„XXI amžiaus“ priedas jaunimui, 2006 m. gegužės 12 d., Nr. 5 (78)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos



ARCHYVAS
2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Kaimo vaikai verčia iš užsienio kalbų, puošia savo mokyklą

Bronius VERTELKA

Mokytojos Dalė Tamoliūnienė
ir Inga Špokavičienė (kairėje)
su savo jaunaisiais vertėjais

Iš Vilniaus į Jotainių pagrindinę mokyklą atkeliavo padėka. Taip vaikų kūrybinės iniciatyvos fondas įvertino kaimo švietimo įstaigos indėlį dalyvaujant vertimų ir iliustracijų konkurse „Tavo žvilgsnis“.

Jaunieji jotainiečiai konkurse buvo kaip vertimų dalyviai. Nurodytus tekstus jie privalėjo versti iš rusų ir anglų kalbų. Galėjo naudotis žodynėliais. Vienas pagrindinių darbų vertinimo kriterijų buvo graži lietuviška kalba ir tikslus autoriaus kūrybos perteikimas. Konkurse dalyvavo V-X klasių moksleiviai. Tokiam darbui jie atidavė ne vieną dieną. Rusų kalbos vertime prizinę vietą laimėjo dešimtokė Jūratė Pleškaitė (dabar mokosi Panevėžyje). Verčiant iš anglų kalbos, Vaikų kūrybinės iniciatyvos fondo padėkas pelnė šeštokės Odeta Aleliūnaitė ir Simona Fedaravičiūtė (dabar septintokės).


Kunigų seminarijoje – krepšinio turnyras

Balandžio 29 dieną Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos auklėtiniai organizavo tarpseminarinį krepšinio turnyrą Kardinolo taurei laimėti. Į draugiškas rungtynes, ne vien žaisti, bet ir pabūti kartu, pasišnekučiuoti apie mokslus ir sielovadą, atvyko Kauno kunigų seminarijos klierikai. Šiais metais sulaukta ir svečių iš Rygos kunigų seminarijos. Varžybas stebėjo Vilniaus kunigų seminarijos rektorius kun. Robertas Šalaševičius, ugdytojas kun. Jurij Vitkovskij ir Rygos kunigų seminarijos dvasios tėvas bei Katalikų Bažnyčios Latvijoje Informacijos centro direktorius kun. Andris Kravalis.


Vaikai ir suaugę sėjo maldos žodžius

Renginio organizatoriai
ir piešinių konkurso dalyviai
Laimos Juodytės nuotrauka

Aukštoji Panemunė. Balandžio 30-ąją Aukštosios Panemunės Švč. M.Marijos Vardo parapijoje kartu buvo švenčiamos Pasaulinė gyvybės ir Eucharistijos dienos.

„Tegu kiekvieno širdyje glūdi tai, kas gali išgelbėti gyvybę. Tikėjimas, gerumas, meilė ir laimė daugelyje pavirtę užgesusiais dagčiais. Tačiau pakanka mažos žiežirbos, kad jie suliepsnotų“, – tokiais Bruno Ferero žodžiais parapijos klebonas kanauninkas Deimantas Brogys kreipėsi į parapijos bendruomenę. Jis kalbėjo: „Adoruokime Jėzų; pirmiausia tikėjimu: nors žmogaus akys temato tik Ostiją, bet tikėjimu žinome, kad Kristus čia pat, gyvas ir artimas, koks Jis buvo su savo mokiniais Palestinoje.


Tai bent Velykėlės!

Velykė – Irena Kulbytė
su palyda važiuoja į šventę

Miežiškiai. Atvelykio sekmadienį bažnyčioje šv. Mišias šventė daug vaikų ir suaugusiųjų. Mažieji nesivaržydami žvilgčiojo į vargonus, nes iš ten sklido skardūs vaikiški balsai. Giedojo pačių jauniausiųjų choras. Be to, jiems rūpėjo, kokių netikėtumų parengė jaunasis klebonas kun. Rimantas Visockis, mat jis ne tik rūpinasi bažnyčios remontu, bet ir moka ypač išradingai bendrauti su vaikais ir jaunimu. Po šv. Mišių mažyliai bėgiojo šventoriuje, kol pasigirdo atvažiuojančio vežimo pakinktų skambalėliai. Vaikai ėmė ploti, nes brikoje sėdėjo laukiama Velykė su kiškiais ir krepšiu margučių.


Po šv. Mišių – šventės bažnyčioje

Gyvybės dienos šventimas
bažnyčioje

Biržai. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios žmonės jau du sekmadienius po Sumos neskubėjo į namus. Atvelykio sekmadienį bažnyčios šventoriuje vyko Vaikų velykėlės. Mažieji bendruomenės nariai šoko ir dainavo vadovaujami „Aušros“ vidurinės mokyklos folkloro ansamblio „Aušrela“ artistų, rengė margučių daužytines.


Kodėl lietuvaičiai negrįžta kartu su paukščiais?

Saulė vis kaitriau šildo mūsų tėvynę, grįžta paukščiai iš šiltųjų kraštų. O kaip tai džiugina, – ir širdį ir ausį!, – net hiperbolizuotas plasnojantis gripas pamirštas. Bet ne apie tai norėtųsi diskutuoti. Svarbiau, jog tūkstančiai lietuvių dirba užsienyje ir net neketina grįžti. Perspektyviausias jaunimas kuria šeimas, ima paskolas ir perka namus – gaila, bet ne Lietuvoje, o svetur. Senasis Albionas, Jungtinės Valstijos, galingos Europos šalys stiprina savo ekonomiką pareigingais darbininkais, atvykusiais iš šalies, kur, kaip Vulfstanas rašė, – kilmingieji geria kumelės pieną, o vergai – midų.


Atžalynas auga

Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT), didžiausia nevyriausybinių jaunimo organizacijų sąjunga Lietuvoje, vienijanti 55 nacionalines jaunimo organizacijas ir regionines jaunimo organizacijų sąjungas, greta kitų jaunimo ugdymui svarbių projektų, paskelbė itin svarbų patriotiškumui, istorinei atminčiai ir tautinei savimonei ugdyti projektą „Misija Sibiras“. Misija numato šią vasarą net keturias istorines ekspedicijas į lietuvių tremties, koncentracijos stovyklų, įkalinimo bei žudynių vietas. Ekspedicijas globoja premjeras Algirdas Brazauskas ir europarlamentaras prof. Vytautas Landsbergis.


Ar reikia vaikams kišenpinigių?

Kiek ir kada duoti vaikams pinigų? Į šiuos klausimus galime sulaukti įvairių atsakymų.

Neretai kyla konfliktai dėl to, kad tėvai nepasitiki vaikais ir kasdien kamantinėja juos, kur išleido pinigus, ar pietavo mokyklos valgykloje. Pirmiausia konfliktai prasideda žmonių galvose. Konfliktas – tai suvokiamų veiksmų, tikslų ar idėjų nesuderinamumas.


Mintys tėvams ir paaugliams

Kasdien mokiniai skuba į mokyklą. Jų protas dar menkas, o žinių jie nori daug. Mokiniai – dar maži, jiems norisi daug žinoti, bet kartu ir būti dideliems. Jie nesupranta, kiek dar reikia jiems užaugti, įgyti gerų žinių.

Vaikai tįsta aukštyn, o jų dorovė senka. Niekas nesirūpina savo daigais. Žmonės nesirūpina tuo dvasiniu lobiu, kurį galėjo sukrauti savo vaikams, o tik nori sau daugiau maisto ir materialinių gėrybių.


Per vėlai sužinojom...

Aleksandra ŠALČIŪTĖ

Kiekvienas mokytojas, o ypač tas, kuris pravalgė dantis misdamas ne itin skania sovietmečio pedagogo duona, gali daug papasakoti iš savojo darbo patirties. Užtenka imti ir užklysti į atminties pakraiges, prašmikštinėti po jų užkampėlius – atsiminimai vienas per kitą verčiasi kūliais. Žiūrėk, ėmė ir išniro pirmaisiais pokario metais į gyvenimą išskraidinta abiturientų klasė – ir gyveni, bendrauji su jomis ne vieną savo pensininkės dieną. Būta ir jaunesnių klasių, viena už kitą įdomesnių, net po daugelio metų sukibirkščiuojančių tiesiog stulbinančiais atsiminimais.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija