Žvilgsniai

„Tarsi žiūrėčiau į veidrodį ir matyčiau save...“

Kunigas psichologas Kęstutis Trimakas (kairėje) su Kretingos religijos studijų instituto studentais

Jaunimo pasisakymai apie kun. dr. K.Trimako knygas
1996-2000 metais buvo išspausdintos keturios kun. prof. Kęstučio A.Trimako knygos: "Žmogaus aukščiausi skrydžiai" (1996), "Asmenybės raida gyvenime" (1997), "Tikint bręsti" (1998) ir "Jaunimas. Patirtis ir įžvalgos. I.Sąlyčiai su Paslaptimi" (2000). Šių knygų serijos leidėjas yra Katalikų teologijos fakultetas Vytauto Didžiojo universitete. Jų spausdinimo išlaidas padengia autorius ir jo bičiuliai. Suprasdamas šių studijų reikšmę Lietuvos jaunimui, tėvams ir mokytojams, jų spausdinimą paremia ir JAV Lietuvių fondas. Pasibaigus pirmajai laidai, 2002/2003 mokslo metų pradžioje pasirodė "Žmogaus aukščiausių skrydžių" ir "Asmenybės raidos gyvenime" antroji pataisyta laida (parengė Marijonų talkininkų centro leidykla Kaune). Tad spausdiname aukštųjų mokyklų studentų charakteringesnius pasisakymus apie tas dvi knygas.

Apie „Žmogaus aukščiausius skrydžius“

Perskaitęs "Žmogaus aukščiausius skrydžius" ir susipažinęs su tokiais psichologijos banginiais, kaip prof. W.James, dr. A.Maslow ir dr. V.Frankl, susidariau įspūdį, kad žmogaus gyvenimas yra "ilgoji patirtis, susidedanti iš trumpųjų patirčių, kurių virtinė sudaro gyvenimą". Tokiame gyvenime žmogus gali suvokti, kad jis nėra vien medžiaginė būtybė, bet ir dvasinė. Ši studija padėjo man - manau, ir kitiems - išsamiau pažvelgti į tą Tikrovę iš psichologinės ir religinės pusės bei suvokti, kad tie trumpalaikiai pabudimai yra dvasiniai polėkiai, perspėjantys, jog reikia siekti aukštumos bei santykio su Esančiuoju.

(Algimantas)

Prof. K.Trimako "Žmogaus aukščiausi skrydžiai" yra pirmoji tokio pobūdžio mano perskaityta knyga. Ji padėjo man iš arčiau susipažinti su žmogaus dvasiniais, transcendentiniais bei religiniais išgyvenimais. Tai buvo įdomi ir naudinga knyga. Turėdami rūpesčių, privalome nepasiduoti nuliūdimui ar depresijai, bet reikia išlaikyti ramybę. Knyga parodo kaip - ne patarimais, bet gyvais pavyzdžiais, ypač tokių žinomų asmenybių kaip prof. W.James ir dr. V.Frankl, išgyvenusių labai kritiškas situacijas. Dabar dažniau skaitysiu tokio pobūdžio knygas, nes jos padės man geriau suprasti save, o taip pat ir kitus žmones.

(Kristina)

Universitete buvau priimta studijuoti psichologiją. Tačiau žmogus buvo nagrinėjamas kaip koks automatas, kuris reaguoja į išorės dirgiklius kaip mašina be širdies. Tik kai į mano rankas pateko prof. K.Trimako knygos "Žmogaus aukščiausi skrydžiai" ir "Asmenybės raida gyvenime", supratau, kad psichologija gali, kaip ir turėtų, būti žmogiška - svarstanti apie žmogų kaip žmogų. Iš tose knygose aptariamos medžiagos suvokiau, kad pats moderniosios psichologijos pradininkas prof. W.James buvo neigiamai paveiktas materialistinių idėjų, iš kurių išsivadavęs pripažino žmogaus laisvę, dvasinę jo prigimtį ir didelę religijos svarbą ir vertę. Tos knygos atvėrė man duris. Per jas radau ir daugiau įtakingų ir žinomų psichologų bei psichiatrų, kurie vertina, studijuoja ir tiria žmonių dvasingumą, religiją ir jos brandinančią vertę.

(Gintarė)

Dr. K.A.Trimako knygoje, pavadintoje "Žmogaus aukščiausi skrydžiai", nagrinėjami žmogaus dvasiniai išgyvenimai. Pateikiama trijų žinomų psichologų svarbiausios idėjos, įžvalgos, tyrimai ir išvados. Tai W.James, A.Maslow ir V.Frankl. Man ypač įstrigo V.Frankl - žydų kilmės psichiatras, nacių kalintas koncentracijos stovykloje. Jo patirti išgyvenimai primena mūsų tautos trėmimus į Sibirą. Todėl jo mintys man artimiausios ir suprantamiausios. Galima netgi įžvelgti sąsają tarp jo ir mūsų Balio Sruogos.

(Eglė)

"Žmogaus aukščiausiuose skrydžiuose" labiausiai įsidėmėjau psichiatro V.Frankl mintį: "Viską galiu pakęsti, kai žinau dėl ko". Mane labiausiai nustebino jauno psichiatro narsa: nors jis, praradęs šeimą, darbą, laisvę ir visa kita, koncentracijos stovykloje išlaikė gyvenimo prasmę ir viltį toliau gyventi, bet tuo pačiu įkvėpė ir kitus aplinkui, o išlikęs gyvas skelbė visiems žmonėms būtiną reikalą turėti gyvenimo prasmę. Šis pavyzdys turėtų būti žinomas kiekvienam žmogui, gyvenančiam šiandieniniame pasaulyje. Manau, kad tai turi būti žinoma ir Lietuvoje, kur šiandien daug jaunų žmonių dažnai laimę temato piniguose, malonumuose ir pan. Tačiau kodėl Lietuva pirmauja savižudybių skaičiumi? Ar tai nerodo, kad gyvenimo prasmė yra kažkur kitur - tik dvasia pasiekiama? Religiją V.Frankl vadina "galutinės Prasmės ieškojimu".

(Andrius)

Apie „Asmenybės raidą gyvenime“
Vienas didžiausių knygos "Asmenybės raida gyvenime" privalumų yra tai, kad joje psichologiškai pagrindžiamas religijos teigiamas vaidmuo žmogaus vystymesi. Parodoma, kad tikėjimas, t.y. brandus tikėjimas, yra naudingas žmogui, nepriklausomai nuo jo amžiaus. Dar daugiau - tikėjimas yra reikalingas asmenybės brendimui. Šią knygą galėčiau palyginti su šviesa, kuriai nušvitus, žmogus pastebi, jog buvo nuklydęs, bet pamato galimas to pasekmes ir grįžimo kelius. Taip pradeda suprasti save - suvokti savo egzistencinių apsisprendimų svarbą. (Geresniam knygos įsisavinimui labai padeda žmonių patirties pasakojimai ir komentarai.) Ši knyga - tarsi "gelbėjimosi ratas" ieškančiam prasmės, pasimetusiam gyvenimo verpetuose žmogui. Tai tikrai naudinga knyga.

(Marius)

ši knyga paliko neišdildomą įspūdį, joje pateikti gyvenimiški pavyzdžiai tarsi pastatė mane į vietą. Perskaičius knygą, mano pažiūra į religijos vaidmenį žmogaus gyvenime tapo dar tvirtesnė.
Didžiausią susidomėjimą man sukėlė jaunystė. Keisčiausia, gal net įdomiausia tai, kad skaitydama atradau save - tai mane tikrai sujaudino ir padėjo pačiai geriau save suprasti. Mano manymu, šio amžiaus žmonės patiria vidinę maišatį. Dabar matau, kad jaunystės krizę išspręsti gali tik atsigręžusieji į Dievą...
Knygos autorius visas teorijas paremia žmonių asmeniniais liudijimais. Tuo būdu teorinės žinios įgauna prasmingesnį ir gilesnį pažinimą.

(Inga)

Skaitydama knygą "Asmenybės raida gyvenime" sužinojau daug man pačiai asmeniškai svarbių dalykų. Ši knyga mane pakerėjo tuo, kad joje aprašomas žmogaus, kaip asmenybės, vystymasis ir jo, kaip tikinčiojo, brendimas. Ją skaičiau tarsi mano pačios gyvenimą: praeitį - kai buvau maža; dabartį - man apsisprendžiant ir bręstant, o taip pat - ir ateitį. Ši knyga mane moko, kaip turėčiau auklėti savo vaikus ir padėti jiems sudaryti tvirtus dvasinius pamatus.

(Monika)

Knygos autorius aiškiai parodo savo studijos tikslą: "atskleisti visokeriopo, bet ypač egzistencinio apsisprendimo neginčijamą svarbą asmenybės vystymesi bei brendime". Visame savo darbe jis demonstruoja minties logiką ir nuoseklumą: pradeda nuo konkretaus žmogaus, nuo jo "aš" ir baigia pasakojimą visaapimančiu vaizdu.
Lyginant šią knygą su kitų raidos specialistų studijomis, galima sakyti, kad šis autorius yra vienas iš nedaugelio, kurie parodo religijos vietą asmenybės raidoje. (...) Ši knyga yra naudinga ir reikalinga ne tik specialistui psichologui, tikinčiajam, bet ir kiekvienam žmogui. Ji verčia nusibraukti kasdienės rutinos dulkes nuo kaktos ir kiekvieną sustoti bei pamąstyti apie savo gyvenimo prasmę, tikslą. Ji įneša aiškumo į kartais taip supainiotą ir prieštaringą žmogaus gyvenimą, kviečia kiekvieną iš mūsų atidžiau pažvelgti į Esančiojo ir savęs santykį.

(Saulius)

Niekuomet negalvojau, kad psichologijos arba religijos psichologijos studijos gali būti tokios įdomios ir naudingos. Dabar susipažinau su religijos psichologija iš arčiau, supratau, jog tai be galo įdomus mokslas. Skaitydama "Tikint bręsti", "Žmogaus aukščiausi skrydžiai" ir "Asmenybės raida gyvenime" knygas, nejučiomis pati save palygindavau su jose išspausdintų žmonių išgyvenimų aprašymais, pastebėdama, kad ir aš kažką panašaus esu patyrusi. Šios knygos, o ypač "Asmenybės raida gyvenime", labai patiko todėl, kad jose, šalia "teorinių" žinių, pateikiami ir realūs žmonių išgyvenimai. Kiek teko anksčiau vartyti psichologines knygas lietuvių kalba, niekada nepastebėjau tokio teorijos ir praktikos derinio. Tuo šios knygos yra išties originalios ir išsiskiria iš kitų psichologinėje literatūroje lietuvių kalba. Skaitydami šias knygas, galime rasti atsakymus į rūpimus klausimus, pažvelgti į žmogaus vidų, suprasti, kodėl mes ar kiti taip pasielgė ar elgiasi. Knyga "Asmenybės raida gyvenime" yra ypač vertinga jaunimui. Juk įdomu sužinoti, koks dabar tu esi ir koks galbūt būsi ateityje. Bent jau man ji padėjo susimąstyti apie savo dabartinį gyvenimą ir kas bus, jei nebandysiu pakeisti savęs, jei sustabarėsiu ir negilinsiu savo tikėjimo, nesistengsiu viršyti savęs. Nenoriu sulaukti senatvės ir mirties "sūpuoklėje kėdėje".

(Rasa)

Anksčiau neteko skaityti apie žmogaus psichologinį vystymąsi. Buvau sužavėtas tuo, kad tai, kas su žmogumi vyksta jam bręstant, galima šitaip aiškiai aprašyti knygoje kaip "Asmenybės raida gyvenime".
Einu į "Vaiko Tėviškės namus" padėti vaikams iš asocialių šeimų. Knygoje skaitytus dalykus galiu susieti su savo patirtimi ir darbu. Jaučiu, kad ir aš turiu polinkį psichologijai. Knygoje pateikti pavyzdžiai aprašo gyvenimiškas situacijas. Ji mane įtikino, kad psichologija nėra sausas mokslas ar knygų krimtimas per prievartą. Jei nebūčiau skaitęs šios knygos, nebūčiau supratęs, kodėl tie vaikai, pavyzdžiui, nepasitiki žmonėmis; būčiau galvojęs, jog dėl to, kad jie nepasitiki svetimais žmonėmis. Iš knygos paaiškėjo, kad jie, kilę iš asocialių šeimų, nepatyrė tėvų artumo. Dabar su šiais vaikais reikia elgtis taip, kad jie patirtų žmonių artumą ir tą pasitikėjimą įgytų.
Taip šioje knygoje radau nemaža atsakymų į man iškylančius klausimus. Ir ne tik apie kitus, bet ir apie save patį. Knygą skaitydamas jaučiausi, tarsi žiūrėčiau į veidrodį ir matyčiau save. Mačiau save tarsi iš šalies. Geriau pažinau pats save.

(Saulius P.)

Apie mirties priėmimą
Jauni skaitytojai domėjosi ne vien apie jaunystę. Daugelis jų buvo susidomėję ir mirtimi, kuri "Asmenybės raida gyvenime" knygoje yra pateikiama su psichiatrės E.Koebler-Ross įžvalgiu paaiškinimu, kad mirtis gali tapti galutine žmogaus brendimo pakopa.
Šiomis dienomis mirtis yra labai arti manęs. Prieš kelias savaites mirė kaimyno tėtis. Prieš kelias dienas iš gyvenimo pasitraukė draugas; taip pat nusižudė kaimynė. Dėl to atkreipiau dėmesį į mirties temą. Kaip "Asmenybės raidoje" rašoma, mirtis gali būti labai prasminga ir brandinanti. Taip pat norisi tikėti, kad savižudžiai nėra Dievo apleisti.

(Virginija)

Savo mirtį nebūtinai galima ar reikia priimti iš karto. Kaip "Asmenybės raida gyvenime" knygos autorius dr. K.Trimakas rašo, iš pradžių tenka su savo mirties mintimi "susitaikyti", paskui - "susigyventi", galų gale - jei kam įmanoma, ją "priimti". Šios mintys man padės susitaikyti su savo asmenine mirtimi.

(Evaldas)

Labiausiai bijojau mirti, bet "Asmenybės raida gyvenime" knygoje radau atsakymą savo baimei. Sutinku su dr. E.Koebler-Ross nuomone, kad tvirtai tikintis žmogus gali pasitikti mirtį lengvesne būsena ir kad mirtis gali tapti paskutine žmogaus brendimo pakopa.
Dėkinga esu knygos autoriui kun. dr. K.Trimakui. Ši knyga padėjo ne tik man pakilti iš tikėjimo abejonių, bet ir mano mamai, kuri, tikėjimo atžvilgiu pasiklydusi, krito į sunkią depresiją, bet kaip tik per šią knygą atgavo tikėjimą ir ramybę.

(Gabija)