Pagerbta operos primadona

Violetai Urmanavičiūtei-Urmanai įteiktas "Kipras"

Lietuvos operos bičiulių draugija yra įsteigusi apdovanojimą "Kipras", kuris skiriamas geriausiems operos dainininkams. Tai Gedimino Jokūbonio sukurta bronzinė Kipro Petrausko statulėlė. Šis apdovanojimas spalio 23 dieną buvo įteiktas pasaulinio garso operos solistei Violetai Urmanavičiūtei-Urmanai, kuri kaip tik atvyko į Lietuvą. Priminsime, jog ji kilusi iš Marijampolės, o dabar yra žymiausių Europos ir Amerikos teatrų operų primadona, daugelio tarptautinių konkursų nugalėtoja. Kai kurie teatrai su ja yra sudarę sutartis keleriems metams į priekį. Sveikindamas garsiąją dainininkę, prof.Vytautas Landsbergis sakė: "Graži siela, gražus balsas - mums džiaugsmas, pasididžiavimas, garbė".

Operos solistė Violeta Urmanavičiūtė su savo mokytoja Vlada Mikštaite

Nuo "Čiulbančio kryžiaus" iki "Paukščių tako"

Šv. Pranciškaus dienos pavakary Vilniuje, Latvių gatvės gale, skambant Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčios choro "Langas" giesmėms, buvo atidengtas ir pašventintas naujas kryžius, kurį autorius Gitenis Umbrasas pavadino "Čiulbančiu kryžiumi". Pavasarį, kai iš šiltų kraštų tėvynėn grįš sparnuočiai, šiame kryžiuje jų lauks namai. Tikri tikriausi paukščių namai, nes kryžius padarytas iš... inkilų. O tada pamatysime ir išgirsime, koks gi buvo autoriaus sumanymas, kuriame jis įprasmino simbolį ir ekologiją. G.Umbrasas kantriai ėjo savo "kryžiaus kelius", kol po 21 metų įgyvendino šį sumanymą. Buvo apvaikščiotos visos įmanomos instancijos, išbandyti visi būdai gauti pinigų šiam projektui. Ir kai beveik nebeliko vilties, Gitenis atsitiktinai sutiko savo buvusią mokinę Jolitą Raupelienę. Ji paaukojo pagrindinę sumą šio kryžiaus statybai. Taigi kryžius jau stovi, nuo pat rudens pasiruošęs priimti paukščius. Tačiau autorius nededa taško, nes tai - tik pati pradžia didelio sumanymo, pavadinto "Paukščių taku". Autorius ketina sujungti šiaurinius ir pietinius paukščių migracijos kelius, kuriuose stovėtų "Čiulbantys kryžiai". "Kryžiai galėtų būti Romoje, Paryžiuje arba Jeruzalėje. Taigi paukščių migracijos kelias atitiktų piligrimų kelią į Šventąją Žemę ir simbolizuotų bevizę Europą, kurios gyventojai jaučiasi laisvi kaip paukščiai. Jei konstrukcija stovėtų Amerikoje, paukščių migracija sutaptų su pokario Lietuvos emigracija", - šitaip savo sumanymą pristato autorius. Apie "Čiulbantį kryžių" ir kitus darbus su menininku Giteniu Umbrasu kalbėjosi "XXI amžiaus" korespondentė Audronė Gelžinienė.

Gitenis Umbrasas ir jo "Čiulbantis kryžius"

Mūsų "Lietuvių namai"

Dar daug kas nežino, kad Lietuvos sostinėje Vilniuje veikia viena vidurinė mokykla "Lietuvių namai", į kurią iš įvairių pasaulio šalių atvyksta, paprastai tėvų lydimi, įvairaus amžiaus vaikai ir prašosi priimami mokytis. Jie dažniausiai nemoka ne tik lietuviškai kalbėti, bet ir nepažįsta lietuviškos abėcėlės! Neretai tie vaikai - iš mišrių šeimų, kurių vienas iš tėvų - lietuviškos kilmės. Bet būna, kad lietuviška šeima, gyvenanti užsienyje, negali vaikų auklėti lietuviškoje mokykloje, nes tokiai tautinei mažumai toje vietoje mokyklos paprasčiausiai nėra.
Šiais mokslo metais į "Lietuvių namus" atvyko 48 moksleiviai. Nuo pirmos mokyklos įkūrimo dienos - 1990-ųjų spalio 1-osios - pradėjo važiuoti vaikai pirmiausia iš artimiausių kraštų ir šalių - Karaliaučiaus srities, Lenkijos, Baltarusijos, vėliau - iš Rusijos platybių, daugiausia Sibiro, taip pat iš JAV, Australijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos... Dabar mokykloje, kurioje galima mokytis pasirinktinai iki devintos arba dvyliktos klasės, mokomasi pagal bendrojo lavinimo mokyklų mokymo planus ir programas. Iš viso šioje mokykloje mokosi 246 moksleiviai, 30 iš jų - abiturientai.

"Lietuvių namų" moksleivės (iš kairės): Jelena Tutinina ir Regina Jegorova

Žymiosios XX amžiaus Lietuvos moterys

Kai vizija tampa tikrove

Apie bibliotekininkę Janiną Matulienę

Per 46-erius darbo bibliotekoje metus Janina Matulienė 25-erius metus vadovavo įvairiems šokių kolektyvams, 34-erius metus dirbo Kėdainių M.Daukšos viešosios bibliotekos vedėja, vėliau - direktore. Šiemet rugpjūtį išėjusi į pensiją, liko dirbti šioje bibliotekoje interjero ir aplinkos bibliotekų specialiste.
Janina - Kėdainių senamiesčio senato, Lietuvai pagražinti draugijos tarybos narė, ansamblio "Jorija" vadovė. Apdovanota Tarptautinės knygos metų atminimo ženklu, "Knygos bičiulio" ženklu, Lietuvos kultūros žymūno ženklu, Kėdainių krašto kultūros premija. 1995-aisiais J.Matulienė buvo išrinkta geriausia Lietuvos metų bibliotekininke ir įrašyta į Lietuvos bibliotekininkų draugijos garbės knygą. Jai įteiktas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino I laipsnio medalis "Už nuopelnus Lietuvai".

Janina Matulienė

Žmogus, kuriuo galima pasitikėti!

Didžiosios Britanijos konservatoriai jau turi vadovą

Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje baigėsi rinkimai į Konservatorių partijos pirmininko postą. Šios partijos pirmininku balsų dauguma išrinktas Jainas Dunkanas Smitas. Parlamentaras Maiklas Enkremas jį įvertino kaip kandidatą, kuris suvienys partiją, įtvirtins konservatizmo principus ir nebijos pokyčių, galinčių tapti tramplynu konservatorių pergalei kituose rinkimuose.
Kitas parlamentaras Davidas Davis akcentavo, kad dabar svarbiausi konservatorių uždaviniai yra rasti sprendimus pribrendusioms problemoms - švietimo sistemai tobulinti, ligoninių materialinei būklei gerinti, transporto sistemai, teisei ir viešajai tvarkai stiprinti. Jo nuomone, J.D.Smitas yra kaip tik tas žmogus, kuris geriausiai žino, kaip tuos uždavinius spręsti.

Jainas Dunkanas Smitas su žmona Betsi, stovėdami ant Centrinės konservatorių būstinės laiptų, džiaugiasi pergale

Atgal į praeitį

Būkime realistai, pragmatikai. Šiuos žodžius dabartinis Premjeras kartoja nuo Atgimimo laikų. A.Brazauskas ir vienoje savo knygoje rašė, kad jo vadovautoje komunistų partijoje idėjinių komunistų tebuvo tik vienas kitas, o visi kiti buvo realistai. Žinoma, A.Brazauskas pats nerašė šio savo kūrinio, tačiau turbūt perskaitė, ką parašė samdyti raštininkai. Tad kas gi buvo ir yra tie realistai? Tai žmonės, norėję būti tik valdžioje, pasirūpinti iš iždo savo kišene. Galima galvą dėti, kad jie, skelbiant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, netikėjo nė vienu prof. V.Landsbergio žodžiu apie valstybingumą, sąžinę, prigimtinę teisę... Jie įšoko į nepriklausomybės traukinį, važiavusį jėgomis kitų žmonių - Atgimimo metų juodadarbių, don kichotų, idealistų, romantikų, žodžiu, dabar vadinamų "mulkiais". Nes jiems buvo svarbu ne atsisėsti valdžios kėdėn, o tik pasiekti nepriklausomybę. Kur dabar tie idealistai? Vieni nutilo, užsidarė, nuleido sparnus, nudžiūvo jų lapai ir šaknys, susidūrus su tikrove, netikrais pažadais ir netikromis ašaromis, netikra laisve. Tačiau nepasikeitė žmonės, kurie dešimtmečius be Maskvos nieko patys nedrįsdavo spręsti. Juk koks bebūtų tvirtas liūtas, vilkas ar kitas koks laukinis žvėris, bet iš rankos šertas ir paleistas į laisvę jis pražus, nes laisvė - baugi.