|
Kolpingo
vaikų vasaros stovykla
|
Kolpingo savanorė Dovilė Dapkutė (kairėje)
prie Bebruso ežero
|
Troškūnai - nedidelis miestas
Aukštaitijos viduryje. Jo centre stovi graži Švč. Trejybės bažnyčia.
Pirmoji statyta dar 1698 metais, o dabartinė (mūrinė) 1774 - 1787
metais. Bažnyčios klebonas dekanas kanauninkas Saulius Filipavičius
sumaniai vadovauja pastoraciniam darbui, sielovadai. Šalia bažnyčios
restauruotame buvusiame vienuolyno pastate jau keletą metų organizuojama
Kolpingo vasaros vaikų poilsio stovykla. Tai yra pelno nesiekianti,
katalikų švietėjiškos veiklos bendruomenė. Savo programoje numatę
šiuos projektus: Kolpingo aukštesniojoje mokykloje dėsto vadybą
ir teisę, mokymo centre užsiima bedarbių perkvalifikavimu, leidybine
veikla, visoje Lietuvoje organizuoja kompiuterininkų kursus, socialinės
globos projektus rengia visose vyskupijose, rūpinasi jaunimo veikla.
Visą veiklą koordinuoja nacionalinė sekretorė Lina Kalibataitė.
|
Į dvarą atėjo jaunystė
|
Viešosios įstaigos ,,Jaunimo
integracijos galimybių centras direktorė Lina Jankevičiūtė |
Maždaug už penkiolikos kilometrų
nuo Panevėžio, kairėje kelio Kauno link pusėje, stūkso Bistrampolio
dvaro pastatai. Jie čia atsirado XIX a. viduryje. Pokario metais
dvaras priklausė Panevėžio hidromelioracijos technikumo mokomajam
ūkiui, vėliau - Uliūnų tarybiniam ūkiui. Iširus kolūkinei sistemai,
jis kurį laiką buvo be šeimininko. 1997 metais Bistrampolio dvaras
buvo perduotas Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedrai. Iš mokslų
JAV grįžus ir naujuoju Katedros klebonu tapus kun. dr. Rimantui
Gudeliui, Bistrampolyje pūstelėjo gaivūs vėjai. Dabar dvaru rūpinasi
Viešoji įstaiga ,,Jaunimo integracijos galimybių centras.
Prieš kelerius metus įsikūręs toks centras veikė Vilniuje. Jis
vykdė įvairias jaunimo užimtumo programas ir dirbo visuomeniniais
pagrindais. Šių metų pradžioje reorganizavus Jaunimo integracijos
galimybių centrą, jo būstinė buvo perkelta į Panevėžį. Toks jaunimo
centras veikia vos keli mėnesiai, tačiau jis sugebėjo įsilieti
į miesto jaunimo organizacijų sąjungos ,,Apskritasis stalas gretas,
buvo suburtas nemažas savanorių būrys, vykdyta akcija už taiką,
jaunimo renginiai prie Katedros, laimėta keletas projektų.
|
Europos klubas sėkmingai
įgyvendina sumanymus
 |
Tania Slobožanina (kairėje),
Tautvydas Morkūnas, Marina Oleinik, Tadas Karvelis,
Vitalija Bareikytė (klubo prezidentė, sėdi) ir klubo iniciatorė
Audronė Uselienė
|
Ukmergės Senamiesčio pagrindinėje
mokykloje nuo 2001 metų gyvuoja Europos klubas, vienijantis
per 30 narių. Šio klubo tikslas - bendrauti, susirasti draugų
užsienyje, rengti bendrus projektus, rimtai dirbti. Pasak klubo
prezidentės Vitalijos Bareikytės, klubo veikloje dalyvauja 7-10
klasių mokiniai, tačiau pagrindinį branduolį sudaro dešimtokai,
kurie, atsisveikinę su savo mokykla, lieka šio klubo nariai. V.Bareikytė
tikina, jog čia vyrauja demokratiška atmosfera, draugiški santykiai.
Pernai Senamiesčio pagrindinė mokykla drauge su Švedijos Solvesborgo
miesto Bakelun mokykla rengė projektą Žmonės ir aplinka ir laimėjo
dešimt kompiuterių, kurie ypač paspartina klubo veiklą.
Dėkingi energingai mokytojai
Europos klubas Senamiesčio
pagrindinėje mokykloje gimė šios mokyklos pedagogės, anglų kalbos
mokytojos Audronės Uselienės dėka. 2001 metais mokytoja aktyviai
dalyvavo seminaruose, kuriuose buvo kalbama apie Europos klubų
veiklą bei kūrimą. Senamiesčio pagrindinėje mokykloje buvo skirtos
patalpos klubo veiklai, suburti norintys dirbti mokiniai, kuriems
vadovavo kupina novatoriškų idėjų anglų kalbos mokytoja A.Uselienė.
|
Lengva būti tokios
organizacijos pirmininku
Ateitininkų federacijos
keturioliktasis kongresas, pavadintas Atverkime langus, įvykęs
Kaune liepos viduryje, didele balsų persvara išrinko naująjį pirmininką.
Juo tapo Ateitininkų sendraugių sąjungos pirmininkas ir Vilniaus
krašto ateitininkų valdybos vicepirmininkas Liutauras Serapinas,
ateitininkų darbuose nebe naujokas. Jis dvi kadencijas iš eilės
buvo Vilniaus krašto ateitininkų valdybos pirmininkas, keturias
kadencijas - vicepirmininkas. Su naujuoju AF pirmininku kalbasi
mūsų korespondentė dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ.
Būtų įdomu sužinoti jūsų
biografijos vieną kitą svarbesnį momentą.
Gimiau Telšių gimdymo namuose. Ten dabar Telšių vyskupijos ateitininkų
centras. Gyvenome vienkiemyje šalia Žemaičių Kalvarijos. Vėliau
tėvai persikėlė gyventi į Telšius, paskui - į Klaipėdą. Man teko
mokytis Telšiuose ir Klaipėdoje. Baigiau M.K. Čiurlionio meno
mokyklą Vilniuje (dabar M.K.Čiurlionio menų gimnazija). Buvau
pasirinkęs skulptūros specialybę. Taigi neprireikė didelių apmąstymų,
ką studijuoti. Įstojau į Dailės institutą (dabar Lietuvos dailės
akademija), baigiau šešis kursus. Diplominis darbas - Naujosios
Akmenės bažnyčios altoriaus projektas. Diplominio darbo vadovas
- prof. Konstantinas Bogdanas.
|
|
| Ateitininkus
kerėjo nuostabi Berčiūnų gamta
|
Stovyklai vadovavo Vilniaus
krašto ateitininkų valdybos pirmininkė Inga Kuzmičiova |
Kauno medicinos universitete Kristina
Lukoševičiūtė studijuoja stomatologiją. Devyniolikmetė Elena Bučelytė
Vilniaus pedagoginiame universitete kremta pradinio mokymo paslaptis.
Abi merginos artimiau susipažino atvykusios į Berčiūnuose veikusią
Vilniaus krašto ateitininkų stovyklą ,,Aš visur tavęs ieškosiu.
Tiesa, prieš tai pirmo kurso studentės buvo susitikusios vykstant
būsimosios ateitininkų stovyklos vadovų atrankai. Norinčiųjų tapti
jais buvo gerokai daugiau nei iš tikrųjų vadovų reikėjo. Konkurse
vilnietė E.Bučelytė, kaip Vilniaus krašto ateitininkų valdybos narė,
priklausė stovyklos organizaciniam komitetui.Tuomet ji ir susipažino
su K.Lukoševičiūte. Nuo tada užsimezgė merginų draugystė.
Ateitininkų stovykloje Kristina kaip vadovė buvo atsakinga už jaunųjų
iškylautojų būrelį. Jos naujoji draugė Elena rūpinosi poilsiautojų
Berčiūnuose buitimi. Kaunietė studentė K. Lukoševičiūtė teigė, jog
ją tiesiog pakerėjo natūralus Berčiūnų stovyklos grožis. Mergina
sakė, jog čia buvo galima visiškai atsipalaiduoti, atitrūkti nuo
kasdienybės. Gyveno nesiklausydami radijo ir nežiūrėdami televizoriaus.
Kaunietei įsiminė vaikų nuoširdumas ir jų meilė. Jie buvo itin paklusnūs,
mokantys mąstyti bei atsiskleisti. |
|
| ,,Tiesiu
keliu
|
Dievas yra visur. Šv. Mišios gamtos prieglobstyje
|
Taip pavadinta stovykla buvo įsikūrusi
nuostabiame Lietuvos kampelyje - Žemaičių Kalvarijoje. Ten, greta
bažnyčios esančioje mokykloje, ir apsistojome. Mokykla atjaunėjo
- joje skambėjo juokas, džiaugsmas. Vaikai, kuriems mokykla, rodos,
buvo tik kankinimo įrankis, iš naujo įvertino jos pamokas ir paramą.
Vaikų balsai skambėjo bažnyčioje, kai rinkomės bendrai maldai, šv.
Mišių aukai, jie skambėjo laukuose, pievose. Šioje stovykloje vaikai
ne tik ilsėjosi, jų laukė ir sunkus darbas, mąstymas apie gyvenimo
prasmę, apie tą kelią, kuriuo keliauja, apie tai, ką jame sutinka,
ko pasimoko, ką atmeta. Vakarais vyko meditacijos, kurioms vadovavo
vadovas Egidijus. |
|
| Stovykloje
ieškojo Dangaus lobių
|
Katalikiškos vaikų poilsio
stovyklos akimirkos |
Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir
Povilo parapijoje vyko katalikiška vaikų poilsio stovykla ,,Mes
kuriame Dangaus karalystę. Stovykla prasidėjo Truskavoje, paskui
persikėlė į Panevėžį. Taip pat vaikai nuvyko į Baltriškių vienuolyną.
Stovyklos metu vaikai ieškojo tiesiausio kelio į Dangaus karalystę,
kūrė dangiškiausią drabužį ir šukuoseną, ieškojo Dangaus lobio,
šoko dangiškus šokius ir statė Dangaus karalystę. Vaikai suprato,
kad nelengva būti tikru Dangaus karalystės piliečiu, kasdien daryti
gerus darbus, melstis, dalyvauti šv. Mišiose, bet įmanoma, kai šalia
yra brolis ar sesuo, kuris nuolat padeda, paskatina, pagiria. |
|
