Slovėnijos Bažnyčios ir valstybės santykiai tebėra sudėtingi

Nors Slovėnija yra žinoma savo ekonominiais laimėjimais ir šiuo atžvilgiu gerokai pralenkusi kitas pokomunistines Rytų Europos šalis (bendras nacionalinis produktas vidutiniškai vienam gyventojui sudaro 70 proc. Europos Sąjungos lygio), tačiau valstybės ir Bažnyčios santykių srityje yra ryškus atsilikimas ir netgi susipriešinimas, primenantis totalitarinio komunizmo laikus.
Slovėnija iki šiol nėra pasirašiusi konkordatinių sutarčių su Šventuoju Sostu, ir vietos Katalikų Bažnyčia netgi nesitiki, kad tai artimoje ateityje bus padaryta. "Kai kurie pragmatiški politikai tuo rūpinasi, tačiau kiti labai priešinasi sutarčių su Vatikanu sudarymui", - rugsėjo mėnesį Austrijos dienraščiui "Die Presse" sakė Slovėnijos vyskupų konferencijos pirmininkas sostinės Liublianos arkivyskupas Francas Rodė. Pasak jo, priešininkai žiniasklaidoje veda aktyvią kampaniją prieš konkordatą ir netgi melagingai tvirtina, kad, pasirašius sutartis, "Bažnyčios kanonų teisė pakeis Slovėnijos konstitucijos teisę".
Slovėnijos vyriausybė nori, kad sutartis su Vatikanu tik formaliai įtvirtintų Katalikų Bažnyčios teisinį statusą. Tuo tarpu Bažnyčia pagal nusistovėjusią tarptautinę praktiką siekia, kad sutartys būtų plačios apimties ir kad jose būtų numatytas Bažnyčios vaidmuo švietimo, karių sielovados, socialinėje ir kitose srityse. "Mes nenorime jokių pseudosutarčių. Kol vyriausybė nėra pasiruošusi tartis dėl minėtų punktų, tol sutarties (su Šventuoju Sostu) ir nebus. Mes turime laiko ir galime palaukti", - sakė arkivyskupas F.Rodė.
Pagrindinė problema yra Bažnyčios dalyvavimas švietimo sistemoje. Bažnyčia nori, kad visose mokyklose būtų įvestas tikybos mokymas ir kad jis būtų jos prižiūrimas. Mokiniai ir jų tėvai kaip alternatyvą galėtų pasirinkti etikos mokymą, kaip yra kitose šalyse. Tačiau pokomunistinės Slovėnijos vyriausybės niekaip nenori įsileisti religijos mokymo į valstybines bendrojo lavinimo mokyklas.
Arkivyskupas tvirtino, jog didesnė pažanga pasiekta grąžinant komunistų konfiskuotą Bažnyčios turtą. Nors Liublianos arkivyskupija atsiėmė tik nedidelę savo pastatų ir žemės dalį, tačiau ganytojas mano, kad per ateinančius metus tie reikalai bus išspręsti. Pasak arkivyskupo, vyriausybę tą padaryti ragina ir Europos Sąjunga, ir Jungtinės Valstijos, nes Slovėnija siekia tapti ES ir NATO nare.
Po to, kai Slovėnijos žemės ūkio ministerija grąžino Bažnyčiai dalį nacionalinių parkų žemės, pirmosiomis savaitėmis kai kurių politinių sluoksnių atstovai reiškė protestus. Pirmiausia opozicinė Tautininkų partija ir į vyriausybę įeinantys socialdemokratai aiškino, kad toks sprendimas neva pažeidžia Slovėnijos gamtos apsaugos įstatymus. Tačiau arkivyskupas F.Rodė atmetė šią kritiką. Parkas ir toliau lieka atviras lankytojams, o gaunamos pajamos yra Bažnyčiai nemaža parama siekiant pagerinti jos sunkią finansinę padėtį.

* * *

Plataus netgi tarptautinės katalikų žiniasklaidos dėmesio susilaukė arkivyskupo F.Rodės pamokslas, pasakytas per Žolinės šv. Mišias. Šias pamaldas iš Brežjės Dievo Motinos nacionalinės šventovės tiesiogiai transliavo Slovėnijos televizija. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų šventė Slovėnijoje po komunizmo žlugimo paskelbta nedarbo diena. Šiame rugpjūčio 15-osios pamoksle Liublianos arkivyskupas kritikavo dabartinę katalikų padėtį šioje buvusiai Jugoslavijai priklausiusioje šalyje. Anot jo, kai kuriais atžvilgiais ji dabar netgi blogesnė, nei buvo komunistų valdymo laikais.
"Mes ir toliau tebelaikomi antros rūšies žmonėmis", - sakė arkivyskupas F.Rodė, turėdamas omenyje ir žiniasklaidos požiūrį į katalikus. Komunistų režimo laikais bent oficialiai buvo draudžiama įžeidinėti gyventojų religinius jausmus, o šiandien įžūlūs išpuoliai prieš Bažnyčią tapo kasdienybe, ir tai daroma pačiu primityviausiu būdu. Ypač aktyvus didžiausias šalies laikraštis "Delo", kuris liko buvusių komunistų rankose.
Ganytojas pastebėjo, kad nepasitikėjimas politinėmis struktūromis ir pačiais politikais, augantis nusikalstamumas, daugiau ar mažiau pridengta korupcija, beatodairiškas nedidelės grupės asmenų turtėjimas daugumos skurdo sąskaita, šeimos ir mokyklos krizė, visuomenės suglebimas ir abejingumas - visa tai yra ženklai, kad reikalai pas mus nėra geri, teigė Slovėnijos episkopato vadovas. Jis apgailestavo, kad "Europos visuomenės gedimo" procesas persimetė ir į jo tėvynę. Arkivyskupas ragino aktyviau veikti katalikų intelektualus, ypač per žiniasklaidą, aiškinti, kas yra tikroji vertybėmis grindžiama demokratija, kad "ši slogi prisitaikymo atmosfera" būtų galutinai išsklaidyta. Jis savo pamoksle priminė, kad Bažnyčia pokomunistinėje šalyje pirmiausia turi rūpintis jaunimo auklėjimu. Ji siekia, kad mokykla taptų atvira, apvalyta nuo ideologijos ir kad joje vyktų tikybos mokymas, būtų dėstomi pagrindai krikščionybės, kuria remiasi slovėnų ir visos Europos kultūra. Reikia steigti ir puoselėti katalikiškas mokyklas, vystyti jaunimo katalikiškas organizacijas.
Istoriniu atžvilgiu Katalikų Bažnyčios padėtis Slovėnijoje yra kebli, nes iki Pirmojo pasaulinio karo, kai slovėnai priklausė Austrijos imperijai, Bažnyčia kartais atstovavo Habsburgų dvariškių interesams ar net buvo germanizavimo įrankis. Panašiai, žvelgiant į istorinę praeitį, polonizacine veikla kartais kaltinama ir Katalikų Bažnyčia Lietuvoje, nors gerai žinoma, kad dvasininkai tiek Lietuvoje, tiek ir Slovėnijoje suvaidino esminį vaidmenį XIX a. antroje pusėje vykusiame nacionalinio atgimimo procese. Slovėnijoje (kaip kartais ir Lietuvoje) komunistai "veteranai" kaltina Bažnyčią neva bendradarbiavus su okupaciniu nacių režimu per Antrąjį pasaulinį karą.
Arkivyskupas F.Rodė siūlo sudaryti istorikų komisiją, kuri dar kartą išnagrinėtų Slovėnijos Katalikų Bažnyčios istorinį vaidmenį tautos ir valstybės tapsme, nes būtina galutinai paneigti komunistinių laikų mitus, kurie, kaip ir žiniasklaida, stabdo žmonių pasitikėjimą Bažnyčia, ypač kai jaučiama paprastų šalies piliečių kritiško vertinimo stoka. Interviu "Die Presse" arkivyskupas sakė, kad 82 proc. Slovėnijos gyventojų yra krikštyti, 72 proc. laiko save katalikais. Ir nors tik 25 proc. nuolat dalyvauja pamaldose, tačiau "slovėnai iš esmės yra tvirtai tikinti tauta, ką rodo jų gausus su Dievo Motinos katalikišku kultu susijusių šventųjų vietų lankymas, ypač per Žolinę ir kitas Švč. Mergelės Marijos šventes".
Spalio pradžioje trijų dienų vizito Slovėnijoje lankėsi Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Andželas Sodanas, kuris, kaip pranešė žiniasklaida, per susitikimus su šalies prezidentu Milanu Kučanu ir premjeru Janesu Drnovseku aptarė sutarties tarp Šventojo Sosto ir Slovėnijos klausimus. Ši sutartis, kurios projektas buvo parafuotas 1999 metų pradžioje, kaip minėta, sukėlė šalyje politines kontroversijas dėl vyriausybės koalicijai priklausančių socialdemokratų (buvusių komunistų) protestų (jie teigė, kad ši sutartis prieštarauja valstybei ir Bažnyčios atskyrimo principui). Be to, spalio 6 dieną Liublianos katedroje kardinolas A.Sodanas arkivyskupu konsekravo slovėnų tautybės Vatikano diplomatą Ivaną Jurkovičių, kuris neseniai buvo paskirtas naujuoju apaštaliniu nuncijumi Baltarusijoje.

CRTN

© 2001 "XXI amžius"