Prisiglaudę prie žemes širdies

Asta ŠIMULYNAITĖ

Vaikai su rašytoju Vytautu V. Landsbergiu

Birželio sekmadienio popietę į žydrą Kačerginės padangę pakilo vaikų kūrybos žiedais papuošti svajonių balionai. Pasi­džiaugti susirinko visa Kačerginės ben­druomenė: stovyklą kūrė daugybė drau­gijos savanorių, draugijos narių, tėvelių, menininkų, turėdami tikslą, kad vaikų po­ilsis būtų turiningas. Stovyklos vadovės -J. Vienožinskio menu fakulteto studentės, vaikus skatino įsiklausyti į aplinką, ją puo­selėti ir globoti, o Medicinos ir socialinių mokslų studijų centro studentai vaikus, pakilusius nuo kompiuterio ir mokyklinių suolų, kvietė prisiglausti prie žemės šir­dies, pajusti žmogaus ir gamtos harmo­niją. Dauguma darbelių buvo sukurti iš natūralių gamtos medžiagų: kankorėžių, šakelių, akmenukų, kelmų.

Visų akį patraukė vaikg rankomis sukur­tas pasaulio medis. Jo viršūnėje - saulė, mėnuo, žvaigždės, ant šakų paukščiai. Gy­vybės medis - tai amžina gyvybė. Vaikai su­žinojo, kad gyvybės medis apsaugo nuo piktųjų jėgų. Anksčiau žmonės galvojo, kad visos nelaimės atkeliauja iš tamsos ir iš pa­salų stengiasi naikinti, skurdinti gyvenimą. Ant gyvybės medžio pavaizduoti aštrūs daiktai, kryžiukai, apskritimai - nukreipda­vo blogį. Nuo blogio apsaugodavo įvairios gėlės - rožės, liepos, obels, alyvos, jovaro... Vaikai išgirdo daug naujų dalykų - pasiro­do, kad buvo tikima, jog kai kurios dievy­bės, ir netgi žmonės gimė iš medžio.

Mašiotynė, kurią prieš porą metų Pra­no Mašioto anūkė padovanojo Lietuvos vaikųnaujais darbais. Nenuilstantis stovyklos globėjas, skulptorius Vidmantas Vikšraitis šiais me­tais lyg darbštus genelis su vaikais skap­tavo drevėtus kelmus, žemė gėlėms buvo pargabenta iš Pustelninkų, Prano Mašioto gimtinės, iš ten, kur „gyvenamieji namai smagiausi, sodas mieliausias". kūrybai, kasmet puošiasi

Lyg vasaros žiedai skleidėsi ir Prano Ma­šioto pasakos, kurias talentingai vaikams se­kė bibliotekininkė Regina Klementavičienė, su meile vaikų praminta „pasakų fėja". Pasakų fėja vaikams paruošė daugybę įdomiausių užduočių iš rašytojo pasakų. Visų pirma vai­kai prisiminė Prano Mašioto biografiją, apie ką rašė savo pasakėlėse. Pasirodo, kad ra­šytojas turėjęs daugybę slapyvardžių - Aša­ka, Bismarkis, Dėdė Pranys, Rygietis ir bega­lę kitų. Vėliau sekė P. Mašioto kūrinių skaity­mas ir aptarimas. Kūrėjo metų laikų pavadi­nimai džiugina ausį ir sielą - žiema vadinama Šaltučiu, ruduo - Lapkrėčiu Purkštučiu, pavasaris - Skaistučiu, o vasara Šiltučiu.

Štai pasakėlėje „Kazytės darželis" rašy­tojas paaiškina vieną fizinį reiškinį: auga­lams augti reikia šviesos, be šviesos jie su­nyksta. Su gėlytėmis susijusių užduočių taip pat netrūko. Reginos Klementavičienės pa­rengtoje viktorinoje vyravo ne tik Prano Ma­šioto pasakos ir jose pavaizduotos gėlės, bet ir S. Gedos, A. De Sent Egziuperi, Vytau­to V. Landsbergio kūrinių ištraukos, iš kurių stovyklautojai turėjo atspėti, koks rašytojas apie kokią gėlę kalba. Vaikai susidomėję klausėsi gėlių reikšmių. Pasirodo, alyvos reiškia santarvę ir ramybę, narcizas - dė­mesį, žibuoklės - pasitikėjimą, kaktusas -šiltus jausmus! Vaikai savo rankomis sodi­nę, susipažinę su gėlių vardais, įvairove, komponavimu, spalvinimo gamomis, pasi­ryžo per vasarą laistyti savo gėlytę. TaigiMašiotynės gėlės žydės visą vasarą.

Vaikų pieštomis gėlėmis nusidriekė ilgas, per visą Mašiotynę parašytas laiškas myli­mam rašytojui Vytautui V. Landsbergiui.

Susipažinti su Prano Mašioto kūrybos ir gyvenimo žiedais vaikai išvyko į jo gimtinę, pakeliui aplankydami Zyplius, Kudirkos Naumiestį. Apie atgimstantį Sūduvos kraš­to pasididžiavimą Zyplių dvarą ir jame vyks­tančią kūrybinę veiklą jauniesiems mašio-tukams pasakojo skulptorius, Lukšių seniū­nijos seniūnas Vidas Cikana.

Prano ir Jono Mašiotų suorganizuota sto­vykla baigėsi, o patirti įspūdžiai ir gražiosios spalvingosios gėlės, sukurtos stovyklautojų, žydės visą vasarą. Šviesa ir šiluma, kurią pir­mąją vasaros saulėtą savaitę stovyklos kū­rėjai atidavė jauniesiems mašiotukams, pa­puoš jų besiskleidžiančias asmenybes.

Ričardo ŠAKNIO nuotraukos

© 2008 „XXI amžius“