Negeisk svetimo vyro
ir svetimos moters

Kartu su nepriklausomybės atgavimu į mūsų šalį plūstelėjo iš užsienio daug visokių papročių ir naujovių. Mes, deja, nesugebame atsirinkti, kas gera ir kas bloga. Ypač nukenčia vaikai ir jaunimas. Jie prisižiūri užsienietiškų serialų, kuriuose rodomi tik meilužiai ir meilužės, ir patys tai kartoja gyvenime. Paplito bandomoji santuoka, turtiniai sandoriai, atsiranda gėjų, lesbiečių „santuokų“. Mada tapo gyventi net nesusituokus. Nuo to labiausiai nukenčia moterys ir vaikai. Teisingai piktinasi gydytoja Filomena Taunytė: „Kažin ar kam greitai nešaus į galvą prašyti įteisinti santuoką, pavyzdžiui, su ožka!“

Sovietinis paveldas
gyvuoja

Senamiesčiai, paminklai, bažnyčios, pilys – tai žymus mūsų kultūros paveldas. Mes jį vertiname, saugome. Tačiau kaip vertinti šiandieninį gausų šlykščiausių rusiškų keiksmažodžių paveldą? Ką jis duoda lietuvio dvasiai, kultūrai? Iš kur tie bjaurūs vienaukščiai, triaukščiai keiksmažodžiai į Lietuvą atkeliavo, visi gerai žinome. Pirmieji juos 1940-aisiais ant tankų atvežė sovietiniai kariai – „išvaduotojai“. Su rusiškais keiksmažodžiais susidūrę mūsų seneliai, tėvai jais bjaurėjosi. O vėliau tie kalbos „perliukai“ lydėjo mūsų vaikinus lageriuose, kariuomenėje. Jų iki soties prisiklausė lietuviai tremtiniai Krasnojarske, Igarkoje ir kitur. Be keiksmažodžių neapsieidavo milicijoje, taip pat kitose viešose vietose. Per penkiasdešimt metų rusiški keiksmažodžiai taip paplito kalboje, jog atsirado anekdotų: atseit šnekamoji lietuvių kalba, kaip ir vokiečių, turi artikelius (dalelytes, pridedamas prie daiktavardžių), nes beveik prie kiekvieno lietuviško žodžio pasakomas rusiškas keiksmažodis.

Ateitininkai ieško atsakymų

Aldona KAČERAUSKIENĖ

Tapo tradicija pirmąjį kovo savaitgalį Vilniaus krašto ateitininkams rinktis į akademinio savaitgalio renginius, vykstančius sostinėje. Toks malonus ir prasmingas savaitgalis buvo ir šiemet. Kol jaunimas lankė įsimintinas vietas, sendraugiai rimtai diskutavo A. Vienuolio gimnazijoje, susėdę už apvalaus stalo. Maloniai nustebino Ateitininkų federacijos (AF) pirmininko L.Sarapino pasakyta žinia, jog raštinė iš Kauno persikėlė į Vilnių ir jau veikia Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centre. Sendraugiai maloniai sutiko ten pabudėti. Daug optimizmo kėlė kuopų globėjų pasakojimai.

Gyvenimo pamoka

Diakonas Juozas Deveikis Tauragės parapijos M.Pečkauskaitės kuopos ateitininkams pasakoja apie mokymąsi Telšių kunigų seminarijoje

Kovo pradžia dovanojo keletą reikšmingų datų. Viena iš jų – rašytojos, pedagogės, labdarės Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos 127-osios gimimo metinės. Su tauriosios krikščionės gyvenimu nutariau supažindinti savo auklėtinius – Tauragės Martyno Mažvydo mokyklos septintokus, kurių dauguma – ateitininkai. Dar prieš kelionę paaiškinu, jog ši išvyka bus kitokia, skirsis nuo pramogų ar prekybos centrų lankymo - juk važiuojame išreikšti pagarbą M.Pečkauskaitei, kurios vardu pavadinta mūsų kuopa.

Gimtojo žodžio šventė

Šventės dalyvius sveikina Žemaitijos vyskupystės muziejaus direktorius Antanas Ivinskis. Prie stalo iš kairės: mokyklos direktorius V. Stonys, Mažonų seniūnas J. Samoška, poetė I.Tamošaitienė ir Lomių klebonas kun. A.Vaitkevičius

Daug nuoširdžių ir gražių žodžių mūsų poetai yra pasakę apie gimtąją kalbą. Ji to nusipelnė,nes daug iškentė pažeminimų,tačiau išliko.

Visą pusmetį Šakviečio pagrindinės mokyklos bendruomenė rengėsi spaudos atgavimo šimtmečio minėjimui.Domėjosi krašto knygnešystės istorija, mokėsi dainų,rengė scenos vaizdelį, piešė, kūrė eiles.

Konkurso Taivane medaliai -
už meninę raišką

Vilniaus rotušėje įteikti medaliai trims sostinės moksleiviams, tapusiems Taivane surengto pasaulinio vaikų meninės raiškos konkurso nugalėtojais. Apdovanojimus įteikė Taibėjaus misijos Latvijoje vadovas Hsi Čung Čenas ir Vilniaus mero pavaduotojas Kęstutis Masiulis.

Moksleiviai ragino saugoti
gyvybę keliuose

Moksleiviai ragino saugoti gyvybę keliuose Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka

Žaisdami ir koncertuodami Savivaldybės aikštėje, sostinės moksleiviai minėjo Pasaulio sveikatos dieną. Šių metų renginių šūkis - „Saugus eismas - išsaugota gyvybė”. Visuomenės sveikatos ugdymo centro surengtoje akcijoje dalyvavo keturiolikos Vilniaus mokyklų moksleiviai - iš viso apie 200 dalyvių.

„Aš – būsimas socialinis pedagogas teoriškai, praktiškai ne“

Jau šešeri metai, kai studijuoju socialinį darbą. Turėčiau būti arba užkietėjusi savo darbo, studijų fanatikė, arba… Man tinka tiktai antrasis variantas. Socialine darbuotoja dirbau pusę metų. To pakako, kad suvokčiau, jog, įdėdama maksimalų kiekį psichinių ir fizinių pastangų, gaunu minimalų materialinį atlygį. Aš juk tik žmogus, kuriam, be mėgstamo darbo, reikia dar ir valgyti, apsirengti, turėti kur gyventi. O kai po įtemptos darbo dienos, praleistos su autistais, grįžti namo ir mintys sukasi vis apie darbą, kai skrandis „urzgia“, o šaldytuvas tuščias, nes paskutiniai centai išleisti autobuso bilietui, tai pradedi suvokti, jog dirbi tam, kad egzistuotum.