Lietuvos ir jaunimo globėjo šv. Kazimiero iškilmė Vilniuje buvo švenčiama tris dienas

Kun. Saulius Bužauskas

Jaunatviškas Dievo šlovinimas Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje

Kovo 4 dieną Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje paminėta Lietuvos ir jaunimo globėjo šv. Kazimiero iškilmė. Vidurdienį iškilmingose šv. Mišiose, kurioms vadovavo Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis, koncelebravo visos Lietuvos vyskupai ir bene trečdalis Lietuvos kunigų, buvo konsekruotas Vilniaus arkivyskupo augziliaras vyskupas nominantas Arūnas Poniškaitis. Homilijoje kardinolas naująjį vyskupą pavedė šv. Kazimiero globai.

Vyskupas prisimena vaikystę ir tarnystę

Vysk. Juozas Žemaitis MIC Vido VENSLOVAIČIO nuotrauka

Vilkaviškio vyskupas emeritas Juozas ŽEMAITIS MIC yra kilęs iš Griškabūdžio parapijos Sparvinių kaimo.  Gimęs 1926 m. rugpjūčio 30 d., kunigu įšventintas 1949 m. rugsėjo 25 d., dirbo vikaru Veiveriuose, Marijampolėje, 14 metų klebonavo Simne, 1967–1989 metais buvo Šakių klebonas ir dekanas. 1989 m. kovo 18 d. konsekruotas vyskupu, be to, priėmė amžinuosius įžadus marijonų vienuolijoje. Sulaukęs Kanonų teisės kodekse numatytos 75-erių metų amžiaus ribos, jis atsistatydino iš Vilkaviškio vyskupo ordinaro pareigų ir 2002 m. sausio 5 d. popiežius Jonas Paulius II jo prašymą priėmė. Šiuo metu Vilkaviškio vyskupas emeritas gyvena Marijampolėje, marijonų vienuolyne. Šįkart jo pokalbį spausdiname „Žvilgsnių“ priede manydami, jog vyskupo vaikystės ir gyvenimo patirtis bus įdomi bei svarbi ir jaunimui.

Tikybos mokytojo prioritetai

Mons. teol. lic. Kęstutis LATOŽA,

Lietuvos katechetikos centro direktorius

Nuo pirmųjų darbo dienų buvau susijęs su mokykla kaip tikybos mokytojas, o dabar jau pusmetį esu atsakingas už kitų darbą. Šiais metais švenčiame tikybos mokymo bendrojo lavinimo mokyklose dvidešimtmetį. Jei peržvelgtume šį laikotarpį, pamatytume akivaizdžius dinaminius pokyčius. Pradžioje reikėjo rasti žmonių, kurie galėtų dirbti šį darbą, vėliau imta rūpintis jų teologine kompetencija, suteikiant tam tikrų pedagoginių žinių. Tačiau, žiūrėdamas į tikybos mokymo ateitį arba apibūdindamas trečiojo dešimtmečio viziją, išskirčiau tikybos mokytojo identiteto paieškos svarbą.

Lietuvos maironiečių draugijos kelias

Dr. Aldona Kačerauskienė

Atgimimo metais Lietuvoje atsikūrė prieškariu veikusios organizacijos, be to, atsirado naujos draugijos. 1989 m. spalio 28 dieną Maironio lietuvių literatūros muziejuje Kaune susikūrusi Lietuvos maironiečių draugija nusistatė svarbiausias veiklos kryptis. Tai patriotiškumo, meilės tėvynei ir jos istorijai ugdymas. Organizacijai vadovauti ėmėsi Panevėžio 2-osios vidurinės mokyklos (dabar Vytauto Žemkalnio gimnazija) direktorius mokytojas lituanistas Eugenijus Urbonas. Maironis Panevėžyje lankėsi Antrojo pasaulinio karo metais: pašventino Kristaus Karaliaus katedrą, mėgo vaikštinėti taku nuo Senvagės iki Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios. Kurį laiką gyveno Krekenavoje: čia bendravo su jaunimu, buvo linksmas, sutikęs užkalbindavo ir jauną, ir seną žmogų. Eilėraštis „Suolelis miške“ parašytas Krekenavoje.

Vaikų Velykėlės Kaune

Šv. Antano Paduviečio bažnyčios klebonas kun. Vytenis Vaškelis gėrisi išradingai pagamintais margučiais

Jaunesniojo amžiaus vaikams dar sunku suvokti tikrąją Šv. Velykų prasmę. Juos labiausiai žavi šios šventės atributas – margutis – gyvybės, išlikimo ženklas.

Savaitę po Velykų švenčiamas Atvelykis, Dievo Gailestingumo šventė. Atvelykis, arba mažosios Velykėlės, dar kitaip vadintos vaikų Velykėlėmis. Jose svarbiausiais tapdavo vaikai – jie margino margučius, rideno, lankė krikšto tėvelius, žaidė žaidimus.

Jaunimo požiūris į Lenkijos tragediją

Žuvus Lenkijos prezidentui Lechui Kaczynskiui ir su juo skridusiai valstybinei delegacijai, mūsų šalis išreiškė Lenkijai nuoširdžią užuojautą. Norėdama išsiaiškinti, kaip jauni žmonės šiandien reaguoja į tokį įvykį, apklausiau nemažai jaunimo atstovų. Dauguma apklaustųjų į Lenkijos vadovų žūtį reaguoja su užuojauta, vertina šį įvykį kaip didelę nelaimę ne tik lenkų tautai, bet ir tarptautinei visuomenei. Ne vienas pripažino, jog netiki nelaimingo atsitikimo versija ir jog įvykį turėtų dar ilgai ir nuodugniai tirti. Didžioji dalis apklaustųjų pasakė, jog tai baisi katastrofa  ir išreiškė užuojautą žuvusiųjų artimiesiems. Tačiau kai kurie jaunuoliai liko nepatenkinti Lietuvoje paskelbtu gedulu, neva trys dienos yra per daug – jei būtų žuvę aukštų pareigų neužimantys žmonės, niekas nebūtų skelbęs tokio gedulo. Daugelis piktinosi lėktuvą pilotavusio žmogaus klaidomis, nors niekas negali tiksliai pasakyti, kas kaltas dėl šios tragedijos. Dar viena nesolidarumo Lenkijai apraiška – Lietuvos žiniasklaidoje jau aprašytas įvykis – Kauno gimnazisto raginimai internete neužjausti Lenkijos. Socialiniame tinkle „Facebook“ vaikinas įkūrė grupę „neužjaučiu Lenkijos“, prie kurios prisijungė ir daugiau jaunimo. Pats grupės įkūrėjas laiko tokį savo elgesį tiesiog asmeninės nuomonės reiškimu, o prie grupės prisijungę jaunuoliai jam pritaria.