„XXI amžiaus“ neperiodinis priedas apie lietuvių kovą už Nepriklausomybę

2014 m. rugpjūčio 22 d., Nr. 3 (28)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Istorija ir dabartis

Vėl stovėsime Baltijos kelyje

Ramutė Šukienė

Kėdainiečiai kultūros darbuotojai
Ona ir Antanas Mikalauskai su dukra
Egle ir sūnumi Tomu (tėvams iš kairės)
Baltijos kelyje 1989 metais

Po 25 metų. Kėdainių krašto
kultūros premijos laureatas
Petras Labeckis, Kėdainių kultūros
centro direktorė Ona Mikalauskienė
ir Kėdainių kultūros premijos
laureatas, liaudiškos muzikos
kapelos „Vilainiai“ įkūrėjas
ir vadovas Antanas Mikalauskas
Kėdainių miesto šventėje
2014 m. rugpjūčio 8 d.
Autorės nuotrauka

Kartu su O. ir A. Mikalauskais 1989
metais Baltijos kelyje dalyvavo
ilgametis Kėdainių muzikos mokyklos
direktorius Petras Labeckis su šeima
Asmeninio archyvo nuotrauka

Prie kėdainiečių pastatyto kryžiaus
Baltijos kelyje 2009 m. rugpjūčio 23 d.

Kėdainiečiai Baltijos
kelyje 2009 metais
Kėdainių kultūros centro
archyvo nuotraukos

Prie kėdainiečių pastatyto kryžius
Baltijos kelyje 2013 m. rugpjūčio 23 d.

Šių metų rugpjūčio 23 dieną vėl būsime Baltijos kelyje. Nuo istorinių 1989-ųjų rugpjūčio praėjo 25 metai. Ta proga rugpjūčio 23 d. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija kviečia Baltijos kelyje vėl susitikti žmones iš visos Lietuvos.

Prieš 25 metus

1989 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio organizuota masinė Baltijos tautų akcija – Baltijos kelias – pranoko visus skaičiavimus ir lūkesčius. Du milijonai žmonių rankų grandine sujungė 620 kilometrų atstumą nuo Vilniaus Gedimino bokšto per Rygą iki Talino Tompėjos pilies (ten su savo draugais ir estais rankomis buvo susikibusi ir šio teksto autorė). Trijų tautų žmonės, stovėjusieji Baltijos kelyje, demonstravo taikų ryžtą būti nepriklausomi.

Prieš 25 metus kartu su savo šeima ir kitais kėdainiečiais Baltijos kelyje stovėjusi Kėdainių kultūros centro direktorė Ona Mikalauskienė šiandien sako:

– Kai buvau moksleivė ir garsiai mokydavausi įvairius eilėraščius apie pergalę, partiją ir panašius, tėvelis, girdėdamas tuos mano mokslus, kažkodėl nelabai džiaugėsi. Sakė: „Mesk iš galvos šituos nuodus, pamatysi, ateis laikas ir viso šito brudo, neteisybės niekas net prisimint nenorės“. Tikrą tėvo žodžių prasmę supratau tik tada, kai Lietuvoje gimė Sąjūdis. Supratau, kad tas laikas atėjo. Su draugais dalyvavome visose akcijose, kurias organizavo Sąjūdis. Kartu vežėmės ir savo vaikus – norėjome, kad matytų. Kas pasikeitė per 25 metus? Viskas pasikeitė. Sugebėjome pajusti, kas yra Laisvė.

Palinkėjimai Lietuvai iš kartos į kartą

Visoje Lietuvoje žmonės rašo palinkėjimus Lietuvai iš kartos į kartą. Visi parašyti palinkėjimai bus nugabenti į Baltijos kelią ir pateks į Palinkėjimų dėžę bei Baltijos kelio knygą.

Į nurodytus kelio ruožus atvykusioms Lietuvos miestų, rajonų delegacijoms bus dalinama renginio atributika (lipdukai, vėliavėlės). Delegacijų atstovai į Baltijos kelio knygą įrašys bendrą savo krašto palinkėjimą, į Palinkėjimų dėžę sudės atvežtus savo krašto žmonių palinkėjimus.

„Baltijos kelio sąšauka“

Šiemet, rugpjūčio 23-iąją, žmonės vėl kviečiami atvykti į tas pačias Vilniaus–Rygos magistralės vietas, į kurias prieš ketvirtį amžiaus kvietė Sąjūdžio iniciatyvinės grupės. Kviečiami visi, prieš 25 metus stovėjusieji Baltijos kelyje, stačiusieji atminimo ženklus, dalyvavusieji prie tų ženklų vykusiuose renginiuose ar Baltijos kelio istoriją žinantieji tik iš pasakojimų.

