Tikėjimas – mūsų jėga!

Tomas TAŠKAUSKAS

Piligrimystė – tai kryžius

Piligrimystė – tai tikėjimas: skleisk jį!

Piligrimystė – tai džiaugsmas: mėgaukis juo!

Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, apaštalinis nuncijus Peteris Stephanas Zurbrigenas ir kan. dr. Robertas Pukenis buvo kartu su jaunimu Ramunės NORKŪNAITĖS nuotraukos

Mūsų laikais daugelis yra kiek išprotėję. Lyg išdegę akis visi kažkur skuba, vartoja ir... pamažu nuo to degraduoja. Jei ne kūnu, tai dvasia. Ką mes, krikščionys, Dievo vaikai, Dievo vietininkai šioje ašarų pakalnėje, galime į tai atsakyti? Be abejo, visos mūsų veiklos pagrindas turėtų kilti iš Bažnyčios bei plėtotis per jos struktūras. Reikia savo pavyzdžiu įrodyti kitiems, kad tikėjimas dar yra šio to vertas, kad jis yra tvirtas pamatas ateičiai. Kiekvienas mūsų artimas suteikia progą tai padaryti. Tačiau Bažnyčia yra neatsiejama nuo bendruomenės. Popiežius Jonas Paulius II sugalvojo puikų būdą, kaip perduoti amžinąsias tikėjimo tiesas jaunimui, t.y. tiems žmonėms, kurie jau dabar kuria ir rikiuoja savo bei viso pasaulio ateitį. Tas būdas – tai jaunimo dienos, skirtos tam, kad į jas susirinkusieji dalytųsi savo tikėjimu, kažką naujo išgirstų, surastų naujų draugų ir bendraminčių, gerai, krikščioniškai pasilinksmintų ir visu tuo pašlovintų Kristų, nes jie susirenka Jo vardu ir švenčia drauge su Juo (Kristus juk pasakė: „Kur du ar trys susirenka mano vardu, ten ir aš būsiu tarp jų“.) O kiek atsivertimų tokios šventės gali paskatinti!

Po šitokios įžangos norėčiau pasidalyti nuostabiu pavyzdžiu, ką galima nuveikti, kai nebijai pasiduoti vedamas Šventosios Dvasios. Gegužės 20 dieną įvyko Pasvalio jaunimo diena. Tai jau antroji šventė (pirmoji įvyko 2005-aisiais), skirta Pasvalio dekanato jaunimui. Šios idėjos autorius yra Pasvalio dekanas kunigas Algis Neverauskas. Kartais reikia tiek nedaug, tiesiog nebijoti kažkam ištarti šiltą žodį arba pasiūlyti naują idėją. Ir pirmu, ir antru atvejais užtenka norėti daryti gera. Uždegė šis kunigo Algio sumanymas ir mus, Pasvalio parapijos tikintįjį jaunimą. Juk Jaunimo diena – tai puiki proga atvirai paliudyti, kad jaunimas nėra abejingas Jėzaus meilei, tikėjimui. Nors ir vargų netrūko. Pirmiausia bijota, kad neužteks pinigų ir kad jaunimas nelabai noriai rinksis į tokio pobūdžio šventę. Juk ji skirta šlovinti Dievą. Abu nuogąstavimai nepasitvirtino. Susirinko per keturis šimtus jaunuolių. Tai neprilygstamas Šventosios Dvasios veikimo įrodymas. Dėl pinigų taip pat didesnių kliūčių neiškilo: buvo parašytas projektas, pagal jį pinigų gauta iš Pasvalio savivaldybės, taip pat renginį rėmė mūsų krašto verslininkai. Nemažai pinigų per Velykų sekmadienį Jaunimo dienai paaukojo ir parapijiečiai, kuriems jaunimas atsidėkojo nuoširdžiomis giesmėmis Pasvalio bažnyčios šventoriuje. Daug laiko bei jėgų pareikalavo ir šventės rengimas.

Kaip įprasta panašiuose renginiuose, pirmiausia visi dalyviai buvo užregistruoti. Paskui prasidėjo iškilmingas šventės atidarymas. Po Pasvalio rajono mero Gintauto Gegužinsko, jo pavaduotojo Povilo Balčiūno, Seimo nario Antano Matulo, Pasvalio krikščionių demokratų lyderio Viliaus Pavilionio bei kun. A.Neverausko pasisakymų buvo galima pasigėrėti parapijų prisistatymais. Visi dalyviai buvo nuoširdūs, bet labiausiai įstrigo panevėžiečių giesmės, nes jie į giedojimą įtraukė ir salėje sėdėjusius jaunuolius. Šiemet sulaukėme svečių ne tik iš Panevėžio, bet ir iš Biržų, Kauno, Vilniaus... Atidarymą vedė gimnazistai Gintarė ir Gediminas.

Buvo surengtos trys paskaitos: „Egzorcizmas – kas tai?“ (kun. Edmundas Rinkevičius), „Abortai – iššūkis gyvybei“ (kun. Domingas Aveleaneda), „Priklausomybės – iššūkis laisvei“ (šia tema diskutavo Valdemaras Misevičius). Daugiausia smalsuolių pritraukė paskaita apie egzorcizmą, vykusi Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje.

