Sėkmingas jaunojo ūkininko verslas

Arūnas Čimolonskas čia, ant tvenkinio kranto, ketina statyti pirtį Autoriaus nuotrauka

Arūnas Čimolonskas augina apie 400 kiaulių, tarp jų yra 32 paršavedės ir du kuiliai. 26 metų ūkininkas šiemet tikisi parduoti maždaug 800 bekonų ir už jų gyvo svorio kilogramą gauti ne mažiau kaip po 3,40 lito.
Ne iš karto jaunasis ūkininkas išdrįso auginti tiek daug riestauodegių. Pardavęs 50 kiaulių suprato, kad iš tokio kiekio - menkas pelnas. Pagal pateiktus duomenis Panevėžio architektai suprojektavo ūkinį pastatą. Koks jis turėtų būti, Arūno vaizduotėje gimė apsilankius Lenkijoje, taip pat Lietuvos kaimuose. Norėdamas gauti lėšų statybai, ūkininkas nevarstė bankų durų. Arūno užmojus iš karto suprato ūkininkų kredito unija "Ūkininkų viltis" ir skyrė lėšų. Kone visos ūkio investicijos atėjo per "Ūkininkų viltį".
Fermoje darbai mechanizuoti ar automatizuoti. Šimtus riestasnukių Arūnas pašeria vienas. Dirba vilkėdamas specialius darbo drabužius. Visur švaru ir tvarkinga, nereikia minti mėšlo. Kitaip būtų, jeigu turėtų 20 kiaulių kaimo tvarte.
Susirgus kiaulei, ją gydo pats. Veterinarijos gydytojas reikalingas tam, kad išduotų pažymą ar suteiktų konsultaciją.
A.Čimolonskas augina tokias kiaules, kurių mėsoje raumens būna iki 57-60 proc. (Didžiausias pasaulyje rodiklis - 62 proc.) Bekonų bet kam neparduoda. Su mėsos perpardavinėtojais į kalbas nesileidžia. Savo verslą Arūnas nori išlaikyti skaidrų, o jie pirkdami neišrašo sąskaitų. Kiaules perka mėsos perdirbimo įmonės. Jos nori turėti nuolatinių tiekėjų. Mažiausiai pirkėjų sulaukia iš Panevėžio rajono. Ateityje, įsirengęs skerdyklėlę, pusę ar visą bekoną galės parduoti ir eiliniam pirkėjui. Tuomet čia bus atliekama ir veterinarinė mėsos kontrolė.
Kiaulės gyvo svorio kilogramo mažiau nei už tris litus neparduoda. Paskaičiavo: auginant dešimt kriuksių reikėtų prašyti penkių litų. O laikant jų didelį kiekį, labai gerai yra gauti keturis litus.
Lankėsi Arūnas pas Lenkijos ūkininką. Šis užaugina apie du tūkstančius bekonų per metus. Nieko naujo ten neišvydo; tvartuose - pasenusi įranga. Tuo metu už kiaulių gyvo svorio kilogramą jam mokėjo 2,80 zloto. Ūkininkas su šitokia kaina pelno neturėjo. Gerai, kad tuo metu greta plėtojo kitą verslą.
Bėgant laikui, keičiasi ir lietuvio ūkininko planai. Arūnas tikisi turėti fermą, kurioje per metus išaugins 2000 bekonų ir laikys 50-60 paršavedžių.
Šiemet jo 60 hektarų žemės buvo palikta pūdymuoti, nes norėjo baigti mechanizuoti tvartą. Kitais metais visą šį plotą galvoja apsėti grūdinėmis kultūromis ir iš jo gauti maždaug 240 tonų grūdų. Tokio kiekio turėtų pakakti pašarams.
Šį rudenį netoli tvarto buvo iškasta giloka duobė, to reikalavo priešgaisrinės apsaugos tarnyba. Prisipildžius duobei vandens, atsiras didokas tvenkinys. Ant jo kranto Arūnas ketina statyti pirtį. Turėtų tada kur su draugais išsiperti. Ateityje griaus ir senąją sodybą - ji per arti nuo fermos. Naują statys pagal savo projektą, nekopijuos užsienio. Ir lietuviai yra pakankamai sumanūs. Kitas dalykas - su užsieniečiais diskutuoti, dalytis informacija.
O kada žada kelti vestuves? Arūnas, maždaug 190 cm ūgio vyras, sakė: "Jų neplanuoju artimiausiu metu. Iš pradžių reikia susirasti savo antrąją pusę, kuri mane suprastų ir nesakytų: "Tu čia vienas vark, man nereikia tų kiaulių".

Bronius VERTELKA
Bernotų kaimas, Panevėžio rajonas

© 2002"XXI amžius"