Atnaujintas 2001 m. lapkričio 9 d.
Nr.84
(993)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Krikščionybė ir pasaulis
Ora et labora
Darbai
Gimtas kraštas
Atmintis
Žvilgsnis
Aktualijos
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai

Modernus vienuolis prie atidarytų vienuolyno vartų

Jau baigiasi metai, kai netekome kun. dr. Vytauto Bagdanavičiaus, MIC. Čikagoje, Tėvų marijonų vienuolyne, įvyko ateitininkų "Kęstučio" korporacijos, krikščionių demokratų ir rėmėjų organizuotas šio garbingo kunigo paminėjimas. Renginys prasidėjo vienuolyno koplyčioje šv. Mišiomis, kurias aukojo kun. Viktoras Rimšelis, MIC, papasakojęs ir apie brolio Vytauto, šalia kurio Marijonų vienuolyne praleido ilgą gyvenimo tarpsnį, siekimą mokslo bei taikų būdą. Po to gausus būrys draugų ir bendraminčių rinkosi mažojoje vienuolyno salėje, kur buvo dalijamasi prisiminimais, skaitoma velionio kūryba (skaitovė Aldona Šmulkštienė), o paskui šio puikiai pavykusio renginio dalyviai Marijos Remienės buvo vaišinami pietumis.
Kun. V.Bagdanavičiaus minėjimą pradėjo vienas iš organizatorių, kęstutietis (V.Bagdanavičius buvo ateitininkų "Kęstučio" korporacijos kapelionas) Juozas Končius, pasidžiaugęs gausiu būriu prisimenančių kun. Vytautą. Minėjimą vedė krikščionių demokratų rėmėjams atstovaujanti M.Remienė, kurios daliai teko didžiausias krūvis. Ji pristatė pagrindinį kalbėtoją ir kun. V.Bagdanavičiaus artimą draugą dr. Juozą Meškauską.
"Jis nieko negalėjo užgauti, nes mylėjo žmogų, - teigė dr. J.Meškauskas. - Vienoje diskusijos apie žmogų jis sakė: "Žmogus yra Dievo kūrybos šedevras". (...) Žmogų nuo pat gimimo visoj jo vystymosi eigoj Bagdanavičius rišo su tuo, kuris buvo prikaltas ant kryžiaus. Kitoje diskusijoje aš jo esu klausęs, kodėl Dievas žmogaus nepaėmė į dangų gyvo, kodėl jam reikėjo jo negyvo. Vytautas sakė: "Dievas nenorėjo suvaržyti žmogaus laisvės". Laisvę jis ypač pabrėžė. Sakė: "Žmogui Dievo duota totalinė laisvė - daryti gera, daryti pikta, net Kristų nukryžiuoti".
Aš Vytautą pažinojau nuo Vokietijos laikų, kada jis apsigyveno Miunchene ir pradėjo organizuoti lietuvių bendruomenę, buvo pirmuoju jos pirmininku. (...) Atvažiavus į Ameriką draugavom toliau, gana artimai. (...) Mes diskutuodavom įvairiais klausimais. Kadangi okupuotoje Lietuvoje mūsų nepriklausomybės istoriją buvo stengiamasi nutylėti, nutarėme surinkti ir išleisti Seimo stenogramas, kad ateities žmonės žinotų, kaip veikė mūsų seimai. Išleidom 18 tomų (šešiais egzemplioriais, iš kurių du dabar yra Lietuvoje). Po to išleidome 20 tomų "Vyriausybės žinių". Tuo metu vyko ginčai ir nesutarimai tarp krikščionių demokratų ir Fronto. Leisdavome ir tai. Jis yra parašęs tolerantišką studiją apie frontininkus.
Gražus straipsniukas buvo išspausdintas "Chicago Tribune" (su nuotrauka). Čia minima, kad jis yra parašęs daugiau kaip 2000 straipsnių.
Kun. Vytautas buvo labai gili ir labai plati asmenybė. Jis yra filosofas, jis yra teologas ir jis yra lietuvis. Parašė filosofinių straipsnių, studijų. Štai 130 mašinraščio puslapių, atrodo, nespausdinta "Žmogaus studija". Čia autorius remiasi Tomu Akviniečiu, bet neseka juo, o kalba kaip filosofas. (...) Parašęs daug pamokslų (yra išspausdintų ir nespausdintų), studiją "Žmogaus santykio su Dievu klausimas". Jeigu nebus realaus santykio su Dievu, tai negali būti kalbos nei apie žmogaus meilę Dievui, nei apie Dievo meilę žmogui, sakė jis. Jis - patriotas lietuvis, giliai žinojęs ir giliai išgyvenęs Lietuvos istoriją, nagrinėjęs tautiškumą, valstybingumą, etniškumą.
