Popiežiaus vaikystę suvaidinęs aštuntokas aktoriumi tapti nežada

Bronius VERTELKA

M.K.Čiurlionio menų mokyklos aštuntos klasės mokinys Ignas Survila

Praeitų metų gruodžio pradžioje per JAV televiziją pirmą kartą buvo parodytas filmas „Nebijokite: Popiežiaus Jono Pauliaus II gyvenimas“. Karolį Vojtylą vaikystėje jame suvaidino Vilniaus M.K.Čiurlionio menų mokyklos aštuntokas Ignas Survila.

Buvo per šimtas pretendentų

12 metų K.Vojtylos vaidmuo buvo patikėtas keturiolikmečiui I.Survilai. Iš viso buvo daugiau nei šimtas bendraamžių pretendentų. Per atranką reikėjo anglų kalba perskaityti ilgą tekstą. Ignas buvo nelabai panašus į K.Vojtylą vaikystėje, bet jam galbūt todėl pasisekė, kad jis neblogai kalbėjo angliškai. Ta naujiena apie gautą vaidmenį moksleiviui buvo netikėta.

Kuriant filmą apie popiežių Joną Paulių II, Ignas artimai sudraugavo su Džasperu iš JAV, kuris filme vaidino aštuonmetį K. Vojtylą. Dabar su amerikiečiu Ignas susirašinėja elektroniniu paštu.

Pravirko papurškus specialaus skysčio į akis

Vaidinti Ignui teko Vilniaus geležinkelio stoties rajone. Senas namas laikinai tapo ir jo namais. Filmavimas truko tris savaites. Dažnai tekdavo kartoti tas pačias scenas. „Tai buvo darbas ir nebuvo kada galvoti, net kai imdavo darytis nuobodoka“,- aiškino I. Survila. Filmavimo metu visi bendravo tiktai angliškai. Sunkiausia buvo scena, kai reikėjo verkti. Vienuolis atnešė žinią tėvui, kad jo sūnus mirė per skarlatinos epidemiją. Vienoje užsienio šalyje Edmundas Vojtyla dirbo gydytoju. Ta žinia nuliūdino namiškius. Kaip tik tuo metu Karolį vaidinęs Ignas ir turėjo pravirkti. Priverstinai lieti ašaras niekaip nesisekė. Tada jaunajam aktoriui įpurškė į akis specialaus skysčio, nuo kurio šis paplūdo ašaromis.

Ne naujokas filmuotis

Filme „Nebijokite: Popiežiaus Jono Pauliaus II gyvenimas“ vaidmuo Ignui – kol kas pats didžiausias. Anksčiau jam teko dalyvauti masinėse scenose kuriant Lietuvos kino studijos filmus. Kiek rimtesnis ir įdomesnis buvo Leonardo da Vinčio sūnaus vaidmuo, kuriant kino filmą apie šį žymųjį menininką. Tada susipažino su režisieriumi Robertu Gardneriu. Šis režisierius Igną pakvietė vaidinti ir filme „Barbarai“. Čia Ignas vaidino berniuką, kuris sugeba kautis. Ignui buvo patikėti ginklai, su kuriais jis turėjo kautis ir atremti gerokai už save vyresnių karių nuožmų puolimą.

Patirties sėmėsi iš profesionalų

Kaip reikia kautis ir atlikti kitus triukus, Ignas mokėsi iš kaskadininkų, kurie atskleidė savo specialybės paslapčių. Tai buvo itin įdomu, nors užsiėmimai vyko po dvi tris valandas. Treniruotės tęsėsi tol, kol Ignas įgijo reikiamų įgūdžių. Paskui viską, ką išmoko, galėjo parodyti vaidindamas. „Buvo baisoka, kai prieš tave stovi stambus vyras ir kaudamasis privalai jo neišsigąsti“,- filmavime patirtais įspūdžiais dalijosi moksleivis. Štai vienoje scenoje, jam atremiant priešo kirčius, į kovą įsivėlė ir už jo nugaros stovėjęs tarnas. Tuo metu pribėgo kitas vyras ir, pagriebęs berniuką už pakarpos, nutempė į kambarį, kur buvo žudoma jo motina.

Vaidybos pradžiamokslį išėjo menų studijoje

I.Survila lanko menų studiją „Terra bella“, kuri veikia Vilniaus mokytojų namuose. Ten vaikai įgyja teatro menui, vaidybai, šokiui, dainavimui būtinų žinių, įgūdžių. Užsiėmimai vyksta du kartus per savaitę. Ignas studiją lanko jau ketverius metus. Aštuntoką čia daug kas traukia. Studijoje visiškai kitokia aplinka, čia labai geri draugai ir būna smagu. Su bendraminčiais nepaprastai greitai bėga laikas, be to, ir su mokytojais galima bendrauti paprastai. Studijoje statomi spektakliukai, kuriuose Ignas turėjo ne vieną vaidmenį. Beje, apie tai, kad laimėjo konkursą dvylikamečio K. Vojtylos vaidmeniui, Ignas sužinojo irgi būdamas scenoje.

Vaidyba yra kaip pomėgis

Aštuntokas tiki, kad studija „Terra bella“ po poros metų turėtų gauti vaikų mėgėjiško teatro vardą. Su savo spektakliais vaikai apkeliavo visą šalį, vaidino net Latvijoje. Tačiau savo penkioliktuosius gyvenimo metus įpusėjęs I.Survila prisipažino, jog tapti profesionaliu aktoriumi jis neketina. „Būti aktoriumi nežadu, tai tik mano pomėgis“,- rimtai kalbėjo jis. Pokalbio metu Ignas prašė neklausinėti, kiek jis uždirbo filmuodamasis. Užsiminęs apie atliktą K.Vojtylos vaidmenį, jis neslėpė: „Ką gavau už savo vaidybą, man yra pakankamai dideli pinigai“.

Tėvai į sūnaus pasirinkimą žiūri palankiai

M.K.Čiurlionio menų mokyklą I.Survila lanko todėl, kad čia gali įgyti stiprius dailės pagrindus ir tinkamai ruoštis architektūros studijoms Dailės akademijoje. Architekto specialybė jį vilioja nuo mažumės. Šiuo metu jis projektuoja savo dėdės namą, nors šis jau pastatytas. Liko nupiešti tik jo stogą. Į tokį savo sūnaus pasirinkimą tėvai žiūri palankiai.

Igno namai – netoli Nemenčinės. Iki Vilniaus – 22 kilometrai. Į mokyklą jį veža mama ar tėtis. Jie ir dirba Vilniuje.

Dažnas svečias pas senelę

Turėdamas laisvą valandėlę, Ignas būtinai užbėga pas savo senelę, kuri gyvena Antakalnyje. Nors jai jau 73 metai, tačiau vaikaičiui atrodo, kad ji dar visai jauna. Senelė yra tvirtų katalikiškų pažiūrų. Kadangi Igno tėvai labai užimti savo darbais, ji dažnai su vaikaičiu keliauja į maldos namus. Išklausyti šv. Mišių jiedu eina į Šv. Petro ir Povilo bažnyčią arba į Arkikatedrą. Senelė dar mažą Igną pamokė, kaip reikia elgtis peržengus šventovę.

Vilnius

Autoriaus nuotrauka

© 2006 „XXI amžius“