Atnaujintas 2001 m. lapkričio 14 d.
Nr.85
(994)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Laikas ir žmonės
Darbai
Kultūra
Istorijos vingiai
Žvilgsnis
Nuomonės
Lietuva
Lietuva. Pasaulis
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai

Specialiai "XXI amžiui" iš JAV

Laisva spauda nereiškia laisvo dialogo

Amerikiečiai vis giriasi pasauliui apie savo laisves: tikėjimo, kalbos, žodžio, laisvę susirinkti! Visos laisvės yra garantuotos Amerikos konstitucijos prieduose (Amendments), kurie buvo pridėti prie konstitucijos, praėjus nemažai laiko po jos priėmimo.
Amerikiečiai prie tų laisvių yra taip pripratę, kad dažnai jų visai negerbia ir neįvertina, dažnai tų teisių net nesupranta, tad jos lieka neįgyvendintos.
Šiuo metu žiniasklaidos laisvė JAV yra ypatingai svarbi. Kraštui patekus į karo sūkurį, valdžios bando riboti spaudos teises, nes plati informacija dažnai gali pakenkti karo eigai ir valstybės saugumui.
Amerikos istorijoje tokiais atvejais teisės buvo "laikinai" apkarpomos. Bene pats geriausias pavyzdys būtų garsiausio Amerikos prezidento A.Linkolno "habeas corpus" teisių nutraukimas pilietinio karo metais. "Habeas corpus" yra Amerikos žmonių teisių pagrindas. Tai yra sulaikytam asmeniui teisė žinoti, ar nebuvo pažeistos žmogaus teisės, jį areštuojant. Svarbiausia žiniasklaidos pareiga - stebėti, kad žmonių teisės nebūtų ribojamos. Tad yra būtina tiksli informacija ir vieši, neriboti debatai.

Amžina įtampa tarp valdžių ir žiniasklaidos laisvės

Valdžioms yra naudinga varžyti spaudą. Kuo daugiau slaptumo, tuo lengviau valdžioms ir biurokratams veikti. Todėl egzistuoja amžina įtampa tarp valdančiųjų ir žiniasklaidos. Tik dėl to laisvos spaudos teisės yra garantuotos. Per laisvą spaudą žmonėms yra lengva stebėti valdžią, kad ji nesavivaliautų.
Tačiau spaudos laisvė dar nereiškia, kad spauda aprašo viską teisingai ir objektyviai perduoda informaciją. Spauda, kaip ir visos institucijos, laikui bėgant įgyja savo interesus, apie kuriuos niekas nerašo ir net viešai nediskutuoja, kurių negalima peržengti.
Kartais tokios nerašytos žiniasklaidos taisyklės gali pakenkti kraštui taip pat, kaip valdžios slaptumas ar kai kurių temų, žinių ar net kalbų draudimas. Gali būti, kad tylios žiniasklaidos taisyklės gali pakenkti kraštui daugiau, negu valdžios draudimas kalbėti ar rašyti tam tikromis temomis.
Po rugsėjo 11 dienos įvykių tyla Amerikos spaudoje kartais sukelia nepasitikėjimą užsienyje ir pačiame krašte. Tyla šiuo metu gali daug pakenkti ne tik Amerikai, bet ir jos sąjungininkams. Net ir tiems, dėl kurių ta tyla yra įsivyravusi mūsų žiniasklaidoje.
Tema, kurią tik dalinai liečia ir atsisako nuodugniai analizuoti Amerikos žiniasklaida, - tai priežastys, dėl kurių musulmonai ir nemaža dalis pasaulio gyventojų taip nekenčia Amerikos.
JAV paskelbė karą teroristams ir jų globėjams. Tai yra teisingas žingsnis. Jokios priežastys negali pateisinti rugsėjo 11 dienos teroro! Tam nebūtų galima rasti jokio teisinio, moralinio ar religinio pateisinimo.
Prieš pradėdamas karą, kraštas turi turėti aiškius tikslus, elgtis pagal aiškius principus ir nenukrypti nuo jų. Todėl yra būtini ne tik vidaus įsitikinimai bei dorumas, bet ir supratimas, kaip ir ką mąsto pasaulio žmonės, smerkiantys terorizmą. Būtina suprasti priežastis, dėl kurių priešas (teroristai) puolė Ameriką. To nežinant, yra sunku įvertinti priešo jėgą ir jį nugalėti.
Ir štai amerikiečiai susiduria su ribota informacija ir net laisve apie tai kalbėti. Laisvei suvaržyti yra ne viena priemonė. Laisvė gali būti ribojama jėga (valdžios įsakymais), grasinimais (kaip Kinijoje ar Sovietų Sąjungoje), ekonomiškai ir t.t. Amerikoje yra netoleruojamos temos (politically correct), kurių nemėgsta ar jas draudžia intelektualinis liberalų elitas.
Deja, Amerikos žiniasklaida tas priežastis palieka be platesnių diskusijų ir atvirų debatų.

Kodėl musulmonai ir daugelis pasaulio gyventojų taip nekenčia Amerikos?

Standartinis atsakymas į šį klausimą - pavydas. Pavydas dėl aukšto gyvenimo lygio, dėl civilizacijos bei kultūros plėtros po visą pasaulį, dėl jos galingumo (vienintelė likusi "superpower") ir dėl paramos Izraeliui.
Minėtos priežastys yra plačiau diskutuojamos kituose kraštuose negu Amerikoje. Tačiau viena tema, kuri praktiškai neliečiama Amerikoje, - tai visokeriopa JAV pagalba Izraeliui.
Nors Izraelis yra vienas iš turtingiausių kraštų pasaulyje, Amerika jam teikia didžiausią ekonominę ir karinę pagalbą. Izraelio gyventojai Amerikos paramą laiko garantuota, besąlygine - beveik įgimta teise į ją. Ta parama yra tiekiama nuolatos, be jokių sąlygų ar abejonių.

Skirtingi dviejų karų tikslai

Amerika kariauja vieną iš pavojingiausių karų savo istorijoje. Ji pirmą kartą patyrė nuostolių savo krašte.
Jau kelintą dešimtmetį Izraelis kariauja su palestiniečiais. Oficialiai tame kare Amerika nedalyvauja, tačiau Izraelis naudoja JAV ginklus ir gauna didžiulę ekonominę pagalbą iš jos.
Kai kurie Izraelio politikai bando įtikinti pasaulį, ypač amerikiečius, kad jų karas prieš palestiniečius yra toks pat, kaip ir JAV karas prieš teroristus ir jų globėjus. Bet argi galima sulyginti šiuos abu karus?
Toks lyginimas nėra tikslus. Amerika nenori okupuoti jokio krašto. Ji nesiekia kolonizacijos. Amerika tik nori nugalėti žmonijos priešą - tarptautinį terorizmą ir tuos, kurie jį remia.
Tuo tarpu Izraelis siekia išlaikyti okupuotą teritoriją, įkurtas kolonijas ir jas plėsti, kovoja prieš okupuotus žmones. Daug pasaulio žmonių tai mato ir apie tai kalba. Bet ne Amerikoje...
Izraelio žmonės yra daug nukentėję nuo palestiniečių per okupaciją ir prieš ją. Izraelis teigia, jog palestiniečių pasipriešinimas yra terorizmas. O palestiniečiai yra įsitikinę, kad jie kovoja dėl laisvės ir jų kariai yra kovotojai už laisvę - nesvarbu, uniformuoti jie ar ne.
Jei Izraelio karas prieš palestiniečius yra toks pat, kaip amerikiečių prieš teroristus, abu jie yra vienodai pateisinami. Tačiau toks Izraelio ir Amerikos karų palyginimas yra nenaudingas Amerikai. Amerikos karo tikslai ir būdai yra kiti. Taip mano ir kai kurie Izraelio intelektualai bei Amerikos žydai, bet jų nuomonių per mažai tegirdėti.
Okupacijos sukelia neapykantą. Izraelis iš palestiniečių atima žemę, sodus, vandenį. Ten stato sau modernius namus su baseinais. O šalia gyvenantys palestiniečiai skursta, primityviai verčiasi. Izraelio kariuomenė griauna įtariamų nusikaltėlių giminių namus, net neleidžia našlėms ar motinoms pasiimti drabužių prieš paliekant savo namus. Dėl to arabai ir daug kas pasaulyje kaltina Ameriką. Jie mato, kad izraeliečiai naudoja amerikiečių pagamintus tankus, ginklus, lėktuvus.

Demokratijai būtina tiksli informacija ir diskusijos

Jeigu Amerikos žiniasklaida daugiau informuotų rinkėjus, ar ir toliau Amerika taip remtų palestiniečių okupaciją, kolonizaciją ir karą prieš juos? Gal. Tikrų debatų ta tema Amerikoje nėra. Dėl tokios žiniasklaidos tylos ir nesant viešų debatų teroristų propaganda prieš Ameriką sėja neapykantą amerikiečiams.
Šiuo metu, kai yra sudaryta tarptautinė koalicija ir vyksta pasaulinis karas prieš teroristus, Amerikai yra nenaudinga sutapatinti aiškius savo tikslus su kitų kraštų tikslais. Nesvarbu, kokia šalis kariautų - Izraelis, Rusija, Kinija ar kuri kita, jų karai skiriasi nuo karo prieš tarptautinį terorizmą. O tokie palyginimai gali tik pakenkti Amerikos tikslams.
Rugsėjo 11-osios įvykiams negali būti jokių pateisinimų. Jokie moralės principai, joks tikėjimas ar politika nepateisina to, kas įvyko. Tačiau yra būtina nustatyti teroro priežastis, kad Amerika galėtų tiksliau įveikti tarptautinį terorizmą.
Demokratijai tyla gali būti pavojinga, ypač per karą. Ši tyla ir viešų diskusijų stoka gali ne tik pakenkti Amerikai ir jos sąjungininkams, bet ir pačiam Izraeliui.
Pateisinti terorizmo veiksmų dėl Amerikos paramos Izraeliui negalima. Moralės principai to neleidžia. Lyginti JAV karą prieš teroristus su Izraelio karu prieš palestiniečius nėra tikslu. Tai yra žmonių klaidinimas. JAV žiniasklaidos tyla šiuo atveju yra pavojinga demokratijai ir kenkia pačiai Amerikai.

Povilas ŽUMBAKIS

Hickory Hills, JAV

© 2001 "XXI amžius"

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija