„XXI amžiaus“ priedas jaunimui, 2008 m. gruodžio 12 d., Nr.12 (109)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Barbora Žagarietė – skaistumo pavyzdys

Lapkričio 26 dieną Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijoje lankėsi VPU katalikų tikybos katedros ir ŠU profesorė Aldona Vasiliauskienė. Istorijos mokslų daktarė Aldona Vasiliauskienė pasakojo mokiniams ir Panevėžio Marijos tarnaičių bendruomenės seserims apie beatifikacijos bylas. O jų iki 2008 metų Lietuva pradėjo aštuonias (keturias moterims ir keturias dvasininkams). Viena jų – Barbora Žagarietė-Umiastauskaitė.

Lektorė plačiai apžvelgė Barboros Žagarietės gyvenimo kelią, gyvenamąjį laikotarpį, unikalų jos atminimo saugojimą ir garbinimą. Barbora labai norėjo būti vienuole, bet jos norams nebuvo lemta išsipildyti. Mergaitę, einančią 20-uosius metus, pasikėsinta išprievartauti. Barbora, norėdama bet kokia kaina išsaugoti savo garbę, iššoko pro antro aukšto langą ir žuvo. 1655 metais prasidėjo antrasis karas su  švedais. Užpuolikai ieškodami brangenybių kriptose, kapuose, išdraskė karstus, viską išvartė, po  to sumetė į krūvas ir uždegė. Po septynerių metų žmonės tvarkė kapavietes ir laidojo rastus palaikus. Visų nuostabai rado laiko nepaliestą Barboros kūną. Tada liaudis Barborą pradėjo laikyti šventąja. (Unikalu, kad ji iki šiol yra tebegarbinama). Barboros kūnas buvo įdėtas į stiklinį  karstą ir padėtas Žagarės bažnyčios rūsyje. Drabužiai pelijo, o kūnas išliko. Tačiau po daugelio metų atidarius senosios Žagarės bažnyčios rūsį, karste Barboros palaikų jau nebebuvo.

Čia žmonės keliais eidavo prašyti pagalbos, įvairių malonių. Tai liudija nuzulintas akmuo. Jau daug metų Žemaitijoje vyksta ekspedicijos, užrašomi Žagarės krašto žmonių prisiminimai, kaip garbinama skaisčioji mergelė Barbora Žagarietė, ką suteikė maldos. Dabar vykstančių ekspedicijų dalyviai ieško žinių, kur yra Barboros palaikai. Girdėta paskojimų, kad Barbora buvo slapčia palaidota Žagarėje. „Labai reikia jaunų, tyrų mergaičių ir jaunuolių maldų. Gal tada įvyks stebuklas ir bus rasti Barboros palaikai“, – su viltimi pasakojimą baigė dr. Aldona Vasiliauskienė.

Regina Stumbrienė

Panevėžys

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija