Pirmasis Telšių vyskupas

Lapkričio 14-ąją minėjome 135-ąsias metines, kai Tupikuose (Žvirgždaičių vls.) gimė vyskupas Justinas Staugaitis. Prieš 95-erius metus šis kunigas buvo paskirtas Lekėčių parapijos pirmuoju klebonu, o prieš 75-erius metus prelatas J.Staugaitis tapo pirmuoju Telšių vyskupu.

1926 m. balandžio 4 d., per šv. Velykas, pagal vyskupo Jurgio Matulevičiaus-Matulaičio parengtą projektą, Romos popiežius Pijus XI (kuris, dar būdamas kardinolu, lankėsi Lietuvoje ir neblogai pažino mūsų kraštą), paskelbė apaštališkąją konstituciją, kuria iš pagrindų buvo pertvarkytas Lietuvos Katalikų Bažnyčios gyvenimas. Daugiau kaip keturis šimtmečius gyvavusi Žemaičių vyskupija buvo suskaldyta į Telšių, Panevėžio vyskupijas ir Kauno arkivyskupiją. Paskutinysis Žemaičių vyskupas Pranciškus Karevičius (1861-1945) buvo pakeltas tituliniu arkivyskupu, užleido savo vietą jaunesniam arkivyskupui Juozapui Skvireckui ir pasitraukė į Marijonų vienuolyną Marijampolėje. Telšių vyskupu 1926 m. balandžio 5 d. paskiriamas prelatas Justinas Staugaitis, kuris tų pačių metų gegužės 24 dieną peržengė Telšių Šv. Antano Paduviečio bažnyčios slenkstį, ir ši bažnyčia tapo Katedra.

Vyskupas J.Staugaitis šventina geležinkelio ruožą Telšiai-Kretinga. Dešinėje - V.Borisevičius, kairėje - dr. J.Galdikas, prel. P.Urbonavičius. Už jų - Respublikos prezidentas A.Smetona, ministras pirmininkas J.Tūbelis

Žodžiai nesiskyrė nuo poelgių

Lapkričio 8 dieną suėjo 48 metai nuo Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio (1884 02 05 - 1953 11 08) mirties

Arkivyskupui Mečislovui Reiniui net sovietinėje enciklopedijoje skirta pastraipa, kurioje jis pristatomas kaip Bažnyčios veikėjas, filosofijos daktaras, Vilniaus kunigų seminarijos ir Kauno universiteto dėstytojas, vienas Lietuvių katalikų mokslo akademijos steigėjų ir pirmasis jos sekretorius, užsienio reikalų ministras, vyskupas, arkivyskupas, Vilniaus, taip pat Minsko ir Mogiliovo arkivyskupijos valdytojas, parašęs darbų filosofijos, pedagogikos, psichologijos klausimais, išvertęs "Psichologijos vadovėlį", bendradarbiavęs žurnaluose "Tiesos kelias", "Logos", "Soter", Lietuvių katalikų mokslo akademijos leidinyje "Suvažiavimo darbai".
Lapkričio 5-ąją Vilniaus Arkikatedroje apie arkivyskupo Mečislovo Reinio veiklą ateitininkijoje ir nepavykusius čekistų bandymus jį užverbuoti pasakojo dr. Aldona Vasiliauskienė. Iš valandą trukusios paskaitos atsirinkome tai, kaip arkivyskupo žodžiai derėjo su jo poelgiais kritiškiausiais gyvenimo momentais.

Arkivyskupas Mečislovas Reinys