Atnaujintas 2001 m. spalio 26 d.
Nr.81
(990)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Ora et labora
Darbai
Šeima
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis
Paskutinis puslapis


ARCHYVAI

2001 metai

Santuoka ir šeima - kelias į šventumą

Taip pavadintą konferenciją spalio 7 dieną Vilniuje surengė kultūros centras "Liepkiemis", kurio veiklą jaunimui ir suaugusiems įkvepia palaimintasis Chosemarija Eskriva (Josemaria Escriva). Konferencija buvo skirta šio palaimintojo gimimo šimtmečiui paminėti.

Konferenciją atidarė ir sveikinimo kalbą pasakė Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis. "Chosemarija Eskriva ragina visus šventėti gyvenant pasaulyje, mylint pasaulį, įsitraukiant į pasaulinę veiklą, atsiremiant, kaip jis rašė "Kelyje", galva į dangų, o kojomis - į žemę. Tai buvo jo intuicija, kad kiekvienas pasaulietis yra pašauktas eiti šventumo keliu, kaip tik ten, kur jis gyvena: savo darbe, šeimyniniame gyvenime, visuomeninėje, net ir politinėje veikloje, - sakė kardinolas.- Palaimintasis Ch.Esk-riva ne tik skelbė idėjas, bet ir subūrė visame pasaulyje daug bendraminčių žmonių, kurie nori siekti šventumo gyvendami pasaulyje". Kardinolas apgailestavo, kad, nors praėjo daug metų nuo II Vatikano Susirinkimo, deja, jis vis dar neįgyvendintas Lietuvoje. "Tai jaučiu kiekviename žingsnyje. Kai norima kokį gerą dalyką padaryti, vis ieškoma vyskupo pritarimo ir palaiminimo. Reikia žmonių, kurie nebijotų savo kompetenciją panaudoti visuomenei atstatyti ant krikščioniško pagrindo. Jeigu norime atnaujinti Bažnyčią ir visuomenę, reikia visus raginti eiti šventumo keliu", - priminė A.J.Bačkis.
Kardinolas "Opus Dei" nariams palinkėjo stoti į pirmas gretas, siekiant įgyvendinti popiežiaus Jono Pauliaus II nurodymus: "Mums verkiant reikia pasauliečių, kurie nebijotų liudyti savo tikėjimą. Jūs esate pirmose Bažnyčios eilėse. Mano, kaip vyskupo ir kardinolo, pareiga - Jūsų šventėjimas, padėti Jums eiti šventumo keliu".
Į konferenciją iš Amerikos atvyko Lietuvoje puikiai žinomas ir gerbiamas okulistas, chirurgas, aštuonių vaikų tėvas, "Opus Dei" narys nuo 1970 metų dr. Linas Sidrys, kuris auditorijai pasakojo apie palaimintojo Ch.Eskriva gyvenimą, šeimą ir jo mokymą apie santuoką. Palaimintasis gimė 1902 metais Ispanijoje. Dar būdamas paauglys, pamatęs sniege vienuolio paliktas pėdas, pradėjo lankyti šv. Mišias. Vėliau pasirinkęs kunigo kelią, jautė, kad tai - dar ne viskas, kad Dievas iš jo kažko tikisi, laukia. 1928-aisiais per rekolekcijas jis staiga suvokė, koks yra jo pašaukimas. Tai - kelias į šventumą. Taip tarp vargšų ir sergančių Madrido ligoninėse gimė "Opus Dei" (Dievo darbas) organizacija, kurios idealas - linksma ir šviesi katalikiška šeima. Pranešėjas citavo palaimintojo Ch.Eskriva žodžius apie šeimą: "Laiminu šeimą dviem rankom, nes neturiu keturių". Asmeniniame susitikime su Rimos ir Lino Sidrių šeima šis palaimintasis jiems yra pasakęs: "Rima, tavo kelias į dangų yra Linas, o Lino kelias į dangų - Rima". Dr. L.Sidrys prisipažino, kad jie su žmona niekada nebūtų turėję aštuonių vaikų, jei ne Ch.Eskriva mokymas. Labai praktiški palaimintojo patarimai šeimai: niekada tėvams nesipykti prie vaikų, žmonoms rūpintis savo grožiu ir išvaizda. Na, o vyrai savo žmonoms turėtų rodyti dėmesį taip, tarsi būtų ką tik įsimylėję jaunuoliai… Dr. L.Sidrys su didele meile pasidalino savo, kaip gausios šeimos tėvo, patirtimi.
Apie šeimą, kaip pagrindinę visuomenės ląstelę, kalbėjo muzikė, buvusi LR Seimo narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė. Savo pranešime ji gilinosi į klausimus apie šeimą: šeimos ir santuokos krizę, meilės, santuokinių ryšių esmę. "Šeima yra institucija. Tačiau kokia tai ypatinga valdžia! Juk šeimoje sprendimai daromi paisant kur kas dažniau silpnojo, o ne stipriojo interesų, visų labui, bet būtinai atsižvelgiant į patį mažiausiąjį. Todėl šeima - patikimiausia demokratijos mokykla bet kuriam, ketinančiam valdyti, - sakė V.Aleknaitė-Abramikienė. - Šeimoje įgyta dalyvavimo kuriant bendrąjį gėrį patirtis yra tikras turtas bendruomenėms bei visai visuomenei. Altruizmo ir ištikimybės - šių pagrindinių pilietinių dorybių - taip pat įgyjame šeimoje. Ji vienintelė gali iš tiesų suformuoti sąžinę, o be sąžinės socialinius santykius neišvengiamai užvaldo cinizmas".
"Kas vyksta mūsų pasaulyje, kai troškimas mylėti ir būti mylimam negali būti realizuotas?" - klausė dr. Nijolė Liobikienė, kalbėdama apie meilę ir atsakomybę. N.Liobikienė pažymėjo, kad dabar visa aplinka orientuota prieš šeimą. Ir tik gyvas tikėjimas, malda, sakramentai daro stebuklus. Tai yra priemonės šventumui. Taigi Bažnyčia mus moko ugdyti meilę ir atsakomybę. Prelegentė pastebėjo, kad didelė spraga krikščioniškos šeimos ugdyme yra šeimos kapelionų stoka.
Net ir patį didžiausią skeptiką galėjo įkvėpti diskusijose išsakytos Kauno gausių šeimų bendrijos "Ateitis" narės Jolitos Pukelienės mintys. Moteris džiaugėsi, kad augina gausią šeimą, nors ir tenka gyventi skurdžiai. Laukdama į pasaulį ateinančio trečio vaikelio, ši šeima gyveno aštuonių kvadratinių metrų kambarėlyje… Jolita sakė, kad ją labai sušildė vienos moters žodžiai, pasakyti besilaukiant ketvirto vaiko: "Ačiū, kad gimdote vaikus". Tai ji prisimena kaip didžiausią moralinį palaikymą. "Jūs patys pasvarstykite, - į konferencijos dalyvius kreipėsi ši daugiavaikė mama, - kada vaikas bus laimingesnis: ar kai valgys saldainius kas dieną, ar tik gavęs per šventes? Ar kai jį prižiūrės auklė, ar kai augins mama? Kai labai sunku išgyventi, savo vaikams visada cituoju šiuos žodžius iš knygutės apie Trolį Mumį: "Svarbiausia - neapsisunkinti nuosavybe…"
"Sutuoktiniai pašaukti savo vedybinį gyvenimą daryti šventą ir per jį siekti savo pačių šventumo. Būtų rimta klaida, jeigu jie šeimyninį gyvenimą atskirtų nuo savo dvasinio augimo. Šeimyninis gyvenimas, sutuoktinių ryšiai, vaikų auklėjimas ir rūpinimasis jais, pastangos šeimos poreikiams tenkinti, jos saugumui laiduoti ir geriems ryšiams su kitais bendruomenės nariais - visa tai įprastos žmogiškos situacijos, kurioms krikščioniškos poros yra pašauktos suteikti šventumą", - šie palaimintojo Ch.Eskriva pamokslo žodžiai, pasakyti dar 1970-aisiais, tebūna įkvėpimu Lietuvos žmonėms, ieškantiems kelių į šventumą.

Audronė GELŽINIENĖ

Vilnius

© 2001 "XXI amžius"

 


Prezidiume (iš kairės) - gyd. Virgilijus Rudzinskas, dr. Nijolė Liobikienė, dr. Linas Sidrys ir Vilija Aleknaitė-Abramikienė

Valentino KABAŠINSKO nuotrauka

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija