Bendra religijos ir sporto tarnystė žmonijos gėriui

Mindaugas BUIKA

Ypatingas dėmesys skiriamas popiežiaus Pranciškaus susitikimui su Diegu Maradona

Futbolo žvaigždžių dalyvavimas

Dabar, kai pasaulyje vyksta nuolatiniai daug aukų ir išteklių pareikalaujantys kariniai konfliktai ir tuo pat metu šimtų milijonų žmonių dėmesys prikaustytas prie sportinių kovų stadionuose bei arenose, popiežius Pranciškus iškėlė iniciatyvą, kad sportas, ypač globalinis futbolas, turi labiau tarnauti taikos siekiams. Kaip tik šiam tikslui rugsėjo 1 dieną Romos Olimpiniame stadione buvo surengtas pirmasis tarpreliginis futbolo mačas už taiką, kuriame pasiskirsčiusios į dvi komandas pakaitomis žaidė penkios dešimtys šio didžiojo žaidimo žvaigždžių iš viso pasaulio, kurios priklauso geriausiems futbolo klubams arba neseniai jau baigė savo sportinę karjerą. Su dideliu apgailestavimu ir skausmu pripažįstant, kad dabartiniuose karuose, ypač turinčiuose teroristinį pobūdį, neretai iškeliami ir religiniai elementai, ir pabrėžiama, jog karas Dievo vardu yra visiškas absurdas, minėtose istorinėse futbolo už taiką varžybose buvo akcentuotas tarpreliginis pobūdis; kartu žaidė ir draugiškai bendravo krikščionys, musulmonai, judėjai, budistai, induistai, šintoistai. Tą vakarą į Olimpinį stadioną susirinkusios dešimtys tūkstančių futbolo gerbėjų (rungtynes tiesiogiai transliavo Italijos ir Argentinos nacionalinės televizijos), daugelis su savo šeimomis, entuziastingai sveikino į aikštę išbėgusį Diegą Armandą Maradoną (Diego Armando Maradona), Chavjerą Zanetį (Javier Zanetti), Robertą Badžą (Roberto Baggio), Luką Podolskį (Lucas Podolski), Filipą Inzagį (Filippo Inzaghi), Artūrą Vidalį (Arturo Vidal), Ronaldinją (Ronaldinho) ir kitas žvaigždes. Tarp jų buvo ir geriausias Ukrainos futbolininkas Andriejus Ševčenka, beje, įmušęs du įvarčius (bendras rungtynių rezultatas 6:3). Po varžybų jis, kreipdamasis į žiūrovus, prašė melstis už taiką dabar nuo smurtingo susipriešinimo ir Rusijos agresijos kenčiančiojo jo tėvynėje.

„Meilė – Įstatymo pilnatvė“ (Rom 13, 10)

Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ

Jėzus pasakė: „Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir aš esu tarp jų “ (Mt 18, 20). Šiandien Šiluvoje susirinkę ne du ir ne trys, bet tūkstančiai, todėl Jėzus tikrai yra tarp mūsų. Mūsų Viešpaties Jėzaus ir Šiluvos Dievo Motinos artumoje pamąstykime pačia aktualiausia tema žmogaus gyvenime, apie kurią apaštalas Paulius rašo: „Broliai! <...> Niekam nebūkite ką nors skolingi, išskyrus tarpusavio meilę, nes kas myli, tas įvykdo įstatymą“ (Rom 13, 8).

Visa savo prigimtimi mes norime mylėti ir būti mylimi. Jeigu mylime ir esame mylimi, tuomet kaip gėlės žiedas išsiskleidžiame ir jaučiamės esą laimingi. Jeigu nesijaučiame mylimi, mūsų sielos padange pradeda plaukti niūrūs debesys. Jeigu vaikas nepatiria tėvų meilės, jis lieka sužeistas visam gyvenimui. Jau paauglystėje mes pradedame ieškoti ne tik tėvų, bet ir draugų meilės. Pamažu pradedame svajoti apie asmenį, su kuriuo galėtume būti laimingiausi žmonės pasaulyje.

Rugsėjo 1-osios pamaldos mokyklos bendruomenei

Aštuntokė Justina jauniesiems giesmininkams pritarė gitara

„Viešpatį aš garbinu, man patinka Jam giedoti!..“ – tokiais giesmės žodžiais pasitiko būrelis jaunųjų giesmininkų su jiems gitara pritariančiomis aštuntoke Justina ir tikybos mokytoja Jonavos rajono Bukonių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčion rugsėjo 1-ąją besirenkančius šalia esančios pagrindinės mokyklos mokinius, mokytojus ir tėvelius. Po iškilmingos naujų mokslo metų atidarymo programos mokyklos salėje ir pirmosios pamokos klasėse čia bene pirmą kartą buvo suorganizuotos pamaldos. Jomis buvo siekta paprašyti naujiems mokslo metams Dievo palaimos ir globos, nes nemažai vaikų čia lanko tikybą. Be to, ši mokykla šiemet išgyvena naują įvykį – prie jos prisijungė darželis, tad dėmesio, net ir antgamtinio, reikia dar didesniam vaikų būriui.

Bukonių parapija jau 30 metų neturi savo nuolat reziduojančio klebono. Pastaraisiais metais ją aptarnauja kunigai iš Jonavos. Taigi iš keleto jų giliausiai savo apaštalavimo pėdas parapijoje yra įmynęs Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo parapijos vikaras kun. Žilvinas Zinkevičius. Jis esti ir dažniausias miestelio pagrindinės mokyklos svečias, yra aplankęs parapiją, viešėjęs daugelyje šeimų ir taręsis su jomis dėl vaikų sakramentinio gyvenimo. Vaikai ypač yra pamilę šį jauną kunigą.

Rugsėjo pirmosios šventėje nieko vaikus džiuginančio ir vaikiško?

Jolanta Lipkevičienė

Kaip ir visi vaikai prieš rugsėjo pirmąją ir mūsų globojama mergaitė psichologiškai ruošėsi į kitą mokyklą. Ji savivaldybės tarybos sprendimu, reorganizuojant mokyklas, turėjo pakeisti mokyklą. Džiaugėmės buvusios trečios klasės mokytoja, ji buvo ypatinga. Visą vasarą stengiausi sumažinti jos jaudulį , kai sakydavo, kad nenori eiti į kitą mokyklą. Atsakydavau, kad suprantu jos nerimą, nieko negaliu pakeisti, nes viską sprendžia valdžioje esantys dėdės. Tik svarbu, kad laukia nauja patirtis, ypatingas susitikimas su nauja gražia mokykla, naujas bus klasėje suolas, nauji draugai ir pasitiks vaikus mylinti mokytoja. Ir netoli tos mokyklos gyvena močiutė, ji dažniau aplankys.

Mergaitė per vasarą susitaikė su šiomis mintimis ir ruošėsi susitikimui su mokytoja. Iš vakaro padarė mažą atvirutę, pririšo prie išrinktos mokytojai rožės ir užrašė linkėjimą:

Kronika

Realybė taps atspindžiu vidinio pasaulio

Jolanta RAČAITĖ

Gabrielė Penčylaitė – jauna kūrėja, pristačiusi pirmąją savo parodą, rašanti miniatiūras, piešianti, vaidinanti ir tikinti menininkės pašaukimu

Nebanalus pozityvumas

Mano galvos pusdykumė šluojama vėjų. Jie nenori, kad vyrautų tyli ramybė, jie stengiasi pravaikyti mano taip geidžiamas miego iliuzijas. Taip, ateis diena, kai mano dykumoje bus išnešiotas visas smėlis ir aš rymosiu, bandydama pajusti jo kruopeles savo rausvuose delnuose ir po savosiomis pėdomis, tarsi eičiau ta pačia minčių dykuma, kurioje, jau po laiko, gros akapelinės giesmių nuotrupos, apnuoginančios mane, dūlejantį skeletą, sujuostą iliuzijų tankme, svyruojantį spindint klampiai pusdykumės interpretacijai, bandantį pajausti smėlio kruopeles savo grubiuose delnuose ir išvėdintuose plaučiuose. Tačiau pusdykumė dabar jau tuščia, tuščia, kaip dūlantys ūžesiai galvoje.

Šią miniatūrą jauna marijampolietė kūrėja Gabrielė Penčylaitė parinko kaip galbūt geriausiai apibūdinančią jos asmenybę bei vidinį pasaulį. Ir dar ji rašo, kad „mano sapnas yra mano realybė“, „karts nuo karto kopinėjame medų viršum debesų ir būname truputį laimingi“. Taigi Gabrielės miniatiūrose atsispindi ne naivus, tačiau pozityvus gyvenimo vertinimas, pastabumas grožiui ir gėriui, nors ir puikiausiai suvokiant, kad viskas toli gražu nėra vien rožinės spalvos... Destrukcija, kurios apstu jaunų (o ir ne vien jų) kūrybiniuose bandymuose, – ne šios kūrėjos savastis. Kadangi kaip tik neseniai Marijampolės kraštotyros muziejuje Gabrielė pristatė pirmąją savo miniatiūrų (pieštų ir rašytinių) parodą, jau pamatėme jos tyrumą skleidžiančio vidinio pasaulio išraišką. Ir galime džiaugtis: kas gražu, nėra banalu.

Kronika

Vaikų vasara bibliotekose

Indrė Lašinytė

Panevėžio gyvūnų globos draugijos savanoriai atsivedė įvairių veislių šunų

Vaikų vasaros atostogos – galvosūkis daugeliui tėvų, neturinčių galimybių organizuoti vaikų laisvalaikį taip, kaip norėtų. Ne kiekviena šeima gali sau leisti vasarą keliauti, ilsėtis prie jūros ar išleisti vaikus į mokamas vasaros stovyklas. Panevėžio miesto savivaldybės viešoji biblioteka tokioms šeimoms šiemet, kaip ir kasmet, siūlė puikią išeitį – leisti vaikus į nemokamą penkiose miesto bibliotekose organizuojamą vasaros stovyklą.

Tęstinis projektas „Vasara su knyga miesto bibliotekose“ „Žiburėlio“, „Židinio“, Šiaurinėje bei Smėlynės bibliotekose vykdomos jau dvyliktus, o Vaikų literatūros skyriuje „Žalioji pelėda“ – tryliktus metus. Bibliotekose šią vasarą atostogavo daugiau kaip 200 vaikų. Kiekvieną dieną buvo organizuojama vis nauja veikla. Tad patinkantį užsiėmimą rado visi.

Išnašos 

Eilėraščiai

Eglė Gustainytė, gimusi 2002 m. gegužės 2 d. Kaune, ketverius metus mokėsi  Kauno apskrities Juozo Naujalio muzikos mokykloje, grojo fortepijonu ir smuiku. 5-ąją klasę puikiais pažymiais ir padėka baigė Kauno jėzuitų gimnazijoje. Mergaitė dalyvavo įvairiuose konkursuose ir pasiekė gražių rezultatų.

2012 metais Lietuvių Fondas kvietė pamąstyti apie mūsų ryšį su Lietuva, Čikagoje vykusiame konkurse Eglutės eilėraštis „Mano Lietuva“ apdovanotas už originalumą, pretendavo į  prizinę vietą, apdovanotas diplomu. Pirmoji vieta I kategorijoje pripažinta Kauno miesto poezijos konkurse „Eilės Lietuvai“, skirtame Vasario 16-ajai paminėti (2011). Jos kūrybos eilėraščiai ir piešinių parodėlės organizuotos Kauno miesto darželiuose, Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje.