Tilos Tequilos šeimos koncepcija, arba KĄ LIETUVAI DAVĖ MTV

Paulius SAUDARGAS

Alerginės reakcijos

Esu tolerantiškas žmogus, bet kai kurių dalykų į vatą vynioti negalima. Į vatą vynioti negalima kultūros. Nes tuomet ta vata nusės visuomenės smegenų vingiuose lyg nuodin­gas dumblas ir tapsime akli, kurti ir bejėgiai. Nes kultūra yra galingiausias ginklas, o ją transliuojanti televizija yra galingiausia prie­monė, veikianti visuomenės savimonę - su šiais dalykais žaisti negalima.

Viena internetinio naujienų fabriko „Delfi" žinia prasideda taip: „Po karštų diskusijų Seimo plenariniame posėdyje buvo palaimin­ta prieštaringai vertinama ir visuomenę bei patį Seimą supriešinusi Šeimos politikos kon­cepcija. [...] Bene daugiausiai kritikos sulau­kusi koncepcijos nuostata, kad normalia šei­ma laikoma tik vyro ir moters santuoka grįsta sąjunga, nebuvo pakeista". Delfi skaitytojų nuomonė su parlamentarų nesutampa. Bir­želio penktosios ryte, pasak šalia straipsnio esančios apklausos, šiai koncepcijai pritarė 46 proc. respondentų, tačiau 53 proc. laiko ją nesąmone. Įdomiausia, kad abejingų šiuo atveju klausimas beveik nepaliko.

Koncepcijos oponentai įžvelgia našlaičių, vienišų motinų (tėvų) ir jų vaikų bei sugyventi­nių vaikų diskriminaciją. Tačiau koncepcija ir yra koncepcija tam, kad būtų brėžiama kryp­tis. Koncepcija skirta ne diskriminuoti, o skatin­ti sveikus procesus mūsų išsivaikštančioje ir iš­mirštančioje visuomenėje. Socialinės apsaugos laukas įstatymais privalo būti aprėptas visas, tačiau kodėl neapibrėžti siekiamų dalykų, ko­dėl nenupiešti visuomenės, kokią mes norėtu­me matyti, vaizdą, kodėl nenurodyti jos kūrimo gairių? Nes kai valstybėje dviems suaugu­siems asmenims tenka po 0,4 vaiko, o kas an­tra santuoka išyra, nesunkiai galima progno­zuoti pesimistinę tokios valstybės raidą. Ta­čiau įdomiausia, ar už šių liberalių (liberalų išsakytų) kontrargumentų ir už Delfi komenta­torių statistikos nekyšo vaivorykštinės ausys, atiduodančios duoklę ne socialinėms proble­moms, o svetimai kultūrai, jau paveikusiai mū-sų visuomenę? Mirties kultūrai, importuotai kartu su Vakarų kultūros saldainiukais, su lais­vuoju interneto pasauliu, su „laisvės vėliava" MTV (Music Television). Gal mūsų visuomenė ir ypač jaunuomenė taip sulaisvėjo (pasilei­do), kad tradicinės šeimos puoselėjimas pats savaime kelia alerginę reakciją? O tai jau su­simąstyti verčiantis simptomas.

Pažvelkime į vieną iš simptomų (ir prie­žasčių) atidžiau. Prieš kelerius metus Lietuvos liberalus jaunimas „MTV Baltic" generalinį direktorių Marių Veselį pripažino labiausiai 2006 metais laisvei nusipelniusiu žmogumi - „ne tik už tai, kad atvedė „MTV" į Lietuvą, bet už tai, kad asmeniniu pavyzdžiu jaunimui įrodė, kad liberalizmas - tai laiminti filosofi­ja". Iš tiesų priespaudos metams baigiantis, MTV, godžiai stebėtas baruose, videosalo-nuose ar pas progresyvesnį kaimyną, tapo savotišku modernumo ir laisvės etalonu, pro-vakarietiškos kultūros nešėju. Šiandien, pra­ėjus kelių metų atskaitomajam laikotarpiui ir stebint alergines reakcijas į šeimos koncep­ciją, verta būtų lietuviškos MTV „filosofiją" pa­nagrinėti detaliau.

