„XXI amžiaus“ priedas jaunimui, 2016 m. birželio 3 d., Nr.6 (199)

PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno



ARCHYVAS
2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Jaunimo dienose – tikėjimo džiaugsmo patirtys

Piligriminio žygio džiaugsmas –
kryžiaus nešimas

Atidžiai skaitantys Šventąjį Raštą turbūt pastebėjo, kad Dievas savo planams įgyvendinti dažnai kviečia jaunus žmones, pirmiausia todėl, kad jų širdys yra pilnos idealizmo, atviros meilei ir pokyčiams. O geriausias laikas ir vieta jauniems žmonėms susitikti ir gilintis į tikėjimo tiesas – Jaunimo dienos, vykstančios įvairiuose Lietuvos dekanatuose. Nuo 2005-ųjų metų katalikiško jaunimo dienas rengia ir pasvaliečiai.

Susitaikinimo pamaldos Krinčine

Saulėtą gegužės 21-osios rytmetį apie 300 jaunuolių iš visų Pasvalio dekanato parapijų ir nemaža grupė į svečius pakviestų biržiečių susirinko Krinčino Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje Susitaikinimo pamaldoms. Joms vadovauti šeimininkai pakvietė Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios vikarą kun. Ernestą Želvį.


Mokinių ekskursija į savo parapijos bažnyčią

Mokyklos-darželio „Obelėlė“
antrokai su mokytoja Gene
Sereikiene ir Šv. Jurgio bažnyčios
klebonu kun. Artūru Stanevičiumi

Baigiantis mokslo metams Kėdainių rajono mokyklos-darželio „Obelėlė“ antrokai su klasės mokytoja Laima Lukoševičiene ir tikybos mokytoja, šių eilučių autore, išsiruošė į Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčią. Mokyklos-darželio direktorė Renata Zigmantavičienė piligrimams palinkėjo geros kelionės. Prieš išvykdami sukalbėjo maldelę Angelui sargui, kad sektųsi keliauti pėsčiomis. Pakelėse žydėjo kaštonai, kvepėjo darželių bei šlaitų gėlės. Vaikams pasakojau apie atsinaujinusią bažnyčios aplinką, siūliau atkreipti dėmesį į kai kurias bažnyčios vidaus detales. Kviečiau įsižiūrėti į didįjį bažnyčios altorių, kuriame esantis paveikslas vaizduoja Švč. Trejybę.

Įžengę į bažnyčios šventorių mokiniai pastebėjo prikaltą prie bažnyčios sienos iš metalinių raidžių nukaldintą užrašą, kurį garsiai perskaitė: „Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčia“. Užrašas atsirado šiemet. Šventoriuje vaikai pastebėjo naujus suoliukus. Pavaikščiojo po šventorių, apžiūrinėjo ten stovinčius kryžius, perskaitė užrašus ant jų, suklaupė maldelei prie šventoriaus Švč. Mergelės Marijos statulos.


Sutvirtinimo sakramentas piligrimystės kelio Jonava–Šiluva dalyviams

Milita Žičkutė-Lindžienė

Gegužės 12 dieną Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo parapijos jaunimas išsiruošė į kasmetinį Sekminių žygį daugiau nei 100 km pėsčiomis iš Jonavos į Šiluvą. Šis žygis jau tapo tradicija ir sutraukia ne pirmus metus einančius savanorius, kurie puikiai suprasdami kelio teikiamus sunkumus ir palaiminimus leidžiasi lydėti jaunuolius į kelionę, kurios pabaigoje Šiluvoje suteikiamas Sutvirtinimo sakramentas.

Pirmoji diena buvo itin dosni saulės šilumos. Apie 50 žygeivių patraukė iš Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios šventoriaus link pirmosios dienos ėjimo tikslo – Labūnavos. Pirmąją dieną yra daug krykštavimo ir džiaugsmo, nes visi pailsėję ir su susidomėję leidžiasi į šį nuotykį.

Kuprinėse žygio dalyviai nešėsi tik svarbiausius ir būtiniausius higienos ir aprangos atributus, o visa kita patikėjo Kūrėjui. Pakeliui iš gyventojų prašoma pasidalinti maistu. Šis prašymas sutinkamas labai įvairiai – vieni džiaugiasi, matydami jaunus žmones, einančius su tikėjimu, ir ne tik pasidalina turimu maistu, bet palydi padrąsinančiu žodžiu ir šypsena; kiti nepatikliai klausia, o kodėl vaikai ne mokykloje ir čia bastosi; treti kiek grubokai atkerta, kad patys neturi, kuo dalintis; dar kiti su džiaugsmo ašaromis dalinasi savo gyvenimo kasdienybės akimirkomis ir tuo, ką turi; yra tokių, kurie su džiaugsmu priima svečius ir dėkoja Dievui už jų aplankymą, nes pastaruoju metu gyvena savoje ligos vienatvėje. Tikriausiai net neišvardinsiu visų tų unikalių ir savitų susitikimų akimirkų, kurias einantys keliu ir gyvenantys šalia šio kelio išgyvena. Tai – bendrystės ir Dievo gailestingumo akimirkos, už kurias visą kelią meldžiamasi, dėkojant Dievui už sutiktus žmones, jų dosnumą ir meldžiant kiekvienam Dievo malonių. Ir šioje maldoje visai nesvarbu, kaip buvo priimti – su šypsena ar kartėliu, nes kiekvienas susitikimas savaip brangus ir reikšmingas.


Mokykloje – apie vitražus ir žurnalą

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Prie vitražo „Draugystės medis“
(iš kairės) klasės vadovė Jūratė
Formanskė, Dovilė Jokubauskaitė,
Greta Baniulytė, dailės ir technologijų
mokytoja Laima Perminienė, Deividas
Šlevinskis ir Irma Nainytė

Gegužės 24-ają Švč. Mergelės Marijos, Krikščionių Pagalbos, šventėje, Bazilionų vidurinėje mokykloje, perpildytoje profesoriaus Vytenio Rimkaus salėje vyko neįprastas renginys, kuriame išskyrėme 4 dalis: vitražo, skirto mokyklos ryšių su vienuoliais bazilijonais 15 metų sukakčiai, pristatymas; tautodailininkės Almos Stugienės parodos atidarymas; almanacho – istorijos ir kultūros žurnalo „Padubysio kronikos“ – 6-ojo numerio pristatymas; ukrainiečių vienuolių bazilijonų mintys. Renginį moderavo Bazilionų vidurinės mokyklos-daugiafunkcinio centro direktorius Rimantas Gorys, jautriai ir išsamiai pristatė kiekvieną pasisakantį.

Naujas vitražas

IV g klasės gimnazistė Greta Baniulytė (klasės vadovė –Jūratė Formanskė, dailės ir technologijų mokytoja – Laima Perminienė) pasirinko menų egzaminą: savo sumanytą vitražą dr. Aldonos Vasiliauskienės klasei pavadino „Draugystės medžiu“. Autorė kalba: „Mano darbe pagrindinis simbolis – Gyvybės medis – žydintis medis su pumpurais ir vaisiais, saugomais paukščių. Kūrybiniame darbe – vilties, pasiaukojimo, draugystės tiltas, sujungęs dvi tautas šiais neramiais laikais. Kairėje kūrinio pusėje – lietuviškos lelijos, neužmirštuolės, o dešinėje pusėje – rožės, šermukšniai, paprastoji varnalėša – ukrainietiško gyvybės medžio augalai. Vitraže draugystės medį saugo du dangaus pasiuntiniai – balandžiai: lietuviškas kuklesnis ir ukrainietiškas puošnesnis. Vitražo viduryje – Bazilionų mokyklos herbas, Lietuvos ir Ukrainos vėliavos. 15 varpelių vitraže simbolizuoja 15 Bazilionų mokyklos ir Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino bendradarbiavimo metų“. Dailės ir technologijų mokytoja Laima Perminienė tikisi, kad vitražas, pristatytas egzaminų komisijai Kuršėnų L. Ivinskio gimnazijoje, bus įvertintas aukštu balu.


Apdovanoti laiškus sau į ateitį rašę moksleiviai

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius apdovanojo tarptautinio jaunimo epistolinio rašinio konkurso nacionalinio etapo laureatus. Jau 45-ąjį kartą Pasaulinės pašto sąjungos rengiamame konkurse šiemet Lietuvai atstovaus Kretingos pranciškonų gimnazijos auklėtinis Linas Daugėla.

„Konkurso rezultatai yra puikus įrodymas, kad jauni žmonės moka rašyti laiškus ranka ir netgi ryžtasi siųsti juos į ateitį. Džiaugiuosi, kad elektroniniai ryšiai neužgožė šių gebėjimų ir linkiu nors retkarčiais savo laiškus siųsti tradiciniu paštu“, – sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.


Septintoji kelionė Mirono keliu

Gegužės 19 dieną septintąjį kartą suorganizuotas vienas iš gražiausių ir prasmingiausių renginių Alytaus rajono Daugų Vlado Mirono gimnazijoje – „Mirono kelias“. Tai – renginys, kuris skatina jaunąją kartą gyventi sveiką ir aktyvų gyvenimą, domėtis savo krašto istorija, keliauti, atrasti ir puoselėti savo talentus, gebėjimus, pažinti draugą, suteikti pagalbą. Daugų Vlado Mirono gimnazijos direktorius Almantas Jakimavičius už „Mirono kelio“ idėją ir žmogiškųjų vertybių puoselėjimą šiemet buvo apdovanotas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės padėkos raštu.

Renginys tradiciškai prasidėjo Mirono koplyčioje šv. Mišių auka už kunigą, Lietuvos nepriklausomybės akto signatarą, Ministrą pirmininką, Lietuvos kariuomenės kapelioną, politinį kalinį Vladą Mironą bei už visus renginio dalyvius. Šv. Mišias aukojo Daugų klebonas kun. Vidas Jelinskas ir Jiezno klebonas kun. Rolandas Bičkauskas. Kunigas Vidas priminė simbolinę tradicinės „Mirono kelio“ taurės reikšmę ir palinkėjo visiems dalyviams būti tokiems pat stipriems kaip metalas ir akmuo, iš kurių pagaminta pereinamoji taurė. O kunigo Rolando pasakyti žodžiai daugeliui dalyvių suteikė ramybės ir pasitikėjimo. „Nors laimėtojas gali būti tik vienas, nenusiminkite, Dievas besąlygiškai myli jus visus, jūs visi tokie, kokie esate, reikalingi Jam“, – sakė kunigas.


Gimnazija įamžino savo laisvės kovotojus

Dešinėje – Merkelio Račkausko
gimnazijos direktorė Asta Žukauskienė

Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija – seniausia mokykla Mažeikiuose, įkurta 1919 metais. Joje dirbantys pedagogai visais laikais ugdė asmenybes, formavo mokinių pasaulėžiūrą, skiepijo Tėvynės meilę.

1940 m. birželio 15 d. sovietams okupavus Lietuvą, daug buvusių gimnazijos mokytojų ir mokinių ištremta į Altajaus kraštą, o iš ten – prie Laptevų jūros. 15 žmonių buvo NKVD suimti ir išvežti į lagerius.

Artėjant antrajai sovietų okupacijai, jau patyrę bolševikų žiaurumus, 1944 metų rudenį, viską palikę, mokytojai ir mokiniai (31 gimnazijos bendruomenės narys) išbėgo į Vokietiją. Iš ten pasklido į JAV, Australiją, Italiją ir kitas Vakarų šalis.

Sovietai už patriotinę ir antitarybinę veiklą nuteisė ir išvežė į lagerius 50 buvusių gimnazistų. Tai – vienintelė mokykla Mažeikiuose, turinti tokią garbingą praeitį!

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija