Kada jie taps mes?

Audronë V.ÐKIUDAITË

Lietuvos kudirkaièiø vadovë Danutë Blëkienë ir jaunosios kudirkaitës Kristina ir Graþina dalyvavo meninëje programoje

Trenerio Jono Sakelio ið Kauno vadovaujamas jaunimas pasiruoðæs bëgimui á partizanø vado Jono Noreikos – Generolo Vëtros tëviðkæ

Jeigu neþinotum, kas jie tokie, pagalvotum, kad tai patys linksmiausi Lietuvos þmonës. Kai bûna vieni – su savais ir tarp savø. Jie visada dainuoja, jie visada giedros nuotaikos, jiems viskas ádomu, jie visada ádomiai pasakoja. Jie turi kà pasakyti, jie turi savo tvirtà nuomonæ.

Jie – tai buvæ Lietuvos politiniai kaliniai ir tremtiniai: buvæ mokytojai ar mokytojø vaikai, ûkininkai ar jø vaikai, kaimieèiai ar miestieèiai, buvæ partizanai, disidentai ar ðiaip eiliniai þmonës, kuriø gyvenimo kortà iðtraukë raudonasis okupantas. Atsidûræs tarp jø jautiesi svetimas, nes nemoki tiek dainø, nepaþásti Sibiro groþybiø, nejutai, kà reiðkia bendrabylio draugo petys, o apie gyvulinius vagonus þinai tik ið knygø. Ir dar tarp jø jautiesi nepatogiai, nes tau ir tavo artimiesiems pasisekë (ar nepasisekë) – neteko iðeiti tø Sibiro universitetø; jø ið mirties pragarø iðneðtos Lietuvos vëliavos stovi „buvusiøjø“ kabinetuose, o jie laikomi tik nuolatiniais socialiniø lengvatø praðytojais.

Tai tokios ir kitokios mintys lindo á galvà birþelio 30 dienà Pakruojo rajone, Kreivakiðkio dvarelyje, kur jau ðeðtà kartà vyko Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø jaunesniosios kartos sàskrydis, skirtas paminëti 66-àsias pirmøjø trëmimø metines ir tada artëjanèià Valstybës dienà, kurá rengë Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjungos (LPKTS) ir TS politiniø kaliniø ir tremtiniø frakcijos (TS LPKTF) jaunesniosios kartos komitetai.

Jie rengia daug renginiø, gausiai juose dalyvauja, nes tai pensininkai, kurie daþnai prisikalbina dalyvauti ir savo vaikus bei vaikaièius. Jie susitinka vis kitoje Lietuvos vietoje ir visur randa savø. Ðis renginys vyko Pakruojo savivaldybës tarybos nario Vidmanto Palujansko valdose. Rengëjai uþfiksavo beveik 500 dalyviø ið ávairiø Lietuvos regionø (Kauno, Marijampolës, Vilniaus, Kretingos ir kt.), taip pat buvo du atstovai ið Baltarusijos – vienas buvæs tremtinys, kuriam Snieèkaus valdþia neleido apsigyventi Lietuvoje, kitas – Baltarusijos opozicijos atstovas. Bet daugiausia, þinoma, dalyvavo Ðiauliø apskrities gyventojø.

Sàskrydis, rengiamas jaunesnës kartos buvusiems tremtiniams ir politiniams kaliniams, pateisino savo vardà, nes jame dalyvavo nemaþai ne tik jaunesnës kartos, bet ir visai jaunuèiø dalyviø. Tai buvo skautai, jaunieji ðauliai ir didelë grupë Lietuvos kudirkaièiø organizacijos nariø su savo vadovëmis ið Kauno. Be kita ko, Lietuvos kudirkaièiø organizacijos vienas ið tikslø yra rinkti Lietuvos istorijos medþiagà. Èia jaunimui pasireikðti tikrai buvo daug progø – jie dalyvavo bëgime neðant ugná aukurui áþiebti ið netoliese esanèios partizanø vado Jono Noreikos – Generolo Vëtros tëviðkës, taip pat dalyvavo meninëje programoje, sporto varþybose.

Smagu, kad pradëta eiti á jaunimà, o gal mûsø jaunimas subrendo suvokti istorijà? Ir Kreivakiðkyje nuskambëjo skelbimas, kvieèiantis prisidëti prie Kaune rengiamo þygio á Sibirà, á buvusias tremties ir kalinimo vietas.

Sàskrydis prasidëjo ðv. Miðiomis, aukotomis buvusio Lietuvos kariuomenës kapeliono, atsargos majoro kun. Alfonso Bulotos, kuris ðá renginá pavadino „ðvente ið skausmo ir netekties“. Po to vyko oficialioji dalis – kalbëjo buvæ partizanai ið Kreivakiðkio apylinkiø, sveèiai – LPKTS pirmininkas Antanas Lukða, TS LPKTF pirmininko, Seimo nario Povilo Jakuèionio sveikinimà perskaitë LPKTS Vilniaus apskrities koordinatorius Petras Musteikis, kalbëjo kiti Seimo nariai – Jurgis Razma ir Vaidevutë Margevièienë, LPKTS Marijampolës skyriaus pirmininkas Vitas Buðkevièius, ðeimininkø vardu pasveikino TS Pakruojo skyriaus pirmininkas, Pakruojo savivaldybës tarybos narys Jonas Jurgeliûnas ir kt. Buvo pasveikinti birþelio mënesio varduvininkai – Antanai, Jonas, Petrai, kuriø susidarë graþi eilutë. Juos mergaitës padabino àþuolo vainikais.

Sàskrydis, prasidëjæs prieð pietus, tæsësi visà dienà. Renginys ëjo po renginio – ðoko, grojo ir dainavo ansambliai „Šarma“ ir „Ratelinis“, vyko sporto varþybos, buvo demonstruojama Antano Sadecko fotografijø paroda ið tremties vietø Sibire; kretingiðkiai dvarelio klojime rodë praëjusià vasarà Sibire, buvusiose tremties vietose Krasnojarsko kraðte, sukurtà filmà, buvo prekiaujama literatûra apie tremtá ir partizaniná judëjimà. Prie ilgø stalø buvo vaiðinamasi bendromis vaiðëmis, kareiviðka koðe ir t. t. Sàskrydis baigësi vëlai vakare pabaigtuviø lauþu. Nors buvo susirinkæ kankiniai ir jø vaikai, bet èia vyko linksma ðventë, kaip kunigas Alfonsas ir sakë, – be raudø ir aðarø.

Jie ðventë savo ðventæ, kuri nebuvo mûsø ðventë. O kada „jie“ taps „mes“? Tikriausiai niekada. Uþtat kai jie visi iðmirs, statysim jiems aukðtus paminklus, kad negrauþtø sàþinë ir galëtume patogiai vadintis jø ápëdiniais.

Pakruojo rajonas

© 2007 „XXI amþius“