Visi atvažiavusieji vienu metu galbūt ir nestovės susikibę rankomis, kaip darė prieš 25 metus, – atvykusieji kviečiami linksmintis, klausytis koncertų, rengti vakarones. Koncertuoti Baltijos kelyje pakviesti muzikos kolektyvai ir žymūs šalies atlikėjai. Visa tai pavadinta „Baltijos kelio sąšauka“.

Prasidės Vilniuje, baigsis Saločiuose

Iš visų Lietuvos savivaldybių į Baltijos kelią susirinkusiems žmonėms Baltijos kelio knygą, Palinkėjimų dėžę ir palaimintą duoną atveš delegacija iš Vilniaus. Renginio „Baltijos kelio sąšauka“ delegacija iš Katedros aikštės Vilniuje išvyks 11 val. Susitikimai su miestų ir miestelių atstovais Baltijos kelyje numatyti iki pat vakaro.

Rugpjūčio 23-iosios rytą 9 val. Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje bus aukojamos šv. Mišios. Paskui Persitvarkymo Sąjūdžio nariai, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, politikai vyks į Saločius Pasvalio rajone, šalia Lietuvos–Latvijos sienos. Pakeliui jie susitiks ir bendraus su savivaldybių atstovais, susirinkusiais savo Baltijos kelio vietose.

Lietuvos miestų, rajonų atstovai galės savo transportu vykti į kitą sustojimo vietą ir kartu su delegacija iš Vilniaus nešti duoną, Baltijos kelio knygą ir Palinkėjimų dėžę kituose ruožuose stovintiems žmonėms. Prisijungti prie delegacijos iš Vilniaus galės kiekviena Lietuvos delegacija, nusprendusi vykti prie kitų stovėjimo vietų ar į Lietuvos ir Latvijos pasienį.

Saločiuose atidengtas koplytstulpis išreikš Baltijos valstybių laisvės siekį

Baltijos kelią, nusidriekusį per Lietuvos teritoriją, žymi daugiau kaip 40 koplytstulpių bei kryžių, kuriuos pastatė Baltijos kelio dalyviai. Iki šiol nebuvo nė vieno paminklo pasienyje, kur į Baltijos kelią išėję lietuviai rankomis susiėmė su kaimynais latviais. Nuspręsta ištaisyti šią klaidą ir pasienyje pastatyti Baltijos kelio atminimo ženklą. Jis jau statomas Pasvalio rajono Saločių seniūnijoje. Kaip teigia Seimo kancleris Jonas Milerius, tai bus grafiko Broniaus Leonavičiaus sukurtas koplytstulpis, kurį išdrožė medžio skulptorius, tautodailininkas Rimantas Zinkevičius. Kūrinys atspindės trijų Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – laisvės siekį.

Paminklas bus atidengtas rugpjūčio 23-iosios vakarą, 20.45 val. Į ceremoniją susirinks visų trijų Baltijos valstybių parlamentų vadovai. Saločiuose laukiami ir visi galintys atvykti Baltijos kelio dalyviai.

Rugpjūčio 23 dieną Vilniuje – „Baltijos keliui“ skirti renginiai

Rugpjūčio 23 d. 8.30 val. Katedros aikštėje Vilniuje, Laisvės bulvare Rygoje, Rugpjūčio 20-osios aikštėje Taline vyks pilietinė iniciatyva „flash mob“ „Baltijos keliui – 25“.

Prie Lietuvos Respublikos Seimo 12 val. numatyta pasodinti ąžuoliuką, skirtą Baltijos kelio 25-mečiui atminti. Bus apdovanojami mokiniai, dalyvavę rašinių konkurse „Ką man reiškia Baltijos kelias“. Prie Baltojo tilto vyks Lietuvos moksleivių sąjungos pilietinių iniciatyvų diena, pilietinė jaunimo akcija „Vėliavos kelias“ – Lietuvos trispalvės išskleidimo ceremonija, pilietinė jaunimo eisena „Lietuvos vėliavos kelias“ nuo Baltojo tilto iki Gedimino pilies.

Katedros aikštėje 19 val. – trijų Baltijos valstybių Prezidentų sveikinimai ir iškilminga vėliavų pakėlimo ceremonija, meninė instaliacija ant Gedimino pilies bokšto „Laisvės spalvos“.

19.30 val. Katedros aikštėje prasidės jaunimo grupių koncertas „Koks aš ir Tu – tokia Lietuva“.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija