XXI amžius

Bendras reikalas

Jau prieš gerą pusmetį, jei ne prieš metus, Rusijos vadovai pakeitė taktiką, kaip priešintis, kad trys Baltijos valstybės nepatektų į saugią Vakarų demokratijų erdvę - NATO. Liovėsi ankstesni gąsdinimai atseit kas bloga atsitiktų, jeigu taip atsitiktų: "priešams" artėjant prie Rusijos sienų, ji "tinkamai" atsakys, imsis "visų" priemonių ir taip toliau, ką dažnai girdėdavom. Bet atėjo laikas, kuomet Kremliuje susivokė ir susitarė, kad grasymai neveikia, o gal net veikia priešinga kryptimi - skatina tiesiog greičiau priimti jas tris į NATO (geriausiai kartu arba nors po vieną), nes tada visi grasymai, įtampų kurstymai pasibaigs, netekę prasmės. Todėl plokštelė pasikeitė.
Dabar grasinimų ruporas paliktas V. Žirinovskiui (aure, yra ir tokių, neskatinkit jų), o Rusijos diplomatai neberūstauja, tik draugiškai apgailestauja, kodėl Vakarai nedraugiški. Jie visai be reikalo ketiną "mesti iššūkį" dėl tų trijų įtartinų valstybėlių, kurioms juk Maskva pati, o gal ir kartu su Vakarais, galėtų suteikti puikias saugumo garantijas. Svarbiausia - palikti jas kaip yra (toliau pasitvarkysim, kad "visiems" būtų gerai). Svarbiausia - nepakviesti dabar, tai yra po metų Prahoje. Vladimiras Leninas tokius artimus tikslus vadindavo programa minimum. Prie maksimum galima būtų priskirti Vladimiro Putino jau uždėtą ranką ant būsimų Europos Sąjungos greito reagavimo pajėgų. Jos nereaguos ten, kur Rusija nenorės.
Galų gale Kremlius prašneko net "už" NATO plėtrą; aišku, tik ne dabar, o vėliau, kai ši organizacija nebebus pastovumo, taikos ir taikos gynybos aljansas, o taps politinių pokalbių klubu. Kad tik mažiau trukdytų Rusijos tolimajam tikslui - įsigalėti Europoje. Į tokį nebekliudantį aljansą galėtų įstoti ir pati Rusija.
Kada nors, džentelmenai, Rusija bus visai su jumis, bet tam nereikia jos "antagonizuoti"; taigi NATO plėtrai, ypač Baltijos regione, pasakykite stop. Pačioje Rusijoje šis metodas vadinamas lašinimu, paciento parengimu.
Taip švelniais žodžiais mėginama parengti, paveikti Vakarus. O Lietuvai gerbiamas Rusijos ambasadorius vis kala senoviškai: "Mes nesutinkame!" Kokia čia mįslė? Ogi ta, kad ir "leidžiam", ir "nesutinkam" turi įlašinti tą patį - neva Rusijos leidimas... reikalingas.
Visi, kurie apsidžiaugė, kad Rusija "jau leidžia", prarijo šį kabliuką. Beje, jį galima pavadinti ir "dalyvavimu procesuose".
Smūgis, kurį neseniai patyrė JAV ir jų sąjungininkai, sukrėtimas ir išmėginimas, per kurį dabar eina Vakarų demokratijos, suteikė Rusijos politikai papildomų vilčių. Norite pagalbos - keiskit pažiūras, nesiplėskit į "Rusijos kiemą" ir šiukštu neremkit jokių separatistų! Ar tik nepamiršom, kad visai neseniai ir patys buvom "separatistai", remontuojamos blogio imperijos "griovėjai"? Mūsų narystė NATO iš Maskvos bokštų matoma kaip šio negero "separatizmo" tąsa.
Vakarų valstybių pažiūrą į NATO plėtrą galima paveikti ir klasikiniais būdais - kompromituojant kandidates. Štai mėginama sukurti internetinį įspūdį, neva "Latvijos jaunimas" pasisako prieš demokratijų solidarumą. Jungtinės Tautos - vieningos, ten sveikinami tokie pareiškimai kaip Niujorko mero R. Džiulianio, kad "neutralumui nebėra vietos", o latviai mat pabūgę, kad juos "vėl" kažkokia bloga jėga varys kariauti Afganistane. "Mes" ten jau kariavom kitoje pusėje - prašneko ir mūsų Seimo narys, dar nesusivokęs, koks skirtumas tarp rekrūto dalios jo šalį okupavusioje kariuomenėje ir savos šalies jungimosi į bendrą reikalą. Neatskiria ir to, kad SSRS nebuvom "mes".
Beje, JAV jau ramino partnerius, kad nekvies į Afganistaną kitų valstybių karių, veiks kitaip ir gal apsieis patys. Aišku, Didžioji Britanija pažadėjo ir stovi petys į petį. Svarbu kuo platesnis solidarumas - vieninga nuostata, keitimasis informacija, ryšių ir erdvės panaudojimas. Todėl Latvijos "jaunimas" keistai pavėlavo. Nebent nukreipė dėmesį nuo Rusijos spaudimo, kuris didėjo visą praėjusį pusmetį: įsiveskit antrą valstybinę kalbą arba pagalvosim apie albanų patirtį Makedonijoje. Tai Rusijos prezidento užuominos. Be to, Latviją oficialiai įtraukė į "teroristų rėmėjų" plotus, o kažkurie iš ten į Maskvą nuvažiavę veikėjai skundėsi skaudžiais prispaudimais ir prašė gelbėti nuo "latvių terorizmo". Betrūksta dar gelbėjimo komiteto.
Estijoje pasiekta, kad gyventojų apklausos jau prieš kurį laiką rodė kritusį visuomenės palankumą narystei NATO; be to, pranešama apie anksčiau nebūtas muštynes tarp moksleivių grupių - rusų ir estų. Kodėl dešimt metų nebuvo tokių problemų, o dabar kyla? Gal todėl, kad metai beliko iki pakvietimo, kartu su Lietuva ir Latvija, į NATO? Koks vaizdelis apie estus dar bus ugdomas? Kodėl patys juodina savo prezidentą, iš tikrųjų padorų žmogų?
Turėtume dažniau pagalvoti ir apie būdus kompromituoti Lietuvą. Cukraus ir dujų baruose ji ir pati šiek tiek kompromituojasi, tiesa, veikiau Europos Sąjungos akyse, betgi dalykai susiję. Seimas sukiužo dėl Baltarusijos rinkimų, nepajėgė tarti savo nuomonės. Tačiau ir premjero patarėjo antiamerikietiškų plytų dar nepakaks, lauktina ko nors daugiau. Pavyzdžiui, absurdiškų ir žalingų Seimo debatų, ar nesumažinus išlaidų gynybai, tai yra, pasirengimui į NATO. Jaunikaitis vėl pasiūlo pataisas prieš pilietinę pareigą atlikti karinę tarnybą, būti pasirengusiems. Ar NATO laukia išlaikytinių? O štai dar Lietuvos rusų laikraštis parašė aną savaitę: "visi supranta, kad toliau taip gyventi negalima!" Supraskite, Lietuvoje nebegalima (vadinasi, kas nors turėtų įvykti - ir jau vyksta išankstinis lašinimas). Tuo tarpu Saratove, Kamčiatkoje, Karaliaučiaus krašte, Čečėnijoje "gyventi galima". Tikėkimės, kad visi Lietuvos rusai apie pasirinktą šalį taip blogai negalvoja, kaip jų "kurjeris iš kažkur"; bet tokio rusų organizacijų balso, kokį girdėjome valstybiškai solidarų Lietuvos lenkų, žydų balsą, negirdėti.
Padarė jau mums neva "lietuvišką" balsą - interneto puslapį, kuriame propaguojamas terorizmas, pritariama, kad Niujorke nužudyta tiek žmonių. Gal kas nors Niujorke arba Kapitolijuje patikės, kad lietuviai tikrai taip mąsto?
Be abejo, turėsim streikų ir kelių blokadų, į ekranus kišamų nacių su svastikomis; reikia saugoti sinagogas ir mečetes, o ypač - tiltus ir bėgių posūkius virš skardžių, kur traukiniai važiuoja į Karaliaučių. Gali nežinia kas numušti lėktuvą, visko gali atsitikti. Lietuviai dar nepraranda nuovokos, per 60 procentų remia narystę NATO. Tačiau svarbiausia - neleisti jokių išpuolių prieš tautybes, kritikuoti ir stabdyti šovinistinius išpuolius, kaip stabdėme Sąjūdžio įtakos laikais.
Tada Lietuva neutralizavo kiršinimus ir pelnė platų pripažinimą savo nuosekliai tautybių politikai. Statėm valstybę visiems piliečiams - bendrą reikalą. Tik šaltinis, kuris tada taip mėgino kiršinti, skaldyti ir nusilpninti, niekur nedingo, neišseko, toliau filtruojasi ir infiltruojasi. Būkim pasirengę atpažinti Lietuvai žalingus išsišokimus, vėl juos neutralizuoti, vėl stiprinti pilietinę visuomenę. Esminė šių dienų užduotis - susikalbėjimas Lietuvos naudai. Čia tegu žlunga nesusipratimai ir provokacijos, čia yra bendras reikalas.

Vytautas LANDSBERGIS