Kuo užgniaužiame egzistencinį nerimą ir kodėl?

Inesė Ratnikaitė

Kun. Kęstutis Brilius susitikime su Šiaulių universiteto akademine bendruomene

Gintautas Vaitoška pristato knygą „Kas iš vaikų pagrobė gandrą?“ Autorės nuotraukos

Lapkričio pabaigoje Šventasis Tėvas kvietė Bažnyčią vigilijai. Lietuvoje atsiliepta gausiais renginiais, lapkričio 23-iosios bažnyčių varpų skambėjimu, minint ir prieš 55 metus Lietuvoje sveikatos ministro įsakymu įteisintus abortus. Stengdamiesi, kad varpai nuskambėtų ir širdyse, Šiaulių vyskupijos Šeimos centro darbuotojai Šiaulių universitete surengė Negimusio kūdikio dienos minėjimą. Pasidalinti mintimis atvyko Panevėžio KTU kapelionas kun. Kęstutis Brilius.

Kunigas Kęstutis kalbėjo apie gyvybę, jos saugojimo svarbą bei šiandieninės kultūros žabangas. „Dievas pašaukė būti vyru ar moterim, o tada – pagal tą pašaukimą gyventi, taip pat atlikti pasiuntinybę, kurios esmė – dalyvauti Dievo kūryboje“, - aiškino prelegentas. Tačiau daug porų nesituokia, nes mūsų bėgime šeima yra „per lėtas tempas“: kūdikis nešiojamas devynis mėnesius ir šis procesas negali būti pagreitintas. Šeimos gyvenimas reikalauja planavimo, daugelio mintyse ateities planų vietą užėmę norai, savęs tenkinimas. Kunigas jaunų žmonių gyvenimą kartu, nesusituokus, prilygino vaikų darželiui, mat jis neperžengia penkerių metų slenksčio. Vaikas nespėja pabaigti darželio, kai jo tėvų „bandomasis gyvenimas“ išyra, vėliau, dar nebaigus pradinės mokyklos, patiriama kito bandymo griūtis ir t.t. Vartotojiškas gyvenimo tempas niekaip neįsispraudžia į natūralius gyvybės rėmus, todėl būtent gyvybė įsivaizduojama kaip didžiausia kliūtis laimei. „Daugybė žmonių neranda sau vietos dėl to, kad iškreipė savo pasiuntinybę. Linkėčiau pasukti tąja kryptimi ir į tą aukštumą, kur pasiuntinybė atitiks Jėzaus priesaką: „Vykdyti Dievo valią“, – kalbėjo kun. Kęstutis. Išsakytų žodžių reikšmę stiprino filmuota medžiaga, Šeimos centro jaunimo veiklos koordinatoriaus Gedimino Krūmo bei Šiaulių universiteto kapeliono kun. Rimanto Pranskaičio pasisakymai.

Gyvybės klausimai, tik iš kitos perspektyvos buvo gvildenami ir lapkričio 25 dieną. Šiaulių vyskupijos Šeimos centro salėje Gintautas Vaitoška pristatė savo knygą „Kas iš vaikų pagrobė gandrą?“ Knygoje pateikiamos vaikų ir jaunimo lytinio ugdymo gairės, nagrinėjami kiti su šia gyvenimo sritimi susiję klausimai: skaistumo vertė, lyties tapatumo vystymasis, santuokos stabilumo šaltiniai, sutuoktinių intymus gyvenimas ir kt.

Paskaitoje-diskusijoje daug dėmesio skirta paaugliams ir jiems atsiveriančioms dimensijoms. Viena pagrindinių – meilės dimensija. Deja, dažnai joje atsiveria kūno kulto garbinimas, t. y. vartotojiškoje kultūroje meilė redukuojama į malonumą. Autorius neneigė grožio reikmės, tačiau, jo įsitikinimu, kūno grožis turi tarnauti asmens grožiui. Tačiau ši sena ir patikrinta tiesa sunkiai įgyvendinama visuomenėje, kurioje vyksta pubertizacijos (paauglėjimo) procesas. Paaugliškai visuomenei būdingas „laimingo laukinio ilgesys“. Iš tiesų tai bėgimas nuo žmogui, kaip Dievo kūriniui, būdingo egzistencinio nerimo. Egzistencinis nerimas skatina atsigręžti į Dievą. Šeimoje tik tai padeda atsisakyti transcendentinių lūkesčių sutuoktinių atžvilgiu.

Didžiąją klausytojų dalį sudarė tėvai, akivaizdžiai susiduriantys su santuokos ir šeimos srities mokslininko išsakytomis problemomis, kitą dalį – studentai, bandantys šias problemas spręsti savoje bei bendraamžių realybėje. Tad diskusija plėtojosi apie homoseksualumo, ankstyvos draugystės, nesantuokinio gyvenimo ir kitus aktualius klausimus.

Pastarasis susitikimas, kaip vėliau aiškino Šiaulių vyskupijos Šeimos centro vadovė Edita Gulbinienė, yra dvejus metus truksiančio renginių ciklo „Dialogo tarp kartų skatinimas“ dalis. Renginių tikslas – skatinti įvairaus amžiaus šeimos narius bendrauti tarpusavyje, vieniems kitus suprasti, siekti bendrų interesų. Numatyta veikla gan įvairi: seminarai visuose Šiaulių dekanatuose, stovyklos, „Šeimos dienų“ organizavimas, šeimų savaitgalis. Seminarai, anot rengėjų, skirti tėvams, stovyklos – visai šeimai. „Tai bus džiaugsmo stovyklos“, – tikina jaunimo veiklos koordinatorius Gediminas. E. Gulbinienė įsitikinusi, jog šie renginiai, susitikimai padės atsakyti, koks gali būti šeimoje modelis, keičiantis tarpusavio santykius, o kartu ir visuomenę.

Projektą „Dialogo tarp kartų skatinimas“ pradėjo bei įsijungti visų Lietuvos vyskupijų šeimos centrus paskatino Lietuvos šeimos centras.

Šiauliai

© 2010 „XXI amžius“