1939 m. rugpjūčio 23 d. nacistinės Vokietijos ir SSRS pasirašytą Molotovo–Ribentropo paktą, perskyrusį Europą į dvi dalis ir negailestingai pamynusį prigimtines daugybės tautų teises ir laisves. Baltijos kelias įtrauktas į tarptautinį UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ registrą, įrašytas į Gineso pasaulio rekordų knygą kaip ilgiausia žmonių grandinė, o reginys buvo matomas net iš kosmoso.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija