"XXI amžiaus" priedas jaunimui, 2003 m. balandžio 11 d., Nr. 4 (41)

PRIEDAI











ARCHYVAS
2001 metai
2002 metai
2003 metai

Vyžuonų pedagogai ir moksleiviai tiki mokyklos ateitimi

Vyžuonų pagrindinės mokyklos jaunieji ichtiologai su vadove mokytoja Vanda Jarmakiene

Matomi visi vaikai

Vyžuonų pagrindinėje mokykloje mokosi 101 moksleivis. Iš jų net 70 dėl sunkios socialinės ir materialinės padėties maitinami nemokamai. Dažnam tie pietūs yra itin laukiami - šviežias ir skanus maistas primena namus ir teikia viltį, jog ir savoje šeimoje ateityje bus pakankamai duonos.
Didžiausia ketvirtokų klasė - joje keturiolika moksleivių, o mažiausia trečiokų - tik trys, todėl jie su pirmokais sudaro jungtinę klasę. ,,Tikime, kad pedagogai turės darbo, nes jau keleri metai kaip mokinių skaičius beveik toks pat. Kitąmet į pirmąją klasę ateis dešimt pirmokų, mokyklos patalpose veikia darželio grupė, kurią lanko keturiolika vaikų. Mūsų mokyklai dar priskirta Šiaudinių pradinė mokykla. Iš viso Vyžuonų seniūnijos vaikus moko 22 pedagogai“, - pasakoja mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Janė Čekytė. Pasak jos, Vyžuonose yra tuščių negyvenamų namų, tačiau gražios apylinkės, geras susisiekimas su rajono centru (Utena tik už dvylikos kilometrų) kasmet pavilioja Vyžuonose apsigyventi ne vieną šeimą, norinčią būti arčiau žemės. O kol miestelyje yra jaunų šeimų, tol ir vaikų krykštavimo užtenka. Kaimo mokykla daugeliu atžvilgiu skiriasi nuo miesto: mažiau triukšmo, šurmulio, daugiau jaukios namų dvasios. Nedidelėje mokykloje visi vieni kitus pažįsta. Kaimo mokyklos kolektyvas - lyg šeima, kurioje matomi ir vardais šaukiami visi vaikai. Vaikai auga ir gyvena gamtoje - mato pirmąjį pavasario žiedą ir nuskina pirmąją vasaros žemuogę.


Moksleivių prezidentas nori garsinti Gražiškių vardą

Vienas geriausių Gražiškių vidurinės mokyklos mokinių - naujasis mokyklos prezidentas Tadas Lincius per naktį sukūrė savo pirmąją dovaną - kalėdinį sveikinimą visiems mokytojams

Kai šalyje buvo pats Prezidento rinkimų kampanijos įkarštis, Gražiškių moksleiviai šaukė valio, išsirinkę savo mokyklos prezidentą. Ir viskas čia vyko delikačiai - iš kandidatavusių trijų merginų ir vaikino laimėjo dešimtos klasės mokinys Tadas Lincius. Tą pačią dieną įvyko ir naujojo (mokyklos istorijoje antrojo) prezidento ,,inauguracija“. Šis interviu naujajam Gražiškių vidurinės mokyklos prezidentui T.Linciui buvo pirmasis pokalbis su žiniasklaida, tačiau vaikinas jautėsi ramus ir savimi pasitikintis.

Gal kokias ,,juodąsias technologijas“ panaudojai, kad išrinko tave?
Nieko panašaus nebuvo. Išrinko gal todėl, kad pateikiau labiausiai visiems patikusį savo veiklos planą.
Kaip jautiesi tapęs aukščiausia mokyklos valdžia?
Iškart atrodė keistai, ypač kai mažiukai iš paskos bėgdami šaukė: ,,Prezidentas, prezidentas...“ Tvirčiau pasijutau, kai supratau, kokios mano pareigos, įgaliojimai, kai ėmiau tartis su direktoriumi.


Kuo gyvena šiandieninis jaunimas?

Daugelis suaugusiųjų kaltina jaunąją kartą abejingumu tradicinėms vertybėms, apatija bei noru elgtis priešingai, nei norėtų tėvai. Šie kaltinimai ne nauji. Bet kuriuo laikotarpiu gyvenęs jaunimas susidurdavo su vyresniųjų nepasitenkinimu.
Neseniai Tarptautinė švietimo pasiekimų asociacija 28 pasaulio šalyse ieškojo universalių jaunimo problemų. Deividas Keras, vienas šio tyrimo dalyvių, pabrėžia, kad šiandieninis pasaulis gerokai skiriasi nuo to, kuriame teko gyventi ankstesnėms kartoms. Be abejonės, tokie pokyčiai keičia jaunų žmonių pasaulėžiūrą. Na, o tėvų ir vaikų konfliktas amžinas, jis neišnyks ir po penkiasdešimties ar šimto metų.

Prancūzai atsisako savo svajonių

Prieš porą dešimtmečių viename prancūzų žurnale buvo išspausdinta anketa su klausimais apie tai, kuo norėtų tapti tuometis jaunimas. Rezultatai niekuo nesiskyrė nuo panašių apklausų kitose Europos šalyse. Buvo norinčiųjų tapti žymiais mokslininkais ir gauti Nobelio premiją, aktoriais, dainininkais, lakūnais bandytojais ar kosmonautais. Praėjusį rudenį surengtos panašios apklausos rezultatai visiškai kitokie. Jaunuoliai sakėsi norintys tapti pašto tarnautojais, mokesčių inspekcijos pareigūnais ar ministerijose dirbančiais valdininkais. Atrodytų, kad jaunieji prancūzai išsižadėjo svajonės tapti pačiais geriausiais ir gabiausiais. Šiandien jiems kur kas svarbiau užsitikrinti sočios ateities garantijas, atsisakant bet kokios rizikos. Prancūzija tapo vartotojų visuomene, kurios daugelis narių iš tiesų širdies gelmėse trokšta laisvės. Įvairios avantiūros bei nuotykiai toleruojami tik turizmo industrijoje, sporte ar pramogų versle.


Narystės siekiančių šalių jaunimas nuvertina mokslo žinias

Narystės Europos Sąjungoje siekiančių šalių jaunimas nuvertina mokslo žinias, vienu svarbiausių informacijos apie mokslą ir technologijas šaltinių laikydami televiziją ir tikindami, jog gyvenime daugiau reikėtų pasikliauti ne žiniomis, o tikėjimu.
Tokie duomenys pateikti 2003 metų Eurobarometro ataskaitoje apie šalių kandidačių į ES nuomonę mokslo ir technologijos klausimais. 52 proc. apklaustų jaunuolių iš kandidačių šalių yra įsitikinę, kad mokslo žinios nėra svarbios jų kasdieniam gyvenimui, o 55 proc. jaunuolių mano, kad jie nėra pakankamai informuoti apie mokslą.


Akcija “Rinkis Europą!..”

Atskleista paslaptis mįslingų kreida pieštų pėdučių, išmarginusių Vilniaus gatves ir sukėlusių ne vieno sostinės gyventojo susidomėjimą. Šiuo originaliu sumanymu prasidėjo Lietuvos liberalaus jaunimo (LLJ) rengiama akcija “Rinkis Europą!..”.
Balandžio 4-ąją vilniečiai į miesto Rotušę galėjo atnešti senus batus, su kuriais “ėjo į Europą”.


Gydytojas, žurnalistas ir teisėjas - tokios profesijos labiausiai domina Lietuvos jaunimą

Remiantis paskelbtais 2003 metais kandidačių šalių Eurobarometro ataskaitos duomenimis, 74 proc. lietuvių domina gydytojo, 33 proc. - teisėjo ir 38 proc. - žurnalisto profesijos.
Panašios tendencijos vyrauja ir kaimyninėse šalyse - Estijoje 68 proc. jaunimo domina gydytojo, 24 proc. - inžinieriaus, 23 proc. - artisto profesija. Latvijoje 71 proc. jaunimo norėtų tapti gydytoju, 32 proc. - aktoriumi, 31 proc. - žurnalistu.
Atsakant į klausimą “Prašau pasakyti, ar jūs tikrai domitės, ar ne kiekviena iš toliau nurodytų temų?”, pirmoje vietoje nurodyta kultūra - 59 proc. atsakymų, antroje vietoje - politika (57 proc.), 52 proc. surinko sportas ir po 45 proc. - ekonomika ir finansai bei mokslas ir technologijos.


Mindaugo pasirinkimas

Broliai Smilgiai - dvyliktokas Mindaugas ir aštuntokas Vidmantas -dar rudenį džiaugėsi ryšintys vyšninius - patyrusio skauto - kaklaraiščius

Mindaugas Smilgius, dabartinis Pilviškių vidurinės mokyklos abiturientas, maždaug prieš ketverius metus susižavėjo skautų veikla. Iš pradžių važinėjo į Kybartų katalikiško jaunimo centrą, po to ėmėsi burti skautus savo mokykloje. Vienai mokykloje seniau veikiančiai skautų draugovei vadovauja mokytoja V. Staugaitienė.
Tačiau Mindaugas, ilgiau ir labiau gilindamasis į skautystę, pajuto, jog jam neužtenka vien žygių ir stovyklų. Širdis troško kažko daugiau, kas galėtų įprasminti skautų šūkį “Tarnauti Dievui, Tėvynei ir artimui”. Tuo tikslu Mindaugas susipažino su Lietuvos skautijos vyriausiu skautininku E. Burbuliu. Savo norus ir planus suderino su Lietuvos skautijos vadovais ir šių metų pradžioje Pilviškiuose įkūrė dar vieną draugovę. Ją užregistravo Krašto seniūnijoje ir Lietuvos skautijoje. Vaikinas, naudodamasis internetu, surado naujų ryšių ir draugų. Pirmaisiais savo veiklos metais gavo kvietimus į keletą stovyklų, dalyvavo penkiose. Didžiausia jų - tarptautinė Touch stovykla. Nors mokslo metai buvo prasidėję, bet mielai vyko į savaitgalio stovyklą Šiluvoje didžiųjų atlaidų aštuondienio metu.
Dažną žiemos savaitgalį vaikinas kur nors stovyklavo ar dalyvavo seminaruose. Pasidarė dar įdomiau, nes kelios draugovės susijungė į tuntą.


Mokiniai skaitė vokiečių klasiką

Aštuntųjų klasių mokinių vokiečių kalbos skaitymo konkurse

,,Ne tiek kultūrų ir mentalitetų skirtumai trukdo tautų bendravimui, kiek kalbų nemokėjimas ir iš to atsirandantis nesugebėjimas pažinti ir suprasti vieni kitus“ (buvęs Vokietijos prezidentas Romanas Hercogas).
Kaune, Jėzuitų gimnazijoje, antrąkart vyko vokiečių kalbos dailiojo skaitymo konkursas aštuntųjų klasių mokiniams, kuriame dalyvavo 28 skaitovai iš įvairių miesto mokyklų. Konkursą organizavo Jėzuitų gimnazijos vokiečių kalbos mokytoja ekspertė Alvida Neverdauskaitė ir vokiečių kalbos mokytoja Diana Kenstavičienė, o prizus geriausiesiems skyrė miesto Švietimo ir ugdymo skyrius. Pernai vykusiame konkurse mokiniai skaitė vokiečių lyriką, šiemet buvo skaitomos klasikos kūrinių ištraukos.


Kariai padės vaikams praleisti vasaros atostogas

Balandžio 2 dieną pasirašyta Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ir Vilniaus miesto savivaldybės sutartis bendrai organizuoti karinio patriotinio ugdymo ir sveikatingumo stovyklą “Šaunuolis”.
Kaip teigė Vilniaus vicemeras Vitas Mačiulis, kiekvieną vasarą į Vilniaus gatves pabyra apie 86 tūkstančius moksleivių. Kai kuriuos jų sunku sudominti, dalis jų yra iš socialiai remtinų šeimų ar priklauso rizikos grupėms.


Vaikų radiniai

Ančiškio pradinės mokyklos vaikų radiniai

Ančiškio bažnytkaimis, iš trijų pusių supamas miškų, yra Kėdainių rajono pakraštyje, besiribojantis su Panevėžio rajonu. Vietos gyventojai pasakoja, kad apylinkėse gyventa jau senų senovėje, nes laukuose randama senovės žmonių gyvenimo pėdsakų.
Apie Ančiškį yra rašoma 1966 metais išleistos Mažosios lietuviškosios tarybinės enciklopedijos pirmame tome. Jame nurodoma, kad Ančiškio apylinkėse yra senkapis ir 1939-aisiais jame rasta II-IV amžių radinių, kurie yra laikomi Kauno istorijos muziejuje.
Šalia bažnytkaimio yra buvęs žvyrynas. Iš jo kaimo žmonės parsiveždavo gražaus smėlio darželių takeliams prieš atlaidus pabarstyti ar vaikams pažaisti. Kasdami smėlį, rasdavo ir nuo senumo pageltusių kaulų. Kartą senoji Kotryna Rozenbergienė sumanė savo vaikaičiams keletą kibirų smėlio žaidimams parvežti. Bekapstydama atkasė griaučius su moteriškais papuošalais: pusmėnulio formos antkakle iš žalvario ir spiralės formos apyranke. Atrado ir vėl užkasė, nes buvo nuodėmė trikdyti mirusiųjų ramybę. Grįžusi namo, papasakojo šeimos nariams. Nugirdo vaikai, pasiėmė kastuvėlius ir slapta pradėjo aukso ieškoti. Rado surūdijusių geležėlių... Gerai, kad nesunaikino. Nuplovę parsinešė. Vėliau, patarus tėvams, papuošalus jie nunešė į Ramygalos vidurinės mokyklos istorijos kambarį. Tai buvo seniai, daugiau kaip prieš 50 metų. Nuo to laiko žmonės tą vietą pradėjo labiau gerbti, kasdami smėlį būna atidesni. O tų vietų, kur galėjo slypėti daugiau palaidojimų, visiškai nelietė, nes ten - protėvių ramybės vieta. Senesni gyventojai stebėdavosi, kad palaidojimų yra, o išlikusių legendų, padavimų ar šiaip istorinių pasakojimų apie apylinkių praeitį nėra. Išvados kelios - tai galėjo būti kryžiuočių, švedų kruvinų puldinėjimų ar masinių epidemijų - šiltinės, maro - padariniai.


Padėkime išlikti ,,Kregždutei“

Kovo 26 dieną išėjo 500-asis ,,Kregždutės“ numeris. Atrodo, belieka tik džiūgauti, kad turime katalikišką laikraštį vaikams, kuris švenčia tokį gražų jubiliejų. Deja, šventiniame ,,Kregždutės“ redakcijos rašinyje skamba gana liūdna gaida: ,,Pakilią nuotaiką slopina žinojimas, kad, mažėjant prenumeratorių skaičiui, nepasiekiant 4500-5000 egzempliorių tiražo, laikraštuko leidyba darosi nuostolinga. Rėmėjų neatsiranda. Tad šįkart visai mažai vilčių belieka išsklaidyti juodus debesis ,,Kregždutės“ padangėje. Ko gero, tai jau bus paskutinieji metai, kai dar skraido ,,Kregždutė“. Liūdna, labai liūdna bus atsisveikinti su savo mielais, ištikimais skaitytojais“.


Popiežius drąsina jaunimą rožinio maldą kalbėti viešumoje

,,Žmonijai iš tikrųjų dabar labai reikia laisvo ir drąsaus liudijimo jaunuolių, kurie drįstų eiti prieš srovę ir galingai bei karštai skelbtų savo asmeninį tikėjimą į Dievą, Viešpatį ir Išganytoją“, - rašo popiežius Jonas Paulius II savo kreipimesi aštuonioliktai Pasaulinei jaunimo dienai, kuri pagal tradiciją daugelyje katalikų vyskupijų bus minima ateinantį Verbų sekmadienį, balandžio 13 dieną. ,,Ši misija nėra lengva. Ji pasidarys visiškai neįmanoma, jei bus remiamasi vien tik savo jėgomis. Bet ,,kas neįmanoma žmonėms, tai galima Dievui“ (Lk 18,27)“, - pažymi Šventasis Tėvas, kviesdamas apaštalų pavyzdžiu ir šių dienų jaunus žmones viltis sudėti į Dievo malonę.


Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija