„XXI amžiaus“ priedas jaunimui, 2013 m. vasario 8 d., Nr.2 (159)

PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Kristus ir pasaulis

Sidabrinė gija

Atodangos

Abipus Nemuno

Gyventi Dievo žodžiu

Susitikimo akimirka

2013-ieji – Tikėjimo metai – ragina mus žadinti apsnūdusius, neleisti Jėzaus vardui nublukti mūsų širdyse, nes tik viena tėra Jam apsauga – mes. Jis gali tik tada spinduliuoti, kada spinduliuoja mumyse: kada mes pasauliui parodome, kad mes su šiuo vardu tampame dideli, tyri, stiprūs, džiaugsmingi, nauji žmonės.

Lukšių parapijos „Caritas“ nariai ir jaunimas Naujus metus pradėjo susitikimu su fokoliarų bendruomenės narėmis. Tikybos mokytoja italė Josella Migliaccio Lukšiuose lankosi ne pirmą kartą. Gerojo Viešpaties tarnyboje Josella savo linksmumu patraukia jaunus žmones, todėl susitikimo metu gausiai susirinkę lukšiečiai šlovino Viešpatį giesmėmis, diskutavo apie šiandienines jaunimo problemas, žiūrėjo filmą apie fokoliarų judėjimo steigėją Chiara Lubich.

Ne vienam susitikimo dalyviui tikriausiai kilo klausimas, kokių minčių vedama Josella, atsiskyrusi nuo saviškių, svetimame krašte dirba Dievui ir Dievo žmonėms? Jos šypsena, begalinė šiluma, sklindanti iš širdies, ir tariami žodžiai sako, kad ji yra laiminga. Atrodo, kad ji norėtų visas sielas surinkti Švč. Jėzaus Širdžiai, kad jos suprastų, kokia yra Švč. Jėzaus Širdis.

Kaunietė Vida Levinskienė jau 20 metų yra fokoliarų judėjimo narė. Ji džiaugėsi viešnage Lukšiuose ir gausiai susirinkusiais parapijiečiais. Viešnia pasidalino savo patirtimi apie fokoliarų bendruomenės veiklą Kaune, dalijosi prisiminimais apie pedagoginį darbą. „Nedaryk jokio skirtumo tarp žmonių, su kurias bendrauji, nė vieno nenustumk į pakraštį, bet visiems duok tiek, kiek gali, kaip duoda Dievas Tėvas. Atitaisyk didelį ir mažą nesutarimą, kuris nepatinka Dangui ir apkartina tavo gyvenimą, nenusileidžia saulė, kaip sako raštas (plg. Ef 4,24), ant tavo pykčio bet kam“, – tokius žodžius skaitė viešnia iš „Gyvenimo žodžio“. Kaip šiandien gyventi Dievo vardu? Į šį klausimą bandė atsakyti susirinkusieji ir pripažino, kad bendrystė, tokie susitikimai žmones sustiprina, o grįždami į namus visi parsineš šviesos į savo šeimas. Šiandien dar labai reikia Kristaus šviesos. Be jos dažnai klaidžioja žmonės, kurie galėtų būti rinktiniai Jo indai.

„Namas yra kuriamas čia, bet jame gyvenama anapus, o kuriamas jis – meile“ – tokias žodžiais susitikimą užbaigė lukšiečiai.

Lina Poškevičiūtė

Lukšiai, Šakių rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija