Airija patraukli lietuviams

Airijoje mėgstamas žirgų sportas Asmeninio archyvo nuotrauka

Plotu, gyventojų skaičiumi, stipriomis katalikiškomis bei žemės ūkio tradicijomis pasižyminti Airijos Respublika artima Lietuvai. 1973 metais į Europos Sąjungą įstojusi Airija buvo atsilikusi ir skurstanti valstybė. Milijonai airių turėjo palikti namus ir ieškoti duonos kąsnio svetur. Dabartinei Airijai tapus šiuolaikiškų technologijų lyderei, į šalį plūstelėjo atvykėliai: sugrįžta į gimtinę emigrantai, atvykstama uždarbiauti, mokytis. Neoficialiais duomenimis, Airijoje legaliai ir nelegaliai darbuojasi ir apie 30 tūkstančių lietuvių.
Airija ypač patraukli jaunimui. Kodėl? Pažvelkime į šią šalį joje pabuvojusio jaunimo akimis...

„Smaragdo saloje“ daugiausia jaunimo

Vytauto Didžiojo universitete ekonomiką ir vadybą studijuojanti kaunietė Jurga papasakojo, jog Airijoje lankėsi jau penkis kartus. Į šią šalį studentė vyksta atostogų metu užsidirbti lėšų studijoms. Mergina yra du sykius viešėjusi pas gimines Amerikoje, aplankiusi Prancūziją, Vokietiją ir kitas Europos šalis drauge su Taizė bendruomenės jaunimu ir regėjusi daug nuostabių kraštų, tačiau jai labiausiai patiko Airijoje.
Pirmiausia merginą sužavėjo šios šalies grožis. Airijoje apstu nuostabių žalių pievų, dėl to ši šalis vadinama "smaragdo sala", labai graži gamta, o čia pat tekanti Golfo srovė daro įtaką šiltam, maloniam orui. Taip pat Jurgai patiko airių savybės: paprastumas, romantizmas ir idealizmas, subtilus humoras ir nuoširdumas. Taip pat tvirtos krikščioniškos tradicijos.
Nors mergina dirbo Dubline - sostinėje, bet jai patiko tai, kad čia nesijaučia tokio perdėtai skubraus tempo, lėkimo, kokį jai teko matyti Amerikoje arba pas mus, Lietuvoje. Visi skuba, lekia ir nieko nespėja. Dėl to skundžiasi, aimanuoja, patiria depresiją ir įtampą. Airijoje viskas kitaip - "Smaragdo saloje niekas niekur neskuba, o viską suspėja. Anaiptol čia pastebimas sparčiausias ūkio augimas per pastarąjį dešimtmetį. Airijos bendras vidaus produktas, šaliai įstojus į Europos Sąjungą, išaugo 285 procentais.
1973 metais į Europos Sąjungą įstojusi Airija buvo atsilikusi ir skurstanti valstybė. Iki 1921 metų ji buvo Anglijos kolonija, išnaudojamas žemės ūkio kraštas. Tai, kad milijonai airių turėjo palikti savo namus ir ieškoti duonos kąsnio kitose šalyse, liudija ir didžiausia airių emigrantų diaspora Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pasaulyje gyvena apie 7,8 mln. airių, iš jų Airijoje - tik 3,7 mln.
Dabartinė Airija - šiuolaikiškų technologijų lyderė ir sparčiai pažangos keliu žengianti Europos Sąjungos narė. 1973 metais Airijos bendras vidaus produktas vienam gyventojui sudarė tik 62 proc. ES vidurkio. Iki 1988 metų BVP vienam gyventojui išaugo iki 75 proc. ES vidurkio. Tačiau tokie augimo tempai netenkino Airijos vyriausybės. Buvo parengti dar spartesnio šalies infrastruktūros, pramonės, gyventojų užimtumo ir švietimo raidos planai. Pritraukusi investicijų bei ES struktūrinių fondų lėšų, Airija sugebėjo gerokai pakelti gyvenimo lygį. Ji tapo patraukli neturtingesnių kraštų žmonėms, ieškantiems darbo.
Jurga pastebėjo, kad Airijoje ypač daug vaikų, o gausios šeimos turi daug socialinių lengvatų, valstybės yra labai remiamos. Čia uždrausti abortai. Devyniasdešimt penki procentai gyventojų yra katalikai. Pastaruoju metu šioje šalyje užregistruotas didžiausias gimimų ir mažiausias mirčių skaičius tūkstančiui gyventojų, palyginti su kitomis ES šalimis. Antai 2001 metais gimimų skaičius tūkstančiui gyventojų sudarė 14,57, o mirčių skaičius - 8,07 tūkstančiui gyventojų. Čia mažiausiai senyvo amžiaus žmonių, tik vienuolika procentų airių yra vyresni nei 65 metų. Tai jauniausių gyventojų šalis.
Galbūt todėl čia taip smagu jaunimui, mano Jurga, kuri čia jau keletą metų atvyksta kartu su studijų draugėmis prisidurti lėšų prie kuklios stipendijos.

Sostinės trauka

Pasak būsimos vadybininkės, lengviau laikiną darbą susirasti Dubline nei mažesniuose miesteliuose. Sostinėje sutelkta maisto, chemijos, lengvosios pramonės, mašinų bei šiuolaikinių technologijų gamyba, išplėtotas turizmo ir paslaugų verslas. "Yra Dublinas - su beveik milijonu gyventojų ir likusi šalies dalis“, - sako kaunietė, paaiškinusi panašią situaciją į mūsiškę, kai yra sostinė - Vilnius, kuriame "nusėda" visos lėšos, ir kiti miestai... Taip ir Airijoje - sostinėje investuojamos pačios didžiausios lėšos, įgyvendinami įvairūs projektai, čia vyksta daugiausia pramogų ir kultūrinių renginių. Greta sostinės yra tarptautinis "Shannon" oro uostas, kuriame beveik prieš penkiasdešimt metų pasirodė pirmoji pasaulyje neapmokestinamų prekių parduotuvė (vadinama "duty - free“). Beje, Airijoje mokesčiai - vieni mažiausių iš Europos Sąjungos šalių.
Dublino pavadinimas kilęs iš žodžių junginio Dubh - Linn, kuris išverstas reiškia "juoda bala", sako laisvai angliškai kalbanti studentė, kuriai tai buvo didelis privalumas ieškant laikino darbo. Nors ji pastebėjo, jog, padaugėjus nelegaliai atvykusiųjų, kurie sutinka dirbti už mažesnį atlyginimą, praeitą vasarą papildomo darbo buvo susirasti žymiai sunkiau. Dirbdama padavėja kavinėse mergina uždirbdavo po 4-6 eurus per valandą. Nemažai išleisdavo buto nuomai, maistui. Sostinėje pragyvenimas nėra pigus.

Pažino šalį

Mergina ne tik dirbo, bet ir daug keliavo, kad geriau pažintų šalį. Domėjosi ekonominiu, socialiniu, kultūriniu gyvenimu, lankėsi mokslo ir studijų įstaigose, bendravo su studentais.
Ji pasakojo, jog Dubline yra du universitetai: Dublino, įkurtas 1591 metais, ir Nacionalinis, įkurtas 1909 metais. Taip pat veikia Airijos karališkoji akademija, įkurta 1786 metais, muzikos, literatūros, tapybos ir skulptūros akademijos. Šiose mokslo įstaigose taip pat studijuoja ir lietuvių.
Lifio upė miestą dalija į šiaurinę ir pietinę dalis, kurias jungia dešimt tiltų. Dubline yra išlikusi XIII a. pilis, kurioje dabar įsikūrę Teisingumo rūmai, taip pat gotikinė Kristaus katedra, statyta praėjusio tūkstantmečio pradžioje, o perstatyta 1225 metais. Taip pat yra nuostabi Airijos globėjo šv.Patriko katedra, iškilusi 1190 metais ir perstatyta po 1362-ųjų.
Šv. Patriko diena - Airijos nacionalinė diena - švenčiama kovo 17-ąją. Šv.Patrikas laikomas Airijos globėju, V a. viduryje čia įvedęs krikščionybę. Pasak legendos, Patrikas išvijo iš Airijos visas gyvates į jūrą. Kovo 17-oji yra jo mirties diena, kartu tai "buvimo airiu diena". Jurgai neteko šios dienos švęsti Airijoje, tačiau apie ją girdėjo pasakojant kitus, jog tai ypač džiugi šventė, kurioje dalyvauja daug jaunimo su žalumynais ir žalios spalvos skydais rankose, ant veidų nusipiešusio žalius lapelius. Mergina sakė, jog kitomis dienomis Dublino gatvėse galima sutikti vaikų, vaizduojančių šv. Patriką. Su vienu iš jų studentės iš Lietuvos nusifotografavo.
Taip pat Dubline veikia ir lietuviškų prekių parduotuvė "Lituanica", kurioje galima gauti lietuviškų lašinukų, skilandžio, juodos duonos, kurios Airijoje pasigenda atvykusieji iš Lietuvos.

Airiškas pabas

Pasak Jurgos, airiai negali gyventi be savo "Guinness" alaus. Visas pasaulis žino airių aludes, pubus, kur žmonės renkasi gerti alaus ir smagiai leisti laiką. Airijoje du trečdalius suvartojamo alkoholio sudaro alus, tačiau alkoholio šalyje išgeriama mažiau nei kitose Europos valstybėse. Airijoje pubams išduodamos licencijos žiemą dirbti iki vienuoliktos valandos vakaro, o vasarą - pusvalandį ilgiau. Dirbdama kavinėje padavėja, Jurga atkreipė dėmesį, jog tokio alaus airiai išgeria po dešimt pintų, t.y. beveik šešis litrus.
"Čia, Lietuvoje, jokiu būdu nesutikčiau dirbti padavėja", - sako būsimoji vadybininkė. Ne todėl, kad per prasta būti padavėja. Bet skiriasi klientų požiūris į žmogų, dirbantį tokį darbą. Airijoje labai pagarbiai žiūrima į aptarnaujantį personalą. Bandančiuosius elgtis nepagarbiai padavėjos ar barmenas turi teisę neaptarnauti arba jie yra apsaugos darbuotojų išprašomi už durų. Taip pat Airijoje žmonės gatvėse jaučiasi žymiai saugesni. Jurga pasakojo, jog kartą, vėlai grįžtančią iš darbo, ją buvo apiplėšęs pro šalį dviračiu važiavęs paauglys. Tačiau pavogta rankinė su dokumentais buvo akimirksniu policijos darbuotojų surasta, nes Dublino gatvėse visur veikia filmavimo kameros.
"Smagu gyventi šalyje, kurioje gerbiamas žmogus ir jo teisės", - sako studentė, vėl besirengianti vykti į "smaragdo salą".

Elvyra ŽEIŽIENĖ

© 2002"XXI amžius"