Šiemetinė Jaunimo diena skyrėsi nuo pernykštės ir tuo, kad turėjo stipresnį idėjinį akcentą. Tas akcentas – piligrimystė. Gerai pasistiprinę per pietus, visi patraukėme į Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, kur Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas palaimino jaunuolius 16 km žygiui į Pumpėnus. Ši eisena tikrai buvo globojama Aukščiausiojo, nes net lietus nustojo lijęs. Visi žygeiviai buvo itin gerai nusiteikę, 16 km tikrai neprailgo, jaunimas giedojo giesmes, kurios stiprino dvasią ir tikėjimą tuo, ką darome.

Porą kartų pailsėjome, o ilgiausiai buvome sustoję Talkoniuose, kun. Alfonso Lipniūno tėviškėje (kovo 28-ąją, 61 metams prabėgus po kun. A.Lipniūno mirties, Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedroje buvo pradėtas jo paskelbimo palaimintuoju procesas; toks įvykis – pirmasis Panevėžio vyskupijos istorijoje). Kunigo tėviškėje surengtos gegužinės pamaldos. Jose, be kitų kunigų, dalyvavo ir vyskupas J.Kauneckas bei apaštalinis nuncijus Peteris Stephanas Zurbrigenas, kuris, pamaldoms pasibaigus, pašventino duonos kepalą ir pastaruoju pavaišino visus norinčius žygeivius. Vyskupas bei apaštalinis nuncijus kartu žygiavo nuo A.Lipniūno tėviškės likusius 3 km iki Pumpėnų. Nuncijus, pagautas pakilios žygio nuotaikos, pasidžiaugė, kad jau seniai nėra ėjęs tokio atstumo ir kad jam tai didžiulis malonumas.

Dar vienas svarbus šios piligrimystės simbolis buvo Pasvalio jaunimo kryžius, pagamintas šios Jaunimo dienos proga. Kasmet planuojama šį kryžių neštis vis į kitą Pasvalio dekanato parapiją. Žygio į Pumpėnus metu visi galėjo prisiliesti prie kryžiaus ir nors trumpai jį panėšėti, pajusti didesnę ėjimo su Kristumi ir dėl Kristaus teikiamą jėgą.

Vakarop pasiekėme Pumpėnus, kur mus pasitiko atvira bažnyčia. Visa kelių šimtų jau kiek pavargusių, bet dar neišsikvėpusių jaunuolių minia sugužėjo vidun. Čia įvyko iškilmingos šv. Mišios, kurioms baigiantis vėl teko išgirsti apaštalinį nuncijų, kuris džiaugėsi tokiu gausiu jaunimo būriu. Jis taip pat sakė labai gražų pastebėjimą: „Šiandien aš matau Velykas jumyse...“.

Po šv. Mišių visų Jaunimo dienos dalyvių laukė skani ir soti vakarienė, o jai pasibaigus, įvyko krikščioniško roko grupės „Gyvai“ koncertas. Pasidomėjus, ką jaunimas mano apie šią grupę, paaiškėjo, kad jiems ji labai patiko, ypač tuo, kad sugeba tikėjimą Dievu ir Jo šlovinimą perteikti tokio stiliaus muzika. Koncertui pasibaigus, vakaras buvo pratęstas diskoteka.

Jau gerokai sutemus, apie 22 val., įvyko šventės uždarymas. Po paskutinio diskotekoje leisto įrašo visi sukalbėjome „Tėve mūsų“. Maldai pasibaigus, pumpėniečiai skirstėsi į namus, o iš toliau atvykę dalyviai išvažiavo autobusais. Visų veiduose švietė šypsenos, o akyse žibėjo noras dar pabūti kartu. Koks stiprus Šventosios Dvasios veikimas paskatino tiek jaunuolių susirinkti, o ir jų nenorą skirtis!

Noriu padėkoti visiems dalyviams ir prisidėjusiems prie Pasvalio jaunimo dienos organizavimo. Taip pat svarbu, kad daug patirties įgijo šio renginio savanoriai. Taip išmokstama, jog visko turi atsisakyti savo sąskaita, kad padarytum renginyje praleistą laiką kuo geresnį, įdomesnį, malonesnį kitiems.

Kaip jaunas žmogus, kviečiu ir jus, dvasinius Bažnyčios ramsčius, kunigus, parapijų bendruomenes, daryti tai ir savo parapijose. Organizuokite jaunimo dienas, arba deleguokite savo atstovus į kitur vykstančius panašaus pobūdžio renginius. Norinčiųjų (ir vertų to) visada atsiras. Žadinkite jaunuolius šlovinti Viešpatį ir geriau Jį pažinti. Jeigu kam kiltų kokių idėjų, galime pasidalyti ir savo patirtimi.

Kaip nuostabu būti jaunam! Ir dar nuostabiau, kai nuo pat savo jaunystės žengi paskui Kristų ir kartu su Kristumi. Ypač kai gyveni Dievo šviesoje sąmoningai tai suprasdamas ir tai pasirinkdamas. Atsivertimas... Būtent tai yra žengimas Dievo link, kuris yra meilė. Mūsų atsivertimas yra nenutrūkstantis procesas. Dievo išpažinimo ir artimo meilės pasirinkimas kasdien. Taigi sušukime visi kartu Pasvalio jaunimo dienos šūkį: „Tikėjimas – mūsų jėga“.

© 2006 „XXI amžius“