Žvilgsniai

Čia gyvuoja menai
Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos meno galerijoje - kūrybingų moksleivių darbai

Utenos Adolfo Šapokos gimnazija gabius, įdomius, turinčius originalių idėjų ir siekių moksleivius globoja nuo 1996-ųjų metų. Tai viena naujausių Utenos rajono mokyklų ir viena trečiosios pakopos mokymo įstaigų Lietuvoje, nes moksleiviai čia mokosi tik nuo devintos klasės.
Greta humanitarinių, realinių ir ekonominių mokslų gimnazijoje ypač gyvuoja menai: šiemet Lietuvoje stipriausias moksleivių orkestras, vadovaujamas Vytauto Latono, grakščiosios šokėjos su vadove Liuda Gudaitiene ir didelis būrys jaunųjų menininkų, kuriuos globoja dailės mokytoja Rūta Vanagickienė.

Vietoj treniruoklių salės - galerija

Nuo 1997-ųjų gegužės gimnazijoje atidaryta dailės galerija. Iki tol gimnazistų darbų parodos vykdavo vadinamuosiuose trikampiuose - stiklinėmis sienomis koridoriuose atskirtose trikampio formos patalpose. Tačiau tai nebuvo pati tinkamiausia vieta darbams eksponuoti, todėl iš pradžių numatyta paskirti treniruoklių salei nedidelė patalpėlė atiteko mokyklos menininkams - čia buvo įkurta dailės galerija. Ši galerija ypatinga ir tuo, jog viso rajono mokyklose kitos tokios nerasite. Moksleivių darbai kabinami koridoriuose, dailės kabinetuose, jais puošiamos bibliotekos ar skaityklos, kartais parodos pasiskolinamos iš kitų mokyklų, tačiau nė viena iš jų neturi specialiai tam skirtos patalpos.
Pirmoji paroda, surengta prieš penkerius metus, patvirtino galerijos reikalingumą ir svarbą. Joje puikavosi kiekvienais metais rengiamos respublikinės jaunųjų dailininkų akademijos (prilygsta respublikinei olimpiadai) nugalėtojos Mildos Mickevičiūtės grafikos ir kompozicijos darbai.
Nuo to laiko parodos galerijoje keičiamos kas dvi savaites. Iš viso surengta apie 80 įvairiausių žanrų parodų: videoinstaliacijų, tapybos, fotografijos, grafikos, mozaikos, instaliacijų, batikos. Parodas gimnazijos galerijoje rengia ne tik šiuo metu besimokantys moksleiviai, bet ir buvę mokyklos mokiniai, studijuojantys architektūrą, dizainą Vilniuje. Galerijoje kartkartėmis eksponuojami ir kitų Utenos mokyklų moksleivių darbai.
Keletą kartų moksleivių kūrybos parodas apžiūrėjo ir jas įvertino Vilniaus dailės akademijos rektorius Arvydas Šaltenis.

Nesutelpa visų, norinčių parodyti savo kūrybą, darbai

"Mes nesiekiame aukštumų. Galerija reikalinga vaikams - kuriantiems ir nebijantiems save parodyti, - sakė gimnazijos dailės mokytoja Rūta Vanagickienė. - Gera matyti, kad pamokose nelabai norėjęs dirbti moksleivis bendrose parodose tarp kitų darbų ieško ir savojo. Man pačiai nereikia ieškoti gimnazistų, kurie norėtų eksponuoti savo parodas, parodyti tai, ką kuria. Jie patys mane susiranda. Man belieka galvoti, kaip sutalpinti visų norinčiųjų darbus".
Galerija reikalinga mokyklai. Beveik kiekviena paroda sulaukia ir mokinių, ir mokytojų diskusijų. Įprasta, jog galerijoje parodų metu būna atsiliepimų knyga. Joje išreiškiamos įvairiausios nuomonės, kurios rodo, kad žmogus, aplankęs galeriją, nėra abejingas tam, kas eksponuojama, nesvarbu, ar paroda jam sukėlė teigiamas ar neigiamas emocijas. Ypač daug diskusijų gimnazijos bendruomenėje sukelia instaliacijų parodos."Modernų meną sunku suprasti. Vyresnės kartos žmonės įpratę, jog galima pavaizduoti tik tai, kas realu, kas nesunkiai suvokiama - medžius, pievas, gamtą, žmones, - kalbėjo R.Vanagickienė. - Džiaugiuosi, jog gimnazijos moksleiviai ne tik piešdami moka išreikšti tai, kuo gyvena. Gerai, kad jie mato mus supančias problemas, moka jas parodyti, pateikti kitiems".
Gimnazistai visuomet dalyvauja ne tik respublikiniuose, bet ir tarptautiniuose konkursuose. Kasmet jaunieji dailininkai dalyvauja tarptautiniame kūrybos projekte "Gamtos pasaka" ir daugelyje kitų. Tarp jų visuomet būna nemažai prizininkų ir laureatų. Jau ketvirtus metus mokyklos atstovai dalyvauja respublikinėje jaunųjų dailininkų akademijoje. Kelerius metus iš eilės gimnazijos moksleivių darbai diplomais įvertinami ir konkurse "Europa mokykloje".

Mokytoja kuria ir pati

R.Vanagickienė mokytojauja jau devynerius metus. Anksčiau sudėtingą darbą dirbusi miesto dailės dirbtuvėse, mokytoja sako, jog dabar yra labai laiminga. "Pradžia buvo sunki. Teko mokytis kartu su vaikais. Tačiau esu labai patenkinta, jog dirbu mokykloje. Čia kiekviena gyvenimo minutė kitokia. Viskas nuolat kinta ir atrodo vis kitaip. Man labai smagu, kad mane supa jauni žmonės, - dalijosi įspūdžiais R.Vanagickienė. - Jiems dar viską galima daryti, jie gyvena laisvi ir nesuvaržyti suaugusiųjų pareigos jausmo. Mergaitėms net patariu nenešioti tamsių drabužių. Juk jos tokios jaunos ir gražios. Dabar jos turi žydėti, privalo džiaugtis gyvenimu".
Laisvalaikiu mokytoja taip pat kuria. Vasarą ji kūrė emblemą marškiniams su keltų Mėnulio deive savo sūnui. Tai sunkus darbas, viską reikia atlikti labai kruopščiai, nes batikos technika to reikalauja.
Belieka džiaugtis, kad gimnazijos svečiai stebisi, ar tikrai čia nesustiprintas dailės mokymas, ir kad šiuolaikinėje informacinėje visuomenėje dar yra žmonių, kurie geba kurti gyvą, nuoširdų meną.

Toma JONUŠKAITĖ
Utena