„XXI amžiaus“ priedas jaunimui, 2017 m. rugsėjo 15 d., Nr.9 (214)

PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno



ARCHYVAS
2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Jaunimas – šalies ir Bažnyčios viltis

Popiežiaus Pranciškaus palinkėjimai jauniems Kolumbijos žmonėms

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus bendrauja
su mažaisiais kolumbiečiais

Gyvas džiaugsmas ir supratimas

Lankydamasis Kolumbijoje popiežius Pranciškus vėl rado progą kreiptis į vietos jaunimą. Atskiro susitikimo intensyvioje vizito programoje nebuvo numatyta, tačiau jau pirmą lankymosi Kolumbijoje dieną, rugsėjo 7-ąją, Šventąjį Tėvą pasitiko beveik 25 tūkstančiai jaunų žmonių, susirinkusių į pagrindinę sostinės Bogotos Simono Bolivaro aikštę. Ji yra prie Bogotos katedros ir šalia šventovės prigludusių arkivyskupo rūmų, iš kurių balkono popiežius Pranciškus kalbėjo, palaikydamas susitikime dalyvaujančio jaunimo entuziazmą. „Man visada malonu sutikti jaunus žmones, – sakė Šventasis Tėvas. – O šiandien noriu jums pasakyti: palaikykite gyvą džiaugsmą, kuris yra jaunos širdies, tos širdies, kuri sutiko Viešpatį, ženklas“. Negalima leisti, kad kas nors pagrobtų šį džiaugsmą, kuris visus vienija žinant, jog esi Viešpaties mylimas. Ši Viešpaties Jėzaus meilė padeda uždegti jauną širdį, kuri šią liepsną perteikia visam pasauliui. Popiežius Pranciškus ragino jaunuosius Kolumbijos gyventojus su tokiu entuziazmu stengtis atnaujinti po dešimtmečius trukusių pilietinių kovų savo tėvynės visuomenę, išsaugoti didžiąsias svajones ir nebijoti ateities.


Vilniaus „Versmės“ gimnazijai – Palaimintojo Teofiliaus Matulionio vardas

Vilniaus „Versmės“ gimnazistai džiaugiasi
Palaimintojo Teofiliaus Matulionio vardu

Nuo rugsėjo 1-osios Vilniaus „Versmės“ katalikiškajai gimnazijai suteikiamas naujas vardas – Palaimintojo Teofiliaus Matulionio gimnazija. Rugsėjo 1-ąją 8 val. Šv. Jono Bosko bažnyčioje Mokslo metų pradžios ir naujo vardo paskelbimo šv. Mišias aukojo Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Po šv. Mišių prie šios švietimo įstaigos atidengta lenta su nauju gimnazijos vardu.

Gimnazijos pranešime teigiama, kad T. Matulionis aktualus ugdymo įstaigai, nes ši asmenybė liudija, jog įmanoma nugyventi prasmingą gyvenimą, įmanoma pasirinkti abejonėse, likti ištikimam Kristui ir įmanoma pasiekti tikslą. Nuo 2015 metų buvo svarstoma, konsultuojamasi su mokyklos bendruomene dėl naujo mokyklos vardo, kuris geriau atspindėtų šiandieninę gimnazijos kryptį, vykdomą misiją ir priklausymą ne tik Lietuvos švietimo bendruomenei, bet ir katalikiškų mokyklų tinklui pasaulyje. Pal. Teofiliaus Matulionio vardas pasirinktas neatsitiktinai. Tai – ir jo beatifikacijos (paskelbimo palaimintuoju) Vilniuje 2017 m. birželio 25 d. dovana mokyklai. O gimnazija šiuo nauju vardu patvirtina ir įsipareigoja Bažnyčios pavestai katalikiško ugdymo misijai.


Mažutėlių šventė Dievo artumoje

Stasė Eitavičienė

Gražiausiu pripažintas Uršulės
vežimėlis, kurį išpuošė
jos tėveliai Ugnė ir Vygantas

Jau ketvirtą kartą Biržų Šv. Jono Krikštytojo parapijos vikaro kun. Ernesto Želvio iniciatyva buvo organizuota Vežimėlių šventė. Pagrindinis šio renginio tikslas – pratinti vaikus kartu su tėvais lankytis bažnyčioje, parodyti jiems, kad Dievas ir bažnyčios bendruomenė jų čia laukia, tikisi, kad paaugę vaikai taps aktyviais krikščionimis. Kitas ne mažiau svarbus tikslas – stiprinti šeimas, skatinti tėvus rūpintis savo vaikais, su Dievo pagalba juos tinkamai auklėti, parodyti, kaip smagu ir prasminga visiems šeimos nariams kartu leisti laisvalaikį.

Vežimėlių šventės metu pagrindinis dėmesys skiriamas per metus nuo praėjusios Vežimėlių šventės gimusiems vaikams ir jų tėveliams. Jiems organizuojami užsiėmimai, žaidimai, programėlę parodo pakviesti svečiai. Tapo įprasta, kad šventėje dalyvauja ir jau šiek tiek ūgtelėję vaikai, kai kurie lankantys darželį ar mokyklą. Dažnai kartu su mamomis ir tėčiais ateina ir močiutės, kurios su džiaugsmu stebi laimingus savo anūkėlius. Renginys tampa tikra šeimos švente, kuri sukviečia ne tik katalikus, bet ir kitų krikščioniškų konfesijų, kurių Biržuose yra keletas, tikinčiuosius bei tuos, kurie yra šiek nutolę nuo Dievo ir bažnyčios.


Smagi „Džiugučių“ vasara

Kelionė į Lenkiją

Prasidėjus rudeniui, nostalgiškai grįžtame į saulėtos vasaros prisiminimus, o ypač su ilgesiu vasarą prisimena Druskininkų Šv. apaštalo Baltramiejaus parapijos Carito vaikų dienos centro „Džiugučiai“ auklėtiniai. Šios atostogos jiems buvo ypatingos. Vaikai vyko į trijų dienų kelionę Lenkijoje bei turėjo vasaros stovyklą. Kelionės įspūdžiais dalinasi Greta Remeikaitė:

„Mūsų kelionė į Gdanską prasidėjo anksčiau nei ten vykome. Vadovai ir savanoriai maždaug visą mėnesį ieškojo vietų bei miestų, kuriuos galėtume aplankyti, pamatyti ir apie juos sužinoti. Kelionė prasidėjo liepos 8 dieną labai anksti, 5 valandą ryto. Nors buvome neišsimiegoję, bet pilni laimės, jog prasideda ilgai mūsų laukta kelionė. Pirmą dieną važiuojant į Gdanską, aplankėme labai didelę ir gražią Švienta Lipka (Święta Lipka) Mergelės Marijos šventovę. Ten matėme šokančias figūrėles grojant vargonams.


Pėsčiomis iš Kryžių kalno į Šiluvą

Rugsėjo 8–10 dienomis daugiau nei 400 piligrimų ėjo pėsčiomis iš Kryžių kalno į Šiluvą. Žygiui vadovavo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.

Žygis prasidėjo rugsėjo 8-ąją, penktadienį, Kryžių kalne. 12 val. Šiaulių vyskupas E. Bartulis Kryžių kalne aukojo šv. Mišias. Giedojo Šiaulių „Sandaros“ progimnazijos Liturginis choras, vadovaujamas Rolandos Kalakauskienės. 13 val. piligrimai su giesme lūpose išėjo į Šiluvą. Tradiciškai išlydėjo Meškuičių seniūnė Jolanta Baškienė. Džiugiai keliu palydėjo jaunieji Šiaulių Jėzuitų mokyklos auklėtiniai. Pirmąją dieną nueita 20 kilometrų. Jauniausia piligrimė – 10 metų Luknė iš Ukmergės r., vyriausiam piligrimui – daugiau kaip 70. Didžiausia grupė – 45 piligrimai iš Kelmės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos. Net dvi grupės po 11 piligrimų ėjo iš Liolių Šv. apašt. Simono ir Judo Tado parapijos. 19 piligrimų atvyko iš Lenkijos. Tai – Punsko Kovo 11-osios licėjaus abiturientai. Du piligrimai iš Vokietijos, Maltos ordino, kartu atsivežė net 15 baltų palapinių, kuriose tilpo daugiau nei pusė žygio dalyvių. Iš viso piligriminiame žygyje Kryžių kalnas–Šiluva dalyvavo virš 400 piligrimų iš įvairių Lietuvos kampelių ir užsienio.


Jaunimo žygis į Trakus

Rugsėjo 2 dieną gausus Vilniaus arkivyskupijos jaunimo būrys tradiciškai keliavo pėsčiomis iš Aušros Vartų į Trakų šventovę, kuri garsėja stebuklingu Švč. Mergelės Marijos paveikslu. Šiemet minint 300 metų nuo Trakų Dievo Motinos paveikslo karūnacijos, jaunimo žygis tik atvėrė visų metų piligrimystės kelius į šią šventovę. Keli šimtai jaunuolių, lydimi vyskupo Arūno Poniškaičio, dvasininkų ir vienuolių, vėl pasiryžo įveikti ilgą kelią, atnešdami savo padėką ir intencijas Švč. Mergelei Marijai. Pro Aušros Vartų koplyčios langą jaunus piligrimus palaimino arkiv. Gintaras Grušas ir ragino nukreipti savo žvilgsnį į mus mylinčią Motiną, lydinčią mus per gyvenimą, išgirsti, ką Dievas kalbės per lydinčius kunigus ar draugus ir priimti gausias Dievo malones, reikalingas kelyje į Dievo karalystę.


Į aukštąsias mokyklas atėjo geriau pasirengę studijuoti pirmakursiai

Šiais metais į šalies aukštąsias mokyklas sugužėjo 21,4 tūkst. pirmakursių, tai 2,2 tūkst. mažiau nei pernai. Iš jų 11,4 tūkst. įstojo į universitetus, 10 tūkst. – į kolegijas. Lyginant su pernai, šiemet išaugo priimamų studijuoti konkursiniai balai. Tai reiškia, kad aukštosiose mokyklose studijuoja geriau pasirengę abiturientai.

Kaip sakė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, pasibaigus bendrajam priėmimui į aukštąsias mokyklas, galima konstatuoti, kad jis įvyko sėkmingai, abiturientai noriai rinkosi šalies aukštąsias mokyklas. „Dauguma aukštųjų mokyklų rinkosi kokybę ir laikėsi stojamojo balo kartelės – tai ypač svarbu siekiant kokybiškų studijų, tai yra tai, ko siekia stojantieji. Jaunimą domina perspektyvios, darbdaviams reikalingos studijų programos, jie lieka studijuoti Lietuvoje. Renkasi tai, ko reikia darbo rinkai ir kur esame stiprūs“, – teigė ministrė.


Vis daugiau jaunavedžių santuokas registruoja bažnyčiose

Kaip pranešė Teisingumo ministerija, pernai Lietuvoje registruotas panašus santuokų skaičius kaip ir 2015 metais. Tačiau jaunavedžiai gražiausiai savo gyvenimo šventei dažniau negu prieš metus rinkdavosi bažnyčias arba užsienio valstybes. 2016 metais užsienio valstybėse susituokė apie 400 porų daugiau negu 2015 metais, o Lietuvos bažnyčiose nusprendė susituokti 200 daugiau porų.

Nemažai būsimųjų jaunavedžių ir toliau santuokos ceremonijai renkasi gražias Lietuvos vietoves, pilis, muziejus ar viešbučius.

2016 metais Lietuvoje įregistruota apie 23 tūkstančiai santuokų, o užpernai – 23 081. Didesnė jų dalis buvo registruota civilinės metrikacijos skyriuose, reprezentacinėse arba pačių jaunavedžių pasirinktose vietose – apie 13 tūkstančių (užpernai – 13 737). Maždaug 6 600 santuokų buvo registruota bažnyčiose (2015 metais – 6 471), daugiau kaip 3 300 – užsienyje (užpernai – 2 873) ir vėliau įtrauktos į apskaitą.


Geriausiems Lietuvos studentams – vardinės Lietuvos prezidentų stipendijos

Geriausiems Lietuvos studentams paskirtos vardinės Lietuvos Respublikos prezidentų stipendijos. Kazio Griniaus, Antano Smetonos, Aleksandro Stulginskio, Jono Žemaičio ir Algirdo Brazausko stipendijos šiais mokslo metais už puikius akademinius pasiekimus atiteks 29 universitetų ir kolegijų studentams. Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pasirašė įsakymą dėl prezidentų stipendijų 2017–2018 studijų metams skyrimo. Ministrė sakė: „Lietuvos Respublikos prezidentų stipendijos – pats garbingiausias Lietuvos studentų pasiekimų įvertinimas ir paskata toliau siekti geriausių akademinių rezultatų. Sveikinu visus šio garbingo įvertinimo nusipelniusius studentus ir linkiu jiems toliau sėkmingai kopti į mokslo viršūnes“.

Gabiausiems valstybinių aukštųjų mokyklų studentams kasmet numatoma iki 30 vardinių stipendijų – po penkias kiekvienai iš šešių studijų sričių. Technologijos mokslų studentams skiriamos Jono Žemaičio, socialinių mokslų – Algirdo Brazausko, biomedicinos mokslų – Kazio Griniaus, fizinių mokslų – Aleksandro Stulginskio, humanitarinių mokslų ir meno studijų atstovams atitenka Antano Smetonos vardo stipendijos. Šiemet Lietuvos mokslų akademija, atlikusi pretendentų atranką, pasiūlė vardines prezidentų stipendijas skirti 29 studentams, pasižymėjusiems puikiais akademiniais rezultatais bei aktyvia moksline veikla.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija