Atnaujintas 2001 m. lapkričio 21 d.
Nr.87
(996)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Susitikimai
Kultūra
Istorija ir dabartis
Aktualijos
Literatūra
Žvilgsnis
Nuomonės
Lietuva
Lietuva. Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai

Bendruomenė. Atleisti ir švęsti

Jean Vanier. Bendruomenė. Atleisti ir švęsti. Vertė R.Atkočiūnaitė ir J.Vailionis. Išleista "Tikėjimo ir Šviesos" bendruomenės pastangomis. Vilnius, Vyturys, 1998.

Tai knyga, kuri prašosi būti įgyvendinta įvairiose bendruomenėse. Autorius teigia: "Šiandien žmonės labiau negu bet kada turi suprasti, kas yra bendruomenė, jos augimo ir gilėjimo dėsniai, galimi pavojai ir maitinimosi šaltiniai. Šiandiena reikalauja sąmoningumo, nes gyvename pasaulyje, valdomame žiniasklaidos, pasisekimo kultūros, malonumo ir nepriklausomybės. Mūsų kultūroje ignoruojamos bendruomenės vertybės" (115).
Tad kas yra bendruomenė? Ji "reiškia grupę žmonių, palikusių namus, kad gyventų po vienu stogu su kitais, užmegztų tarpusavio ryšius, kad per santykius su aplinkiniais bei Dievu gyventų ir dirbtų pagal naują žmogiškojo asmens viziją" (18).
Koks tikslas? "Bendruomenė sukurta budinti žmonių giluminį grožį, atskleisti jų vertę ir svarbą visatoje, jų sugebėjimą mylėti, augti, daryti gera ir susitikti su Dievu" (91). Kas dar? "Bendruomenės pasiuntinybė - tai būti gyvenimo šaltiniu kitiems, duoti naują viltį, naują gyvenimo prasmę" (91).
Ko bendruomenei ypač reikia? "Bendruomenei būtina chartija arba konkretus gyvenimo planas, paaiškinantis, dėl ko jos nariai gyvena kartu, ko laukiama iš kiekvieno bendruomenės nario" (95).
Ko tikimasi iš bendruomenės narių? "Bendruomenė auga tik tada, kai kiekvienas jos viziją ir dvasią padaro sava ir priima į savo širdį ir protą" (134).
Iš kur bendruomenės vizija? Kristus yra Mokytojas. "Jo mokymas veda į krikščioniškos bendruomenės kūrimą, kurios pradžia yra atleidimas, o pabaiga - šventimas" (5). Bendruomenė statoma ant meilės: "bendruomenės pagrindas - tai atleidimas ir šventė - du vienos tikrovės veidai, du meilės veidai" (317).
Kas yra atleidimas? "Kol patys neatskleisime, kad Dievas mus priima tokius, kokie esame, ir atleidžia, tol negalėsime visa širdimi priimti kitų ir jiems atleisti" (45). "Bendruomenė yra atleidimas (...) Atleisti - tai iš naujo (...) atkurti sandorą" (46).
Kaip bendruomenė kuriama? "Kiekvienas turi dovaną, kuria gali pasidalinti. Bendruomenė yra tarsi simfonija, grojantis orkestras. Kiekvienas instrumentas atlieka savo partiją ir iš tiesų kažką gražaus. Bet instrumentai, grodami kartu, reikiamu metu prityla, duodami galimybę skambėti kitiems. Tada būna dar gražiau (...). Visų jų darna liudija Dievo grožį" (254).
Ką reiškia bendradarbiauti? "Mylėti ką nors - tad pripažinti jo prigimties dovaną, tai padėti jam ją puoselėti ir gilinti. Bendruomenė yra graži, kai kiekvienas savo dovaną išskleidžia iki galo" (255).
Kas kliudo bendruomenei? "Pavydas - tai rykštė, griaunanti bendruomenę. Jis randasi, kai nepaisome mums duotų dovanų ir netikime jomis" (58). Ir kai netikime, kad Dievas teikia dovanas ir kitiems.
Ką reiškia švęsti? "Šventimas yra ypatingas bendruomenės aktas, kuriuo jos nariai džiaugiasi ir dėkoja Tėvui, kad jie yra kartu; kad Tėvas saugo ir budi (...), kad sudaro vieną kūną, kur kiekvienas turi savo vietą" (318). "Šventė yra bendro džiaugsmo patyrimas, dėkojimo giesmė. Juk švenčiamas buvimas kartu ir dėkojama už šią dovaną. Šventė stiprina širdis, grąžina viltį ir jėgą gyventi kančių ir sunkumų kasdienybėje" (317).
Knygos vertė matyti iš šių parinktų citatų. Autorius rašo remdamasis savo ilgamete patirtimi "Arkos" bendruomenėse, kai jas kūrė ir jose gyveno. Ištisa knyga yra tokių praktiškų įžvalgų rinkinys.

K.T.

© 2001 "XXI amžius"

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija