|
Vytautas Kernagis: su daina per gyvenimą
 |
|
Vytautas Kernagis
|
Vytautas Kernagis gimė 1951 m. gegužės 19 d.
Studijavo aktoriaus meistriškumą Lietuvos valstybinėje konservatorijoje
bei estrados režisūrą Maskvos valstybiname meno institute. Vaidino
ir dainavo daugelyje Lietuvos kino filmų ir miuziklų.
Nuo 1997 metų Palangos muzikos klube Anapilis
kartu su klubo siela Raimondu Kisieliumi rengia muzikines Indėnų
vasaras. 1978 metais įrašė pirmą Lietuvoje dainuojamosios poezijos
plokštelę Vytautas Kernagis.
Apdovanotas Antano Šabaniausko (1995) ir Bravo
(2000) muzikinėmis premijomis. Dainavo JAV, Kanadoje, Australijoje,
Lenkijoje, Norvegijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Daugiausia dainų sukurta pagal Dalios Saukaitytės, Marcelijaus Martinaičio,
Sigito Gedos ir Juozo Erlicko eiles.
Pirmasis Lietuvoje pradėjo dainuoti akustines
balades (dainuojamoji poezija), sukūrė vaikams kitokias, nei buvo
įprasta, daineles (Baltojo Nieko dainelės), atgaivino kabareto
žanrą (kabaretas Tarp girnų), pateikė publikai dramatiškų estradinių
programų, į dainą pažvelgęs kaip į mažą spektaklį (Dainos teatras).
Tarptautinio dainuojamosios poezijos festivalio rengėjai V.Kernagiui
dėkingi už pavadinimą Tai aš.
Populiarumo pradžia
1971 metais Lietuvos kino studijoje režisierius
Andrius Araminas pastatė filmą Mažoji išpažintis. Filmas iš karto
tapo labai populiarus. Kodėl? Juk filmų apie jaunimo gyvenimą, problemas
būta ir anksčiau, bet dar niekada taip nešturmuotos bilietų kasos.
Filmo sėkmę lėmė tai, kad pirmą kartą kino juostoje nebuvo pamokslautojo
tono, pirmąkart alternatyvaus personažo Beno paveikslas tapytas
ne tamsiomis spalvomis. Filmas tapo lyg ir XX a. aštuntojo dešimtmečio
pradžios jaunimo manifestu. O Beną, įdomų kampuotą vaikiną, maištingą
paplūdimio ir gyvenimo sielų gelbėtoją, vaidino ne kas kitas, o
V.Kernagis. Ir ne tik vaidino. Tuomet konservatorijos Aktoriaus
meistriškumo katedros studentas savo dainomis sužavėjo Lietuvos
jaunuolių širdis.
Tai buvo nežinomo muzikanto savamokslio (gal net
ne muzikanto) iš gatvės kūryba, paprasta akustine gitara pritariančio
savo labiau rečituojančiam negu dainuojančiam balsui. Efektas buvo
fantastinis. Jaunimas puolė į muzikos instrumentų parduotuves, išpirko
gitaras, pradėjo groti neįmantrias, bet nuoširdžias filmo dainas.
Visi norėjo susitapatinti su Benu. V.Kernagis tapo žvaigžde.
Mėgsta eksperimentuoti
V.Kernagis dainininkas ir muzikantas, išbandęs
įvairius muzikinius žanrus. Jis teigia negalintis išskirti vieno,
labiausiai jam imponavusio stiliaus. Tai padaryti lygiai taip pat
sunku, kaip ir, tarkime, atsakyti, kuri daina yra brangiausia. Mano
kelias į sceną prasidėjo atliekant akustines dainas. O juk niekas
nesitikėjo, kad Kernagis pirmas Lietuvoje sumąstys paimti į rankas
šešiastygę gitarą. Po to niekas nemanė, kad sugalvosiu dainuoti
pirmoje roko operoje Velnio nuotaka. Ką jau kalbėti apie Dainos
teatrą, Erlicko epochą, smagumynus miške... Kiekvienas žanras savaip
įdomus, leidžiantis save išbandyti ir surasti, visai neseniai
žiniasklaidoje teigė V.Kernagis, šiuo metu užvaldytas bliuzo.
Prieš porą metų www.delfi.lt korespondentas jo
paklausė, ar todėl kartu su grupe Skamp atliko šlagerį Mūsų dienos
kaip šventė, kad panoro išbandyti ką nors nauja. Tada V.Kernagis
šį projektą pavadino idėja iš šono. Iš tikrųjų būtent Skamp
pasiūlė man sudainuoti kartu, pats nerodžiau jokios iniciatyvos.
Paprasčiausiai Erikai norėjosi pagaliau uždainuoti lietuviškai,
ir tiek. Džiugu, kad šis eksperimentas pavyko, ir sena gera daina
prikelta naujam gyvenimui, aiškino muzikantas.
Negali gyventi be gitaros
Teks nuvilti visus tuos, kurie mano, kad iki
aštuntos klasės aš buvau žvairas, sakyčiau, visai neplonas, o kad
patikčiau mergaitėms, ėmiau groti gitara. Tai buvo mano ginklas,
kad išsiskirčiau iš kitų, ir tik dėl to ir pradėjau groti. Be to,
ta muzika, kuri mus pasiekė, buvo kitokia: bliuzas, rokenrolas,
bugis; joje akcentuojama antra takto dalis, ne taip, kaip popse
pirmoji. Jau vien nuo šio ritminio akcento pasikeičia ir tavo
kvėpavimas, ir tavo judesys, ir, drįsčiau sakyti, tavo galvosena.
Visa tai natūraliai įaugo į mane,- kadaise žurnalistams teigė V.Kernagis.
Kernagis dažnai sako, kad gitara neatsiejama
jo gyvenimo ir kūrybos dalis. Aštuntoje klasėje mus lietuvių kalbos
pradėjo mokyti Laima Abraitytė. Ir nors iki tol mes buvome pati
blogiausia klasė visoje mokykloje (taip turbūt sakoma apie visas
klases), tačiau su šia mokytoja visa klasė pradėjo skaityti poeziją,
dalyvauti skaitovų konkursuose. Tokiu būdu ėmiau suprasti žodžio
reikšmę ir svarbą tekste, o drauge ir skaitovo santykį su juo
interpretaciją, nutylėjimus, ironiją, pakartojimus. Tai štai tuomet
supratau gitaros svarbą, nes tik jos dėka galėjau groti poezijos
kūrinius, kurie man labai patiko, mėgsta prisiminti Kernagis.
Iš pradžių, žinoma, svarbiausia buvo groti gitara,
ir nelabai svarbu ką, kad ir Ėjo senis lauko arti, pasiėmęs pypkę
karčią, oi lylia oi lylia... Tik vėliau, jau atsiradus gilesniam
santykiui su pačiu žodžiu, norėjosi grožio ir bent šiek tiek socialinio
protesto. Taip prasidėjo poezijos paieškos, savi žodžiai, paukščio
motyvas, kuris, pasirodo, man labai būdingas (juokiasi). Yra tokia
daina: Pušies viršūnėj paukštukas nusišovė, nes jis žinojo viską
ir viską jis suprato... Ką jis žinojo, ką jis suprato? Štai tokie
protestukai būdavo, ir kadangi jie buvo draudžiami, tai iš kiekvienos
smulkmenėlės žmonės, lyg iš tų žarijų, išsipūsdavo ugnelę. Dažnai
manęs žmonės prašydavo padainuoti tai, ko man neleisdavo dainuoti,
interviu, duotame internetiniam puslapiui www.bardai.lt , prieš
metus teigė maestro. Kernagis mėgsta atsikirsti žurnalistams, kad
gitara galima groti ir keisčiausius kūrinius, ir nesvarbu, kad ne
visi juos supranta. Svarbu, kad kažkas supranta.
Įkvėpė grupė The Beatles
Prieš kelis dešimtmečius buvo toks laikotarpis:
gitaros, platėjančios kelnės, kiek įmanoma ilgi plaukai ir barzdos;
tai buvo to laiko ženklai, tai buvo to laiko savastis. Tais laikais
augo ir Kernagis. Ne kartą yra pripažinęs, jog didelę įtaką jo kūrybos
pradžiai davė garsioji britų grupė The Beatles. Jis su bendraminčiais
labai įdėmiai klausydavosi kiekvieno jų muzikos garso, kiekvieno
būgno smūgio, kiekvienos natos ar pauzės. Ir su šia muzika jis augo,
nes juk pradžioje ir tie patys bitlai buvo paprasta mokyklos grupė.
V.Kernagis su bendraminčiais irgi svajojo iš paprastos mokyklos
grupės tapti garsia grupe, kurią žinotų visas pasaulis. Tikriausiai
taip mąsto kiekvienas pradedantis dainuoti ar muzikuoti vaikinas
ar mergina. V.Kernagis taip pat nebuvo išimtis.
Kernagis ir bardai neatsiejami
Jis tituluojamas lietuviškos dainuojamosios poezijos
pradininku. Daugelis šiandienos bardų savo kūrybinio kelio pradžią
sieja būtent su V.Kernagiu.
Visų pirma norėčiau apibrėžti, kas yra bardai.
Tai dainininkai, atliekantys dainuojamąją poeziją. Dažniausiai ją
atlieka pasitelkę gitarą. Dainuojamoji poezija tai autorinis arba
iš dalies autorinis žanras. Žanro atstovais laikomi daugelis žinomų
atlikėjų, kurie dažnai reiškiasi ne tik dainuojamojoje poezijoje.
Todėl kartais būna sunku nubrėžti žanro ribas. Žanro pavadinimas
dainuojamoji poezija, mano manymu, aprėpia tokį turinį: teksto
prasme paryškinanti ar kitais būdais su tekstu siejama gyva muzika
(be teksto muzika netenka prasmės).
Kernagis buvo pirmasis Lietuvos bardas. Jo pavydžiu
pasekė ir kiti dabar gerai žinomi dainininkai ir aktoriai. Visi
jie iki šiol dėkingi Kernagiui už padarytą pradžią.
Jam gali drąsiai dėkoti tokie žymūs žmonės kaip
Virgis Stakėnas, Gediminas Storpirštis, Kostas Smoriginas, Olegas
Ditkovskis, Aidas Giniotis. Pasiklausyti šių bardų renkasi kelių
kartų lietuviai, kasmet vis daugiau. Neseniai iš gyvenimo dėl neaiškių
aplinkybių pasitraukęs aktorius Saulius Mykolaitis, grupė Upė
su Vaidu Makseliu, Giedrius Surplys ir kiti sparčiai garsėjantys
atlikėjai sužibo dainuojamosios poezijos šventėse, kurios vyksta
Vilniaus mokytojų namuose.
Apskritai V.Kernagis muzikantas, aktorius, dainininkas,
kultūrinių renginių organizatorius ir vedėjas bei žinomas Lietuvos
šou verslo atstovas gali drąsiai sakyti, kad yra žvaigždė. Tačiau
nereikėtų sureikšminti jo, kaip žvaigždės, statuso. Kad ir koks
žymus jis būtų, vidumi jis liko paprasta ir atvira asmenybė, bardas,
kuris stipriu, galingu, temperamentingu balsu ir nuoširdžiomis dainomis
pavergia muzikos ir poezijos mylėtojus visoje Lietuvoje.
Parengė Andrius TEIŠERSKIS
© 2007 XXI amžius
|