Dešros ir migdomųjų receptas

Prasidėjo viskas lietuviškai originaliai ir europietiškai įžvalgiai. Net įžymusis studen­tas Šurikas žino, kad norint pasiųsti į sapnų karalystę sarginį bokserį, migdomuosius teks vynioti į dešrą. Visa tragedija tame, kad „Šu­riko nuotykių" bokseris, matyt, buvęs gerokai sumanesnis už posąjūdinę Lietuvos jaunuo­menę (ant kurios statoma valstybės ateitis), o lietuviškojo MTV ideologai, matyt, gerokai su­manesni už legendinį Šuriką.

Pradžiai patiekiama įprasta dešra, t.y. ne­prašaunantis ginklas - talentingieji „Radio Show" vyrukai. Kas galėtų ginčytis, kad „Bal-tish" yra ne kas kita, kaip dar viena „Radio Show", „Orbitos" ar „Ragų" išvestinė? O tai reiškia, kad iki skausmo vulgari, bet juokinga (bent jau juodo humoro mėgėjams) ir toleruo­tina laida. Juk prie šio formato konservatyvi Lietuvos publika jau pripratinta. Vadinasi, deš­ra tikrai patikima ir patraukli (patraukli, žino­ma, kalbant apie „Baltish" diktorę Kariną Krysko). Visi pirks šią dešrą ir gardžiuosis. Nuoty­kiai priderinti ne tik riedlente drožiantiems Ka­tedros aikštės marmurą, bet ir liejantiems de­vynis prakaitus lietuviškuose eldoraduose (ša­lys, duodančios Lietuvai taškus per Eurovizijos konkursą). Nežiūrėti gali nebent į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyti inteligentai.

Visi kiti dešros priedai - tai standartinės lietuviškos bulvytės ir tarptautinis kečupas, pi­lamas ir kitų šalių MTV repertuaruose. Nekal­bant apie muzikos klipus, kaipgi mūsų jau­nuomenės gali nežavėti „Pimp My Ride" tech­niniai stebuklėliai. Kuris gi kelių erelis neno­rėtų, kad jo surūdijusį golfuką už dyką patiu-ninguotų aukščiausios klasės autodirbtuvėse ir dar parodytų per televizorių?! Ko gero, apie tokį stebuklą svajoja ir ne vienas myli­mą žiguliuką nosine poliruojantis diedukas: „ot pavežčiau bobutę savo iki 300 arklio ga­lių „užturbintu" ir 19 colių ratlankiais apautu pirmuku!" Kam nerūpi automobiliai ir apskri­tai nerūpi, gali „relaksuoti" klausydamiesi pokalbių apie nieką „MTV Oops" laidose. Čia, sekdamas paskutines pokalbių laidų tenden­cijas, Tomas Sinickis su savo žaviosiomis kompanionėmis tiesiai į kameras beria ne­varžomą pasąmonės srautą. Ramu, kartais pigiai drastiška, bet smegenų nevargina. Matyt, tai ultramoderniai neįpareigojantis bandymas rezonuoti į neapčiuopiamą, „fliuk-susinę" šių laikų gatvės kultūrą: šiek tiek rie­dučių, šiek tiek repo, breikdance, plačių ir siaurų kelnių, auskarų bambose ir liežuviuo­se, grafitti ant ką tik nudažytos Rotušės, šiek tiek Užupio, šiek tiek Laisvės alėjos, šiek tiek kaimo „kultūrkės", šiek tiek rašymo ant suo­liukų, šiek tiek į blogus, šiek tiek narkotikų, šiek tiek motorolerių, vėliau britvų, šiek tiek undergroundo, šiek tiek dramos teatro. Vis­kas kompiliuojąsi į vienodai nestandartinius paauglius, galiausiai spoksančius MTV ir ti­kinčius, kad vieną dieną čia rodys juos. Ši „laisvės" kultūra nė iš tolo nebekvepia nei so­vietmečio undergroundu: metalistais, hipiais, pankais ir kitais kietais neformalais, nei Są­jūdžio aušros gatvės kultūra „Laužo šviesa naktyje..." ar tiesiog „Sharp" mageliais ant vieno peties ir „bita" ant kito. Dabar madin­gas urbanistinis neformalas - tai nenusako­mos lyties apsirūkęs plevėsa, nebeturintis nei principų, nei tikslo. O juk laisvė yra tikslas, o ne gyvenimo būdas...

Taigi dirva paruošta - eilė kimšti dešrą chemija. Chemija, paskelbusia karą X ir Y chromosomų skirtumui.

Užnuodytų dešrų orgija

Esu tolerantiškas žmogus. Gerbiu kito tei­ses ir laisves. Tačiau būkime nuoseklūs. Jeigu homoseksualių žmonių, pasak įvairiau­sios statistikos, yra apie keletą procentų, tai kodėl tarp lietuviško MTV rodomų persona­žų jų, atrodo, daugiau nei 90 procentų? Ką bandoma įrodyti? Paaugliškai kvailos (ir ne­va dėl to įdomios) laidos apie tai, kaip iš ke­lių vaikinų mergina renkasi vieną, arba at­virkščiai, buvo tik pradžia. Vėliau vaikinai ėmė rinktis iš vaikinų, o merginos iš merginų. Kul­minacija tampa neseniai į eterį atplaukęs or­gijų titanikas „Meilės šūviai su Tila Tequila". Šios, kaip paaiškėja po detektyvinės įtampos, biseksualios seksbombos meilės siekia 16 vai­kinų ir (kokia staigmena!) 16 žavių lesbiečių merginų. Į eilutę sustatyti bučiniai su visais ir tarp visų, ir plaukų rovimo scenos karuose dėl vietos lovoje rikiuojasi vakarėlio baseine ir ki­tų grandiozinių linksmybių mizanscenose. To­liau siekia tik putų baliaus užmojai ir vaikinų pasirodymas apsiavus aukštakulniais. Kai ku­rių prisipažinimai apie persirenginėjimą mo­terimi nuo vaikystės, matyt, domintų Zigmundą Froidą, tačiau kodėl 24 valandas per parą reikia vaikščioti vienais apatiniais? Šis projek­tas lietuviško MTV interneto svetainėje prista­tomas taip: „Tila Tequila ieško gyvenimo mei­lės. Nesvarbu, vyro ar moters... Padėk jai ap­sispręsti. Parašyk, kuo vyrai geresni už mote­ris arba kodėl Tila gyvenimo partnere turėtų pasirinkti merginą, o ne vaikiną. Lyčių kova eg­zistavo visada, dabar ir tu gali būti priešaki­nėse fronto linijose".

Taigi nebudrus žiūrovas yra įtraukiamas į tariamą „kovą tarp lyčių". Reikia sutikti, kad kibirkštys tarp skirtingos prigimties polių daž­nai praskaidrina biosferą, tačiau šioje pasa­koje niekada nebuvo „nereikalingo trečiojo"... Biseksualaus trečiojo. Moterys geidžia vyrų, vyrai geidžia moterų. Tačiau liberalūs MTV ideologai, matyt, lyčių kovą interpretuoja sa­vaip. Nebudrus žiūrovas yra gundomas kon­troversiškais Tilos Tequilos kūno ir prigimties vingiais. Vakarėliai linksmi, siužetas derlingas (šlapias), žmonės gražūs (čia ne apie dvasinį grožį) ir nesvarbu tu - vyras ar moteris.

Jeigu ankstesnės dešros porcijos buvo savaip nenuodingos - anekdotiniai „Radio Show" vyrukų kuriami „žydri" personažai ne­atrodė kaip brukami idealai, o nesektino pa­vyzdžio Byvis ir Tešlagalvis bent jau nuošir­džiai gėrėdavosi dailiosios lyties privalumais ir sistemingai siekė su jomis natūralaus ben­dravimo, tai dabar, žiūrėdami lietuvišką MTV, tolerancijos turėtų pasigesti heteroseksualai. O juk tolerancijos savo vertybėms ir kultūrai norime visi! Mūsų kultūra, paremta tradicinė­mis vertybėmis ir šeima, kaip gyvybinga vi­suomenės ląstele, yra sava ir daugelį metų saugota, o štai nauji mados vėjai ne visada yra laisvės ir progreso vėjai... Ko gero, tai pra­žūtingi verpetai, kur po dūmų uždanga jau­nuomenės dvasioje paliekami perėtis nuo­dingos kultūros gegužiukai. Būkime dvasiš­kai laisvi, bet ne morališkai pasileidę ir inte­lektualiai apsileidę. Būkime tolerantiški, bet ir toliaregiški kartu.

© 2008 „XXI amžius“