Popiežiaus susitikimas su sužadėtiniais

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI sveikina Ankonoje susirinkusius jaunus žmones

Bažnyčia yra jaunų žmonių sąjungininkė

Praėjusiame Italijos 25-ajame nacionaliniame Eucharistiniame kongrese taip pat buvo ryškus jaunimo dalyvavimas ir jo dvasinių reikalų aptarimas. Ta proga netgi iš Ispanijos buvo atgabentas ir pagerbtas Madride vykusių Pasaulinių jaunimo dienų kryžius. Rugsėjo 18 dieną Ankonos uostamiestyje šv. Mišių aukojimu uždaręs minėtąjį Eucharistinį kongresą, popiežius Benediktas XVI atskirai susitiko su jaunaisiais žmonėmis, ypač su į centrinę Plebiscito aikštę susirinkusiais šimtais jaunų sužadėtinių porų. Joms Šventasis Tėvas kalbėjo apie būtinumą atsakingai ruoštis brandžiam šeimos gyvenimui, kuris grindžiamas santuokinio ryšio neišardomumu.

Lietuviai Madride

Jurgita Muchlickaitė 

Radviliškio rajono piligrimų grupė Madride prie parapijos nakvynės namų

Visą vasarą aš ir visi kiti, vykusieji į Pasaulines jaunimo dienas (PJD) rugpjūčio pabaigoje Madride, šios kelionės nekantriai laukėme. Ir štai pagaliau mes, grupelė Baisogalos gimnazistų, – Liutauras Džiaugys, Osvaldas Petrėtis, Justina Žaromskytė, Kamilė Butkevičiūtė, Aušrinė Ribikauskaitė, Viktorija Satkutė – drauge su kitais rajono mokiniais leidomės į didžiąją kelionę Ispanijon. Važiuoti per Lenkiją yra nuobodu, tačiau su šaunia kompanija buvo labai linksma ir kelias neprailgo. Žaidėme įvairiausius žaidimus, dainavome, todėl net nepajutome, kaip atsidūrėme gražiojoje Vokietijoje. Gražiojoje todėl, kad jos gamta unikali: visur statūs aukšti kalnai, miškai, upės. Paskui dvi dienas važiavome per Prancūziją, čia visur neaprėpiami saulėgrąžų plotai ir gamta truputį skurdesnė. Trečiąją kelionės dieną Prancūzijoje užsukome į Mimizaną, miestelį prie Atlanto vandenyno. Turėjome 3 val. laisvalaikio, todėl visi skubėjome prie vandenyno. Bangos buvo dangaus žydrumo spalvos, tačiau labai galingos. Pats vanduo labai sūrus, sūresnis negu Baltijos jūroje, net akis graužė. Maudėmės, fotografavomės, mėgavomės saulės spinduliais, todėl laikas greitai prabėgo. Labai norėjome kuo greičiau nuvykti į Ispaniją.

Pėsčiomis žygiavome iš Kryžių kalno į Šiluvą

Jurgita Muchlickaitė

Prie Kryžių kalno su kraštiečiu Tytuvėnų klebonu kun. Rimantu Žaromskiu

Rugsėjo 9–11 d. Šiaulių vyskupija organizavo devintąjį tarptautinį piligriminį žygį iš Kryžių kalno į Šiluvą. Į žygį mes, jaunimas, leidomės su palaimintojo Jono Pauliaus II žodžiais: „Visas krikščionio gyvenimas yra tartum ilga maldinga kelionė į Tėvo namus – Tėvo, kurio besąlyginė meilė kiekvienam žmogui. Tokia kelionė vyksta kiekvieno žmogaus sielos gelmėse, tikinčiųjų bendruomenėse, o per jas – ir visoje žmonijoje“. Taigi su tokia kilnia misija keliavome ir mes, Baisogalos gimnazijos moksleiviai. Šiemet norinčių keliauti buvo kaip niekad daug, net du mokykliniai autobusiukai vežė mus. Keliavo tie, kurie buvo pasiryžę ištverti šią ilgą ir gana sunkią kelionę ir dar labiau sustiprinti savo tikėjimą. Daugelis, taip pat ir aš, jau keliavome nebe pirmą kartą, todėl kelionei pasiruošti buvo lengviau: žinojome, ką reikia įsidėti, jei pasikeistų orai.

Šauniausias krepšininkas

Homilija pasakyta rugsėjo 11-ąją švenčiant šv. Mišias su tarptautinio piligriminio žygio iš Kryžių kalno į Šiluvą dalyviais

Prieš kelias dienas vienas žurnalistas būtinai norėjo pakalbinti mane apie tai, kiek aš ir kiek klierikai skiria dėmesio dabar Lietuvoje vykstančioms Europos krepšinio rungtynėms. Vienas iš klausimų buvo, koks krepšininkas atrodo šauniausiai? Sakiau, kad jie visi šaunūs: daug dirba, yra valingi, todėl ir pasiekia labai gerų rezultatų. Palinkėjau, kad, siekdami laikinų pergalių, neužmirštų ir pačios svarbiausios pergalės, nuo kurios priklausys visa amžinybė. Pamėginkime įsivaizduoti šaunų krepšininką, kuris taikliai mėtytų kamuolį ne į reikiamą krepšį. Sakysite, tokių absurdų nebūna. Krepšinio aikštelėje nebūna, bet gyvenime jų pilna. Mes visi – pagyvenę ir jauni – turime tik du pasirinkimus, sportininkų terminais kalbant, turime tik du krepšius, į kuriuos be perstojo mėtome kamuolius. Šių krepšių vardai – gyvenimas ar mirtis. Atrodo, net abejonė negali kilti, ką reikėtų rinktis. Tačiau žmonės labai dažnai renkasi ne gyvenimą, bet mirtį.

Marijonų gimnazija pradėjo mokslo metus

Marijonų gimnazijos Rugsėjo 1-osios šventėje (iš kairės): gimnazijos direktorė Rasa Šalaševičienė, vyskupas Juozas Žemaitis MIC, kun. dr. Vytautas Brilius MIC ir gimnazijos direktorės pavaduotoja ugdymui Roma Raškevičienė

Marijampolės Marijonų gimnazijoje Rugsėjo 1-osios šventė prasidėjo 10.00 val. šv. Mišiomis Šv. arkangelo Mykolo Mažojoje Bazilikoje. Šv. Mišias aukojo vyskupas Juozapas Žemaitis ir gimnazijos kapelionas kun. Petras Wojtonis MIC. Po šv. Mišių skambant muzikai, mokytojai, mokiniai ir jų tėvai bei svečiai rinkosi į gimnazijos kiemelį. Tautiška giesmė ir gimnazijos himnas atvėrė naujųjų mokslo metų pradžią.

Geros gimnazistų žinios

Linas Braukyla ir Matas Kadusauskas

Savo tautos ir valstybės pažinimas padeda geriau suvokti šiandieninės Lietuvos politinio, ekonominio, socialinio ir kultūrinio gyvenimo vyksmą bei kaitą, o istorijos išmanymas leidžia giliau pajusti savo ryšį su praeitimi.

2011-ieji – Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo metai, todėl asociacija „Sūduvos kultūros fondas“ rugsėjo 13 d. Marijampolės dramos teatre organizavo šiai progai skirtą konkursą-viktoriną gimnazistams (atvirą pilietinio ugdymo pamoką) pasipriešinimo istorijos tema „Būk mano brolis“. Konkurse dalyvavo ir Marijonų gimnazijos abiturientai.

Gimnazijai – 230 metų

Štai ir sulaukėme rugsėjo, kalendorinio rudens pradžios. Rugsėjo 1-ąją, mokslo ir žinių dieną, moksleiviai sugužėjo į klases ir, nors ir nenoriai, pradėjo naujuosius mokslo metus. Mokykla – antrieji namai. Čia moksleiviai praleidžia daugybę laiko: mokosi ir žaidžia, susitinka su draugais.

Šių metų rugsėjo 1-oji ypač svarbi Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijai. 1781 metais, kai Kudirkos Naumiestis dar turėjo Vladislavovo vardą, veikusiame Karmelitų vienuolyne jau veikė mokykla, nors tikėtina, kad mokykla šiame mieste buvo ir anksčiau. Taigi šiais mokslo metais Vinco Kudirkos gimnazija (nuo 2005 m.) mini garbingą 230 metų jubiliejų. Tai aušrininkų, varpininkų ir knygnešių mokykla. Šioje mokykloje mokėsi būsimi didieji mūsų tautos sūnūs: rašytojas Pranas Mašiotas, vyskupas Justinas Staugaitis, rašytojas bei kunigas Antanas Tatarė, kalbininkas Jonas Jablonskis ir daugelis kitų tautos šviesuolių.

Skaitykla

Vaikų piešiniais įprasmintas Laisvės troškimas

Vytautas BAGDONAS

Knygos viršelis

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras šią vasarą išleido anykštėnės pedagogės, Anykščių rajono savivaldybės tarybos narės Aldonos Daugilytės sudarytą leidinį „Ir vaikai gynė Laisvę“, skirtą Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių metams.

Šiame didelio formato albumą primenančiame 52 puslapių (6,5 spaudos lankų) leidinyje galima išvysti kelias dešimtis vaikų piešinių, atsiradusių tuoj po tragiškų 1991-ųjų Sausio 13-osios įvykių, kuriuos mokytoja Aldona Daugilytė išsaugojo iki šių dienų. Tuose piešinėliuose atsispindi vaikų jausmai ir išgyvenimai, patirti sužinojus apie šalies gyventojų kovą už Tėvynės laisvę ir nepriklausomybę, apie nekaltų žmonių aukas „vardan tos Lietuvos“. Šalia mokinukų rankomis pieštų, jų ašaromis suvilgytų, širdies šiluma sušildytų piešinių spausdinami ir nuoširdūs apmąstymai, prisiminimai, kuriais dalijasi piešinių autoriai prabėgus dvidešimčiai metų po tragiškų 1991-ųjų sausio įvykių.