Ar jaunimas pilietiškai aktyvus?

Savanoriškos kraujo donorystės akcija „Tau – mano jaunas kraujas“

Dažnai kyla klausimas: ar tautiškas Lietuvos jaunimas? Kad ne visuomet jis pilietiškai aktyvus, tai galima patvirtinti, tačiau ar daug tokio sąmoningo jaunimo, kuris save identifikuoja kaip Lietuvos Respublikos pilietį? Lietuvoje apskritai tautiškumas susilaukia mažai dėmesio. Vis dažniau surandama priežasčių atsisakyti vartoti lietuvių kalbą. Nors ji yra valstybinė, tačiau akademinė visuomenė labiau vertina darbus, publikuotus anglų, o ne lietuvių kalba. Galime daug kalbėti apie pilietiškumą, tačiau jeigu nebevertiname gimtosios kalbos, reikia susimąstyti, kur einame. Todėl visai nenuostabu, kad ir jaunimas vis mažiau vertina lietuviškumą. Pilietiniam aktyvumui taip pat įtakos turi ir politiniai reiškiniai. Deja, vis dažniau galima išgirsti jauną žmogų sakant, kad į rinkimus balsuoti neis.

Gabiausias Lietuvos abiturientas

Vilniaus Karoliniškių gimnazijos moksleivis Gytis Urbanavičius Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka

Vilniaus Karoliniškių gimnazijos moksleivis Gytis Urbanavičius vienintelis šalyje abiturientas, kurio penki valstybiniai brandos egzaminai buvo įvertinti maksimaliu balų skaičiumi. Aukščiausias 100 balų vertinimas moksleiviui skirtas už matematiką, fiziką, chemiją, lietuvių kalbos testą ir biologiją. Paklaustas, kur planuoja mokytis toliau, jis sakė pasirinkęs Vilniaus universitete studijuoti mediciną. „Kol kas galvoju apie gydomosios medicinos profilį, o specializaciją pasirinksiu po pirmų kursų“, - sakė abiturientas.

Prezidentui rūpi vaikų poilsis

Greta Marcinkutė

Birželio 21 dieną Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus lankėsi Ukmergės ir Panevėžio rajonuose esančiose stacionariose vaikų poilsio stovyklose, domėjosi vaikų užimtumu, stovyklų finansavimu. Jį lydėjo Švietimo ir mokslo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų atstovai, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė R. Šalaševičiūtė, Valstybinės visuomenės sveikatos centro, Panevėžio miesto ir rajono vadovai. Kelionę pradėjęs Ukmergės Dukstynos pagrindinėje mokykloje, vėliau aplankęs „Šilelio“ stovyklą Vilktupiuose (Panevėžio r.), Prezidentas ilgiau apsistojo ateitininkų stovykloje Berčiūnuose, kur vyko konferencija-diskusijos vaikų vasaros poilsio klausimu.

Žaliojoje girioje iškylavo skautai

Bronius VERTELKA

Skaitlingiausia stovykloje buvo „Žemynos“ draugovė. Jos vadovė Laima Nareckienė (trečia iš kairės) sugebėjo su visais gražiai sutarti

Smagų poilsį turėjo Panevėžio krašto skautai. Į stovyklą „Miško vaikai-2005“ jų sugužėjo gerokai per pusantro šimto. Susirinko 5-11 klasių moksleiviai iš Panevėžio miesto bei rajono, Kupiškio miesto ir Noriūnų seniūnijos. Beveik savaitę Žaliojoje girioje skambėjo jaunatviški balsai.

Geresnės vadovės nesitikėjo

Skaitlingiausia – net 39 skautų – buvo „Žemynos“ draugovė. Panevėžio „Žemynos“ vidurinės mokyklos skautus, kurių gretose yra apie pusšimtį, subūrė mokytoja Laima Nareckienė. Pedagogė sugeba pritaikyti raktelį į kiekvieno jų širdį.

Per Europą – darbo ieškoti

Julė KILČIAUSKIENĖ

Pakeliui į Neapolį

Graži mūsų šalis, brangiųjų poetų eilėmis išdainuota. Graži ji iš paukščio skrydžio, ilgesinga akimi palytėta, bet dar gražesnė, kai ranka ir akimi nepasiekiama širdyje giesme ar rauda ilgesingai skamba.

Ir dabar, kai esame laisvi ir nepriklausomi, sparčiai tuštėja Tėvynės namai. Ne tiek po pasaulį žvalgytis, kiek sotesnio kąsnio duonos ieškodami į turtingesnes šalis vyksta tautiečiai: paprasti, dar nebaigę mokslų, sugebantys dirbti pagalbinius ir sunkiausius nekvalifikuotus darbus. Tokių darbų nevengia ir aukštojo mokslo diplomus turintys inžinieriai, gydytojai, mokytojai, menininkai… Ne šiaip sau vieni išvažiuoja – kartu išsiveža dvasinį, protinį ir fizinį Lietuvos kapitalą.

Parašyta merginų ir vaikinų

Alfas PAKĖNAS

Kiekvienas kūrybos žmogus – poetas ar prozininkas – su jauduliu prisimena savo literatūrinę jaunystę. Kai žodžio ieškojimas, netikėto palyginimo ar metaforos – tikrojo poezijos gyvuonies – atradimas buvo tikras, gaivus džiaugsmas. Nemeluotas ir labai natūralus svaigulys. Kai kiekvienas sutiktas ar pamatytas literatūriniame vakare poetas tau atrodė tikras dievaitis. Kai su virpančia širdimi ir sudrėkusiais delnais savo kūrinėlius – nuoširdžius sielos laiškus pasauliui – nešdavai į kurio nors laikraščio ar žurnalo redakciją. Kaip atsilieps, ką pasakys apie tavo kūrybą? Gal tik numos ranka, net užmirš? Gal padrąsins, patars, gal net išspausdins?