"Drauge" buvo išspausdintas straipsnis "Lietuviškos išeivijos uždavinys - apginti lietuvių tautos vardą pasaulio atvirybėje". Šis straipsnis turėtų būti ant kiekvienos lietuviškos organizacijos valdybos stalo, šalia įstatų, nes čia yra nusakyti išeivijos uždaviniai. Straipsnyje kiekvienas sakinys yra tema, idėja."
Prelegentas apgailestavo, kad kun. V.Bagdanavičiaus visuomenei nespėta tinkamai pristatyti. "Drauge" pernai ar užpernai buvo išspausdinta jo "Tėve mūsų" maldos interpretacija, - kalbėjo dr. J.Meškauskas. - Ten jis sako: žmogus yra Dievo bendradarbis. Jeigu visi žmonės, išeidami rytą pro duris, sukalbėtų maldą ir pasijaustų Dievo bendradarbiais, pasaulis būtų kitoks". Prelegento nuomone, reikėtų, susitarus su tėvais marijonais, išleisti dar nespausdintas V.Bagdanavičiaus studijas, straipsnius. To nepadarius, bus nuskriausta lietuvių visuomenė.
Ateitininkų vardu pasisakė dr. Petras Kisielius. "Kun. V.Bagdanavičius didelę dalį savo amžiaus praleido ateitininkų organizacijoje, - prisiminė P.Kisielius. - Savo dvasiniu gyliu bei svoriu jis buvo vienas ateitininkijos didžiųjų asmenybių. Aš pažinojau jį kaip labai principingą, stiprią asmenybę. Jis visuomet turėjo savo griežtą nuomonę "Ateities" organizacijos sprendimuose, nelikdavo nuošalyje nuo ateitininkų didžiųjų įvykių. (...) Nevengė diskusijų filosofiniais bei teologiniais klausimais. Diskusijų partneriai: prof. dr. A.Maceina, kun. dr. Baltinis ir kt." Visuomeninėje veikloje jis nebuvo toks griežtas, kaip dėl ateitininkiškų bei krikščioniškų principų, visuomet ieškodavo taikių ir praktiškų sprendimų. "Jis buvo ir gilios mokslinės fantazijos žmogus, ką byloja jo raštai: "Žmonijos likimas šv. Jono apreiškimo knygoje" ir "Kultūrinės gelmės pasakose". Čia jis vaikščioja labirintų labirintais su nepaprastai gilia mąstysena ir kantrybe", - teigė dr. P.Kisielius.
Apie kunigo V.Bagdanavičiaus asmenybę krikščionių demokratų vardu kalbėjo ir Vladas Šoliūnas: "Šalia savo pirminės pareigos tarnauti Dievo karalystei žemėje kunigas nepamiršo atsakomybės tarnauti savo tautai ir puoselėjo krikščioniškosios demokratijos ideologiją. Kunigas Bagdanavičius buvo lietuvių krikščionių demokratų švyturys, kuris vedė mus per sunkiausius laikus. (...)"
Nijolė Užubalienė Lietuvių rašytojų draugijos ir Pedagoginio lituanistikos instituto vardu pareiškė užuojautą ne tik tėvams marijonams, bet ir visiems, nes tai buvo didelė, reta asmenybė - rašytojas, teologas, filosofas.
"Prieš 40 metų jis "Drauge" paskelbė straipsnį "Šviesuomenės prisikėlimas", - sakė Jonas Pabedinskas, kęstutiečių atstovas.- Ten jis pastebėjo, kad kūryba yra padarymas ko nors, kas jau pasireiškia ne vien mumyse, bet gali turėti santykį ir su kitu asmeniu. Yra du asmenys, su kuriais mes santykiaujame: tai Dievas ir mūsų artimas. Kun. Bagdanavičius visą gyvenimą buvo kūrybingas ir nepaprastai gražiai santykiavo kaip tik su Dievu ir savo artimu... Viena jo dažnai minimų santykiavimo pagrindinių tiesų buvo subsidijinis principas. Tai jis pripažino kaip siūlytiną teoriją ir receptą tiek politiniame, tiek ekonominiame lauke. (...) Kun.Bagdanavičius taip elgėsi ir gyveno, kaip jis kitiems kad siūlė."
Dr. Kazys Ambrozaitis papasakojo apie kun. V.Bagdanavičiaus darbą radijuje. "Kas prieš 20 metų klausė "Margučio" programų penktadienio susikaupimų, kuriuos P.Petručio programoje vedė kun. V.Bagdanavičius, tas gali paliudyti, kokie jie buvo gilūs ir kaip žmogiškai suprantami bei prieinami. Jis evangelikų ir evangelijų šviesoje atidarė šių laikų žmogų taip, kaip toje šviesoje klausytojas suprantamai matė save. Kun. Vytauto gilus išmąstymas ne baugino ar atstūmė, bet magnetiškai traukė į tą šviesą. Tada, man būnant "Gajos" korporacijos pirmininku, ieškojom, kam skirti metinę premiją už religinės moralės ir etinės temos raštus. 1983 m. ją paskyrėme kun. Vytautui Bagdanavičiui, jį pagerbdami kaip redaktorių, rašytoją ir visuomenininką. (...)
Matau jį ne kaip viduramžių vienuolį, užsidariusį vienuolyno sienomis ir rašantį evangelijų išmintį į storas knygas, bet matau modernų vienuolį prie atidarytų vienuolyno vartų", - teigė dr. K.Ambrozaitis.
Juozas Baužys kun. V.Bagdanavičių prisiminė iš tų laikų, kai redagavo "Į laisvę". Tuomet "Draugo" patalpose jie susitikdavo ir bendraudavo. 1987 metais jis davęs studiją apie frontininkų ir ateitininkų veiklą. J.Baužys perskaitė citatą, kuri ir šiandien galėtų būti gana pamokanti: "Kai ateitininkų tarpe buvo pradėta vengti laisvų diskusijų, ne vienas savaimingesnis asmuo iš jų pasitraukė. (...) Tų asmenų keliami klausimai galėjo būti diskutuojami ir ateitininkų tarpe.
(...)Laisvos diskusijos nėra įmanomos, kol dar nėra nusiteikimo rimtai imti ir svarstyti oponento pažiūrą. Laisvos diskusijos neša su savim tam tikrą riziką. Jos ne visada yra lengvos ir malonios. Bet mes neturime kitos priemonės atstovauti dėkingai savo pažiūrų, taisyti kitų pažiūras ir būti kitų taisomi, kaip tikro dialogo keliu."
Kun. V.Bagdanavičiaus minėjimą užbaigė trečiasis organizatorius - krikščionių demokratų generalinis sekretorius Pranas Povilaitis, perfrazuodamas evengelisto žodžius: "Apie Bagdanavičių yra daug pasakyta, bet dar daugiau nepasakyta". Toliau jis prisiminė kunigo įvairiašakę veiklą, "Lietuviškos knygos klubo" pirmąsias veiklos dienas ir kt.
"Pabėgdami iš Lietuvos atsivežėme labai daug inteligentų, - prisiminė P.Povilaitis. - Kunigui kilo idėja suorganizuoti mokslinių studijų klubą. Tas klubas buvo tapęs tiesiog liaudies universitetu. Daug mūsų inteligentų ten skaitydavo paskaitas, žinoma, už tai niekas negavo jokio atlyginimo. Bagdanavičius vengdavo būti pirmininku. Sakydavo, vienuoliui kunigui netinka. Vadovavo Maldeikis. Iš to judėjimo išsivystė Katalikų mokslo akademija. Čia gimė jos pirmasis židinys išeivijoje. Kun. V.Bagdanavičiaus ir J.Maldeikio pastangomis buvo surengtas didžiulis KMA suvažiavimas, kuriame dalyvavo daugiau kaip 400 mokslininkų (mes nedrįsdavome vadintis mokslininkais, vadindavomės mokslo mėgėjais). (...) Kai jį aplankydavai jau slaugos namuose pastaruoju metu, sakydavo: "Negaiškit laiko, gyvenimas turi eiti į priekį, dirbkite, nes aš jau nepajėgiu".
P.Povilaitis dėkojo Dievui už šį žmogų, dėkojo tėvams marijonams, kurie buvo jo šeima ir namai.

Audronė V.ŠKIUDAITĖ

Čikaga, JAV

© 2001 "XXI amžius"

 

Iš kairės: Jonas Pabedinskas, kun. dr. Vytautas Bagdanavičius ir dr. Juozas Meškauskas

Prano POVILAIČIO nuotrauka

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija