Norinti keisti gimtojo miesto įvaizdį

Bronius VERTELKA

Dailės galerijos „Nendrelė“ savininkė Ernestina Muralytė

Netikros žvaigždės užgęsta greitai

Vieni bando išgarsėti dalyvaudami televizijos šou, kiti, norėdami tapti žinomi, dirbtinai sukuria kažkokį skandaliuką. Tačiau tai – laikina. Vadinamosios „žvaigždės“ bemat užgęsta. Ernestina Muralytė žinoma tapo Biržuose įkūrusi privačią dailės galeriją „Nendrelė“. Galerija gyvuoja nuo praėjusių metų gruodžio, tačiau šis meno židinys jau yra gana populiarus. Į ne miesto centre įsikūrusią galeriją užsuka ir atvykėliai iš kitų šalies vietovių, nors Ernestina specialiai niekur nesireklamuoja – paprasčiausiai tam neturi nei lėšų, nei laiko, nes galerijoje dirbanti viena.

Pelno nesitiki

Šiandien turėti savo galeriją gana rizikinga. Prieš keletą metų kažką panašaus bandė kurti miesto kino teatre, tačiau tas sumanymas nepavyko. Ernestina pasakojo, kad Biržai neturėjo menui skirto kampelio. Anot jos, todėl ir sumaniusi išjudinti snaudžiantį miesto gyvenimą. Viena draugė daugiabučio namo pirmame aukšte išnuomojo patalpas, Ernestina jas suremontavo už savo pinigus. Vos tik atsidarius „Nendrelei“, jaunoji biržietė jau sulaukė klausimų, kada ją uždarysianti. Pasirodo, mažai kam rūpi, ar galerija išsilaikys.

Tačiau Ernestina nusiteikusi optimistiškai: „Ką esu įdėjusi į galeriją, tai kaip mano auka. Pelno iš tokio verslo tikrai neturiu, tačiau nežadu atsisakyti švietėjiškos veiklos. Noriu, kad čia dažniau užsuktų vaikai, jaunimas. Man gražu, kai jie pasirodo klasėmis“.

Turėjo net rygietės paveikslų

Galerija veikia tik gerą pusmetį, tačiau joje jau buvo eksponuojami profesionalios keramikės Nerutės Čiukšienės iš Pasvalio darbai. Čia savo kūrybą rodė garsus keramikas Vytautas Valiušis iš Leliūnų (Utenos r.). Galerijoje buvo galima pamatyti vilniečio Svajūno Ūdros juvelyrinius dirbinius, druskininkietės Laimos Mozūrevičienės akvareles. Turėjo net rygietės Lauros Ozolinės paveikslų.

Ernestina su šia Latvijos menininke susipažino neakivaizdžiai, iš jos tapybos, dar tuomet, kai neturėjo galerijos. Sužinojusi dailininkės telefono numerį, išdrįso jai paskambinti. L.Ozolinė galerijos savininkę vėliau pati susirado. „Norint turėti naujų autorių, turi praeiti kažkiek laiko. Aš nežinau, kada mano padėtis bus stabilesnė“, – sakė 25 metų galerijos savininkė.

Svarbu užmegzti ryšį su lankytojais

Užėjusius į galeriją lankytojus Ernestina moka užimti bei sudominti. Ji yra komunikabili, nebijo bendrauti. Menas biržietei – artimas. Ji pati neblogai piešia, yra grojusi saksofonu, baigė floristikos kursus Vilniuje. Dažnokai į rankas paima fotoaparatą. Ernestina norėtų surengti savo sukurtų darbų parodą „Sėlos“ muziejuje.

Ji fotografuoja ne vien gamtą. Gausybę nuotraukų parsivežė iš kelionių. Važinėjo savo malonumui, buvo pasiekusi net Indiją. Visgi didelio įspūdžio ši egzotiška šalis jai nepaliko. Per daug ten skurdo, skaudu į tai žiūrėti.

Gimtojo miesto patriotė

Ernestina neblogai žino, kaip žmonės gyvena užsienio šalyse. Ji uždarbiavo Italijoje, Didžiojoje Britanijoje, Škotijoje, Norvegijoje, Prancūzijoje. Sužinojo, ką reiškia auklės darbas. Triūsė ir statybose. Tačiau gyventi svetur nenorėtų. Brangiausi jai – Biržai, kur gimė ir užaugo. Dabar mergina nori, kad pradėtų keistis gimtojo miesto įvaizdis, tam ir galeriją įsteigė.

Biržai

Autoriaus nuotrauka

© 2006 „XXI amžius“