Kur krypsta Lietuvos politika

Galima neabejoti, kad prasidėjusi karinė operacija prieš terorizmą Afganistane vienaip ar kitaip atsilieps ir Lietuvai. Mūsų politikai gana ramiai sutiko žinią apie prasidėjusius Afganistano bombardavimus ir išreiškė paramą Vašingtonui. Tačiau jau pasigirdo balsų, kad, užsitęsus karo veiksmams Afganistane, Lietuvos narystei NATO gali būti užkirstas kelias. Iš tiesų Vašingtonui dabar ne tas rūpi. JAV prezidentas Džordžas Bušas pareiškė, jog nereikia tikėtis, kad karinė akcija prieš terorizmą bus trumpa, ir ragino tėvynainius apsišarvuoti kantrybe bei supratimu. Vadinasi, pasaulis neišvengiamai susidurs su ekonominiu nuosmukiu, o tai gali skaudžiai atsiliepti ir braškančiam Lietuvos ūkiui. Dar daugiau. Tas ūkis sparčiai atiduodamas į Rusijos rankas. Ryškiausias to pavyzdys - "Lietuvos dujų" atidavimas Rusijos "Gazprom". Ir visi tyli.
Tiesa, konservatoriai su liberalais šiek tiek patriukšmavo. Buvęs premjeras ir galimas Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) kandidatas į prezidentus A.Kubilius pavadino A.Brazauską ir jo Ministrų kabinetą naftalininiu. Deja, tas komunistinio naftalino kvapas daugeliui patinka. Kad ir kaip bežiūrėtum į viešosios nuomonės tyrimų įstaigų skelbiamus duomenis, daugumai Lietuvos žmonių A.Brazauskas ir jo partija - vos ne šventieji. Antai Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų studija "Spinter" teigia, kad tipiško lietuvio portretą labiausiai atitinka premjeras A.Brazauskas, po jo - A.Paulauskas, V.Andriukaitis. Nedaug nuo tų "tipiškų lietuvių" atsilieka ir V.Šustauskas. Smagi kompanija, nieko nepasakysi. Kitų tyrimų apklausose pirmaujančio V.Adamkaus čia iš viso nėra. Kelia nuostabą kur kas svarbesni dalykai. Prisiminkime aistras, kurios kunkuliavo ir tebekunkuliuoja dėl amerikiečių kompanijos "Williams". O dabar, kai net Europos laikraščiuose sumirgėjo pranešimai, kad "Gazprom" nupirko Lietuvą, niekas nereiškia jokių protestų. Niekas paskubomis nesukurpė knygos apie "piktavalius" rusus, nors apie amerikiečių "Williams" toks leidinys gimė labai greitai. Jį parašė viena žinoma žurnalistė, dabar nuolat kviečianti į komercinę televiziją tokius Lietuvos gelbėtojus kaip V.Šustauskas, V.Uspaskich ir J.Veselka.
Galima kaltinti besiilgint sovietinių laikų didelę dalį Lietuvos žmonių ir teigti, jog dėl to kalčiausi okupacijos dešimtmečiai, negrįžtamai sužaloję žmonių sielas ir protus. Didelė dalis tiesos čia yra. Tačiau ne mažesnę kaltės dalį turi prisiimti ir žiniasklaida, visą dešimtmetį niekinusi iškiliausius tautos žmones, pačią nepriklausomybę ir Lietuvos kariuomenę. Todėl ir nereikia kraipyti galvomis, kai "Baltijos tyrimai" skelbia, jog alpstančių dėl A.Brazausko ir jo "socialdemokratų" yra žymiai daugiau nei liberalų ir socialliberalų kartu sudėjus.
Neverta kai kuriems politikos apžvalgininkams piktintis ir stebėtis tuo, kad Premjeras į šilčiausias ir pelningiausias kėdes susodino buvusius sekretorius, instruktorius, o vieną kitą postą atidavė naujiesiems prisiplakėliams. Neokomunistai puikiai sugeba pasinaudoti piliečių politiniu nebrandumu.
Labiausiai glumina tai, jog tarp A.Brazausko ir jo komunistinės komandos šalininkų vyrauja vadinamieji euroskeptikai. Nors pats Premjeras teigė vesiąs Lietuvą Europos ir NATO link, veiksmai rodo, kad jis viską daro atvirkščiai. Pakanka pasižiūrėti, kokie žmonės susirenka į viešbutyje "Draugystė" rengiamus vakarėlius. O visa išgarsinta A.Brazausko "subalansuota" (tarp Rytų ir Vakarų) politika krypsta tik į vieną balanso pusę - į Rusiją. Pats didžiausias triukšmadarys, vaizdavęs lietuviškąjį Robin Hudą, V.Šustauskas, su komjaunuolišku užsidegimu puldavęs konservatorių "niekšybes", atėjus į valdžią neokomunistams nutilo lyg vandens į burną prisisėmęs. Kaip pastebėjo publicistas V.Vaitkaitis, dabar Šustauskui bei panašiems spjaudyti ant "gelbėtojų" valdžios uždėtas tabu. Jeigu Premjeras sugalvotų "Draugystės" viešbutyje sušokti Vienos valsą, o Šustauskas bandytų protestuoti, būtų bemat sustabdytas pusiaukelėje tarp Kauno ir Vilniaus. Beje, "ubagų karalių" kelis metus reklamavęs vienas dienraštis, atrodo, susirado kitą "dievuką". Tai toks "darbininkų ir valstiečių" gynėjas J.Subotinas, viešai išvadinęs Lietuvos partizanus banditais ir liejantis krokodilo ašaras, kad Lietuva iš "vienos turtingiausių respublikų tampa viena skurdžiausių". Be būsimojo Seimo nario J.Subotino (tuo galima beveik neabejoti), Lietuvą bando "paprotinti" dar vienas gelbėtojas - A.Juozaitis, po pagiriamųjų straipsnių A.Sniečkui "tinkamai" įvertintas Premjero. Kažkodėl jį vis dar vadina filosofu, nors visa jo filosofija remiasi kruopščiai parinktų Koheleto bei kitų išminčių posakių citavimu. Štai neseniai po rugsėjo 11-osios teroro aktų Niujorke ir Vašingtone A.Juozaitis paskelbė straipsnį, kuriame faktiškai šlovino teroristą O. bin Ladeną ir džiūgavo, jog "Osama bin Ladenas kerta Vakarų "ateistinei" civilizacijai visuose pasaulio kampuose".
Premjero patarėjas nesiliauja aimanuoti dėl svetimose šalyse uždarbiaujančių tautiečių, gimstamumo mažėjimo, tautos nykimo, tačiau nenori prisiminti, kaip sovietmečiu tūkstančiai jaunuolių iš neokomunistų šlovinamų "tarybų" Lietuvos kolūkių traukė į Kazachstano plėšinius, BAM'o statybą, Donbaso ar Donecko šachtas ir, susiradę nuotakas (aišku, nelietuves), ten likdavo amžinai arba, geriausiu atveju, grįždavo su jomis į "brangią" tėvynę ir padidindavo kolonizatorių būrį. Žinoma, apie tai A.Juozaitis ir jo darbdavys nekalba. Nieko nepadarysi, anot "Kauno dienos" redaktorės A. Lėkos, širdžiai neįsakysi, jei labiau traukia į Rytus.
Deja, tą trauką Rytų link skatina ir vadinamosios aukštuomenės bajoriškų puotų aprašinėjimas "elitui" skirtuose laikraščiuose ir žurnaluose. Tokių "straipsnių" autoriai puikiai supranta, kad jų pateikiamos "žinios", gausiai iliustruotos nuotraukomis, kelia didesnės visuomenės dalies pasipiktinimą. Tačiau ar galima ramiai skaityti apie puotą grafo Tiškevičiaus rūmuose Palangoje, kurioje grupelė "naujųjų lietuvių" išgėrė 275 butelius tauriųjų gėrimų, kurių vienas kainavęs du tūkstančius litų? Žurnalistai, kuriems teko laimė būti įleistiems į tą garsiąją "vasaros palydėtuvių" puotą, suskaičiavo, kad joje dalyvavusių nuvorišų turtas siekia per dešimt milijardų litų! Matyt, nereikia aiškinti, kokiais būdais buvo sukaupti tie milijardai. Todėl suprantamas vargstančių žmonių, ypač pensininkų, pasipiktinimas. Kaip išgyventi žmogui, sąžiningai išdirbusiam kelis dešimtmečius, už 200-300 litų pensiją? Sumokėjus visus mokesčius, nusipirkus būtiniausius vaistus, lieka vienas ar du litai per dieną. Tik įdomu, kaip vargstantys žmonės nesuvokia, jog besivadinantys paprastų žmonių gynėjais pasiglemžė visą Lietuvos turtą ir pavertė Lietuvą neregėtų kraštutinumų valstybe.
Sprendžiant iš Vyriausybės patvirtinto 2002 metų biudžeto projekto, "žmonėms iš gatvės", kurių balsais atėjo į valdžią neokomunistai ir norintys gyventi geriau socialliberalai, nėra ko tikėtis, kad pažadai bus ištesėti. Vyriausybė atsisakė reklamuotų ketinimų jau nuo kitų metų pradžios nuo 214 iki 250 litų padidinti pagrindinį neapmokestinamąjį pajamų minimumą. Patvirtintame biudžeto projekte numatyta, kad šis minimumas bus didinamas nuo 2002 m. liepos 1 d. Pasak finansų ministrės D.Grybauskaitės, toks sprendimas priimtas todėl, kad, planuojant 2002 metų išlaidas, "pritrūko lėšų". Pasirodo, padidinus šį minimumą iki 250 litų, minimalią mėnesio algą (430 litų) gaunančio žmogaus pajamos padidėtų maždaug 12 litų. Fantastiška suma! O kiek ja buvo lošiama prieš rinkimus? Dabar A.Brazausko Vyriausybė nusprendė, jog, padidinus neapmokestinamąjį pajamų minimumą, sumažės įplaukos į "Sodrą", savivaldybių biudžetus ir Privalomojo sveikatos draudimo fondą. Taip duota suprasti, kad, padidinus neapmokestinamąjį minimumą, pensininkai gali nebegauti ir varganų pensijų.
Beje, paskutinį kartą šis minimumas buvo indeksuotas 1998-ųjų vasarį. Aišku, kad Seimo dauguma vis dar vaidina paprastų žmonių gynėjus. Tai atsispindi Biudžeto ir finansų komiteto sprendime, kuriame pritarta ketinimui didinti neapmokestinamąjį minimumą nuo 2002 m. sausio 1 d. Burbulas dėl tų 12 litų, kuriuos gautų (ar negautų) minimalias pajamas turintis pilietis, pučiamas neatsitiktinai. Norima parodyti "liaudžiai", kaip Seimas rūpinasi žmonių gerove, siekiant nutildyti kalbas apie A.Brazausko suokalbį su "Gazprom" dėl "Lietuvos dujų" privatizavimo modelio. Kiek žinoma, tame modelyje tarp reikalavimų tiekėjui, t.y. "Gazprom", yra numatyta tik jo prievolė nurodyti tiekiamų dujų kainos formulę. Be jokios abejonės, tai sudaro galimybę "Gazprom" pateikti bet kokią kainų formulę, kuri bus naudinga tiekėjui, bet tik ne Lietuvos vartotojui. Tačiau kam rūpi vartotojas, jeigu visos jėgos skiriamos Maskvos užgaidoms tenkinti.

Petras KATINAS
"XXI amžiaus" apžvalgininkas

© 2001 "XXI amžius"