Problemų kamuolys

Dauguma politologų pripažįsta, kad Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkai turi pakankamai jėgų bei priemonių laimėti karą prieš terorizmą. Tačiau įspėjama, kad Vašingtonas privalo padaryti viską, jog šis karas nevirstų karu su islamo pasauliu. Todėl būtina, kad prie antiteroristinės operacijos prisijungtų kuo daugiau musulmoniškų valstybių. To nepadarius, karas gali virsti košmaru, galinčiu sunaikinti pasaulį. Deja, visų nelaimei, bent jau šiuo metu islamiškame pasaulyje sunku rasti valstybinių ar visuomeninių organizacijų, partijų, o ypač - asmenybių, keliančių idėjas ir pasiūlymus dėl musulmoniškojo pasaulio vienybės su krikščionimis, judėjais, indusais ir, pagaliau, ateistais, siekiant pagrindinio tikslo - sunaikinti terorizmą ir tarpusavio nepasitikėjimą. Vakarams būtina įdėmiai ieškoti tarp islamo šalių ne tik palankių valstybių veikėjų, bet tikrų idėjinių sąjungininkų, ypač tarp dvasininkų, islamo teologų, kurie sugebėtų įtikinamai išaiškinti musulmonų ir Vakarų taikaus sugyvenimo naudą bei būtinybę. Žinoma, kad tokių nuostatų laikosi atskilę nuo musulmonų šiitų disidentai Irane, daug taikaus sugyvenimo su Vakarų pasauliu šalininkų yra ir Afganistane, Jemene, Alžyre, Sudane.

Karas suteikia daug skausmo kareiviams ir jų šeimoms. Mobilizuotas JAV nacionalinės gvardijos karys, išvykstantis į parengimo stovyklą, atsisveikina su žmona

Rusija ir islamas

Į Rusijos teritoriją islamas "įžengė" kur kas anksčiau nei į Europą. Istorikų teigimu, tai atsitiko dar 654 metais, arabams užkariavus dabartinį Dagestaną. 737-aisiais, per arabų ir chazarų karą, islamą buvo priverstas priimti chazarų kahanas. Ir nors 809 metais Chazarų kahanato oficialia religija buvo paskelbtas judaizmas, dauguma chazarų liko musulmonais. Vėliau jie asimiliavosi su Pavolgio, Krymo, Šiaurės Kaukazo tautomis, irgi įvairiu metu priėmusiomis islamą. Nežinia, ar tai tikras istorinis faktas, bet įvairūs šaltiniai mini, kad dar 987-aisiais Kamos bulgarų pasiuntiniai pradėjo siūlyti islamą Kijevo Rusiai. Mat jos kunigaikštis Vladimiras, kaip teigiama, buvo nusprendęs pakeisti tikėjimą, todėl musulmonų pasiuntiniai ir atskubėjo į Kijevą. Remiantis musulmonų istorikais, kunigaištis Vladimiras gana palankiai sutiko "agitatorius", apdovanojo juos ir net nusiuntė kelis savo pasiuntinius į Chorezmą. Šie, kaip rašoma musulmonų knygose, ten priėmė islamą. O kunigaikštis Vladimiras nepriėmė islamo vien todėl, kad jokiu būdu nesutiko atsisakyti labai mėgtos kiaulienos ir vyno. 1237-1240 metais atėję mongolai iškart susidūrė su islamo įtaka ir jau 1256-aisiais Aukso ordos chanu tapo musulmonas. Aukso ordoje islamas visiškai įsiviešpatavo 1312 metais ir tapo visų jos gyventojų nuo Krymo iki Sibiro religija. Žinoma, kad Aukso orda turėjo didžiulę įtaką Rusijai (Rusiai). Juk net 17 proc. rusų didžiūnų aristokratų buvo kilę iš žlugusios Aukso ordos. Vėliau prie Maskvos prijungus Astrachanės ir Kazanės chanatus, musulmoniška aukštuomenė gerokai pagausėjo. Beje, musulmonai vadino Rusijos carą "ak adišachu" (baltuoju caru) ir laikė Maskvą Aukso ordos įpėdine. 1773-aisiais Jekaterina II paskelbė įstatymą "Dėl visų religijų toleravimo", tačiau labai stiprėjanti Stačiatikių Bažnyčia, padedant Jekaterinai II ir kitiems carams, greitai Rusiją pavertė tautų kalėjimu.

Kiek kainuoja karas?

Vokietijos laikraščio "Franfurter Rundschau" politikos apžvalgininkas Karlas Grobė, komentuodamas JAV karinę antiteroristinę operaciją Afganistane, rašo: "Tas, kas pradeda karą, turi visų pirma žinoti, kaip tą karą baigti. Po kiekvieno karo politiniai procesai nesibaigia. Trumpai tariant, po plano "A", kuris numato tik karines priemones, turi sekti planas "B". Pirmoji karo diena tuo pačiu privalo tapti ir pirmąja taikos diena".
Sunku pasakyti, kokį vokiečių apžvalgininko minėtą planą "B" turi Vašingtonas. Aiškėja tik tai, jog amerikiečiai nelabai trokšta, kad po pergalės prieš Talibaną į valdžią Kabule ateitų prieš talibus kovojančio Šiaurės Aljanso atstovai, kuriuos beveik atvirai remia Rusija. Amerikiečiai norėtų, kad naujojoje Afganistano valdžioje būtų visų šalyje gyvenančių tautų ir genčių atstovai, nuosaikesni Talibano politikai ir karo vadai. Šiaurės Aljanso vadovai jau apkaltino amerikiečius neremiant Aljanso ir nebombarduojant talibų pozicijų šiauriniame Afganistane, konkrečiai prie Tadžikistano ir Uzbekistano sienos. O kad Rusija bando gauti dividendų iš antiteroristinės operacijos - akivaizdu. Tą parodė Rusijos generalinio štabo viršininko generolo A.Kvašnino vizitas į Tadžikistaną. Oficialiai skelbiama, kad generolas atvyko inspektuoti čia dislokuotų rusų armijos dalinių. Tačiau paaiškėjo, kad visų pirma A.Kvašninas derėjosi su Šiaurės Aljanso kariniais bei politiniais vadovais ir aptarė Rusijos ginklų, visų pirma tankų ir artilerijos tiekimo padidinimą Šiaurės Aljansui. Žinoma, naivu manyti, kad Maskva nebandytų pasinaudoti Šiaurės Aljansu savo tikslams regione pasiekti. Vašingtonas nerimauja tik dėl to, kad nemažai Šiaurės Aljanso vadovų nusiteikę aiškiai antiamerikietiškai.