"Gelbėtojų" darbai ir dienos

Tik nenorintieji matyti tiesos gali neigti, kad dabartinės kadencijos Seimas ir šlubuojanti "gelbėtojų" Vyriausybė tapo ne tik pajuokų ar anekdotų objektu, bet ir kelia pavojų Lietuvos valstybės likimui. Prisiminkime Premjero "pamoką" užsienio investuotojams, iš kurios atvirai šaipėsi ne tik komercinių televizijų humoro laidų herojai, bet ir kai kurie blaiviau mąstantys partiečiai. Tiesa, nedaug tokių yra A.Brazausko partijoje, o, kita vertus, kas gi norės prieštarauti Premjerui, kai dar ne visi gardūs kąsneliai ir postai pasidalyti. Jei išdrįsi nepagarbiai atsiliepti apie vadą - sutryps kaip vabalą, dar renegatu ar liaudies priešu apšauks...
Dauguma politikos apžvalgininkų, niekada "nemylėjusių" konservatorių ir V.Landsbergio, vienu balsu šaukia, kad, atėjus "gelbėtojui" ir jo satelitinei interesų grupuotei iš A.Paulausko kompanijos, Lietuvai ėmė aušti liūdnos dienos. Neokomunistų stovykloje greitai pasiliks tik buvęs "Lietuvos ryto" apžvalgininkas A.Račas ir dar vienas kitas. Matyt, nekokie ten reikalai, jeigu reikia kviestis į pagalbą G.Kirkilui sovietinės žurnalistikos žinovą J.Būtėną, kūrusį sovietų valdžią Afganistane, ar į rusų savaitraščius "Obzor" ir "Litovskij kurjer" rašančius jedinstvenininkus. Vieno įžvalgiausių politikos apžvalgininkų "Lietuvos ryto" redaktoriaus pavaduotojo R.Valatos teigimu, "premjerui į viską, kas vyksta, - "dzin". Seimas ardo skylėtus parlamentarizmo pamatus ir smaginasi, kurdamas komisijas anksčiau įkurtos kitos savo komisijos veiklai tirti. Į valdžią (žemės ūkio ministro kėdę) stumiamas savas, kartu su A.Brazausku kūręs "klestėjusią tarybų Lietuvą", anais laikais patikrintas ir išbandytas vyras, buvęs sovietinio agropromo nomenklatūrininkas, o aukštasis mokslas paliktas pribaigti politiku tapusiam rektoriui ekstremistui ir jo šalininkams. "Ir niekas, net Prezidentas, neskambina pavojaus varpais. Kodėl? Ar tai reiškia, kad Prezidentui atrodo, jog šis premjeras dirbo gerai? (...) Nutilęs Prezidentas, tylintys jo patarėjai gali patvirtinti negerą įtarimą, jog V.Adamkus sugebėjo už pavadžio laikyti tik dešiniųjų partijų premjerus", - teigia R.Valatka. O užkabinti visų reitingų karalių V.Adamkus akivaizdžiai vengia, nes baiminasi, kad nukris jo paties reitingai. Mat tai V.Adamkui yra baisiau nei žemės drebėjimas. Tad kas gi gali šiuo atveju patikėti, kad Prezidentas yra nešališkas, atidavęs visą valdžią Premjerui, kuris ne tik aiškina Vakarų verslininkams komunizmo privalumus, bet ir nekreipia dėmesio į savo partijos narius, viešai skalbiančius raudonus Baltarusijos prezidento marškinius. Tyli "gelbėtojas", nes viskas atitinka jo mąstymą bei siekius. Ir taip elgiasi valstybės, taikančios įstoti į Europos Sąjungą ir NATO, premjeras!
Negana to, netrukus A.Brazauskas ketina pristatyti tautai naują knygą apie savo žygius ir laimėjimus statant komunizmą bei saugant lietuvybę. Žinoma, tą "epochos kūrinį" rašo ne pats Premjeras, o ištikimi jo draugai, pavyzdžiui, senas bendražygis, buvęs "Tiesos" redaktorius. Kitaip ir būti negali. Juk ir Brežnevui jo šedevrus kurpė visas pulkas partinių plunksnagraužių. Beje, ir K.Bobelis gyrėsi, kad jo memuarus rašo vienas bene garsiausias sovietinių laikų "mokslinis" ateistas. Turbūt nelabai gerai, kai naujajam krikščionių demokratų vadui knygą rašo antikrikščionis. O jei prisiminsime A.Brazausko pasigyrimą, kaip Lietuvos komunistai saugojo lietuvybę, linksma nebebus. Juk Centro komitete, kur ilgus metus triūsė dabartinis Premjeras, "tikrieji lietuvybės saugotojai" kalbėdavo tik okupantų kalba. Posėdžiai taip pat vykdavo rusiškai. Netgi jau paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, 1990-ųjų balandžio pradžioje, Maskvoje parengtą dokumentą dėl LKP (SSKP) turto pasidalijimo A.Brazauskas pasirašė kirilica. Prisiminęs anuos laikus, buvęs LKP Centro komiteto reikalų valdybos instruktorius S.Reznikas pripažino, kad turto pasidalijimu džiaugėsi ir M.Burokevičius, ir "lietuvybės saugotojas" A.Brazauskas. Mat, anot M.Burokevičiaus, "jūs - komunistai, ir mes - komunistai, todėl dalykimės po lygiai". Taigi partija "skilo", bet turtiniai reikalai abi komunistines grupuotes siejo visada.
Aišku tik viena - A.Brazauskas ir jo partiečiai niekada nebuvo abejingi turtiniams reikalams. Kai 1991-ųjų rudenį partijos pinigams buvo uždėtas areštas, A.Brazausko vadovaujamos partijos sąskaitose aptiktos tik kapeikos. Pinigai jau buvo investuoti į ūkines struktūras. Vargu ar apie tai parašys A.Brazauskas savo naujajame "literatūriniame šedevre". Tiesa, daugiau kaip 70 JAV, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos verslininkų, atvykusių į Vilnių, skaitydamas paskaitą apie sovietinės okupuotos Lietuvos laimėjimus ir didžiąsias 1956-1989 metų komunizmo statybas, A.Brazauskas pabrėžė, kad didžiausia nepriklausomos Lietuvos klaida yra tai, jog iki šiol čia "pernelyg intensyviai bandyta kovoti su socializmu". Taigi užsieniečiams aiškiai leista suprasti, kad nepriklausomos Lietuvos Premjeras bandys atkurti "socialistinį rojų".
Aišku, atkurs tą socializmą ne vienas. Norinčiųjų prisidėti prie šio reikalo - daugiau negu reikia. Pavyzdžiui, V.Šustauskas, neseniai pačiame Kauno miesto centre atidaręs partijos būstinę ir papuošęs ją raudonos spalvos partine vėliava. Arba Seimo narys N.Medvedevas, mūru stojęs už buvusį savo bendradarbį, dabar kolegą Seime, kai iškilo klausimas apie nuslėptą V.Šustausko teistumą. N.Medvedevas ilgesingai pasakojo, kaip su V.Šustausku dešimtmečius darbavosi sovietinei karinei pramonei priklausiusiame Radijo matavimų technikos mokslinio tyrimo institute. Gal šis Seimo narys ilgisi bendravimo su KGB metų, dirbant tame pusiau įslaptintame "institute"? Premjerui padės ir nenuilstantis paskvilių rašytojas A.Juozaitis, dabar patarinėjantis A.Brazauskui kultūros ir mokslo klausimais. Jo žodžiais tariant, "Vyriausybė man tarpinė grandis į aukštesnį laipsnį"...
Tenka pritarti A.Brazausko monologą kartu su nesuvaldžiusiais kreivų šypsenų užsienio verslininkais išklausiusiam "Tele-2" valdybos nariui Juozui Šarkui. "Lietuvos ryto" žurnalisto Pauliaus Tamulionio paklaustas, kaip vertina A.Brazausko išreikštą praeities ilgesį, atsakė, jog Premjeras kalbėjo taip, kaip visada. "Tai tikriausiai jo kompleksas. Visą laiką jaučia pareigą aiškinti, kas buvo praeityje, vis grįžta į sovietmetį", - sakė J.Šarkus. Jaučia pareigą ar turi įsipareigojimų bei įpareigojimų, išlikusių nuo tų laikų, kurių taip ilgisi?

Petras KATINAS
"XXI amžiaus" apžvalgininkas

© 2001 "XXI amžius"