Neleiskime niekinti okupacijos aukų

Mūsų turimomis žiniomis yra rengiamas Vyriausybės nutarimo projektas iškelti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro padalinius bei Lietuvos ypatingąjį archyvą iš Gedimino pr. 40/1 (buvusio KGB pastato) ir jų patalpas perduoti Teisingumo ministerijai.
Nerimą ir susirūpinimą kelia keletas aplinkybių:

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui priklausančioje pastato dalyje, kurioje yra Ypatingojo archyvo patalpos ir dokumentų saugyklos, jau atlikti dideli rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto darbai (sutvarkytas stogas, pakeisti aukštų perdengimai, sutvirtintos sienos, sutvarkytos šildymo, apšvietimo sistemos ir t.t.).
Prieš pusmetį Ypatingojo archyvo dokumentai perkelti į pagal specialų projektą įrengtas saugyklas su moderniomis oro kondicionavimo, priešgaisrinės apsaugos sistemomis, mechanizuotais stelažais. Archyvo saugykloms įrengti atliktų darbų apimtis siekia 8,5 mln. Lt (dar yra likę nepadaryti apdailos darbai dviejų aukštų patalpose, skirtose archyvo skaityklai, archyvo ir Centro darbuotojų bei Generalinės prokuratūros ir Valstybės saugumo departamento pareigūnų darbo vietoms).
Kyla nemažai klausimų:
Kodėl reikia iškelti archyvą iš specialiai jam suprojektuotų ir ką tik įrengtų patalpų? Nejaugi valstybė neturi kur dėti pinigų ir gali negalvodama išmesti tuos keletą milijonų litų?
Kur iškelti? juk O.Milašiaus gatvėje esančiose Valstybinio archyvo saugyklose nėra pakankamai vietos sutalpinti Ypatingojo archyvo fondus ir visiškai nėra patalpų, kurias būtų galima skirti paties archyvo bei kitų įstaigų, ypač Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, darbuotojams, dirbantiems archyvo dokumentais.
Šiuo metu, be keliolikos archyvo darbuotojų, su archyvo dokumentais nuolatos dirba keliasdešimt LGGRT centro specialiųjų tyrimų skyriaus, Lietuvos gyventojų genocido vardyno rengimo grupės ir tarpžinybinės Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos darbuotojų. Kur perkelti šiuos darbuotojus, jeigu bus atimtos LGGRT centrui priklausančios patalpos? Be to, atskyrus šias tarnybas nuo archyvo, jų darbas bus paralyžiuotas, tiksliau kalbant, sužlugdytas, o tūkstančių okupacijos aukų ir rezistentų prašymai taip ir liks gulėti Komisijoje nežinia kuriam laikui.
Ar nutarimo projekto iniciatoriai šito siekia?
Reikėtų atkreipti dėmesį į vieną, manyčiau, labai svarbų aspektą. Čia, buvusiame KGB pastate, kalėjo, buvo tardomi ir kankinami tūkstančiai Lietuvos žmonių. Šimtai jų čia buvo nukankinti, sušaudyti. Manyčiau, kad būtų sunku užginčyti jų nuomonę dėl šio pastato likimo, paskirties ir naudojimo, kurią jie gynė daugiau kaip metus trukusiame nei dieną, nei naktį nepertrauktame pikete, kuriame dalyvavo tūkstančiai buvusių politinių kalinių. Ar dabar vėl iš naujo? Kodėl tokia panieka šiems žmonėms? Kam to reikia? Vyriausybei? Lietuvai?
Viliamės, kad šio nelemto sumanymo iniciatoriai nebuvo atsižvelgę į visas aplinkybes ir jo atsisakys. Buvę politiniai kaliniai niekada negalės susitaikyti su tokio sumanymo įgyvendinimu.
Būtume labai dėkingi, jeigu Ministras Pirmininkas rastų galimybę su mūsų organizacijų atstovais aptarti klausimus, susijusius su pasipriešinimo dalyvių, politinių kalinių ir tremtinių reikmėmis bei interesais.

Antanas STASIŠKIS
Lietuvos politinių kalinių sąjungos pirmininkas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos pirmininkas, Seimo narys

Povilas JAKUČIONIS
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas, Seimo narys

© 2001 "XXI amžius"