XXI amžius

Būkite arti vienas kito

Lapkričio 21-ąją, Šv.Cecilijos dieną, Panevėžio kultūros rūmų Didžioji salė prisirinko pilnutėlė. Dar už laukujų durų stoviniavo pulkas žmonių. Tai tie, kuriems nebeužteko kvietimų, bet kurie norėjo savo dalyvavimu pagerbti vyskupą Juozą Preikšą jo 75 metų jubiliejaus ir kunigystės 50-mečio proga.
Scenoje skambėjo jauni balsai. Lietuvių ir geriausių užsienio kompozitorių kūrinius atliko Kauno sakralinės muzikos mokyklos chorai "Pastoralė" (meno vadovė ir dirigentė Nijolė Jautakienė), "Giesmė" (meno vadovė ir dirigentė Salvinija Jautakaitė). Solo dainavo Kauno valstybinio muzikinio teatro solistai Rita Preikšaitė ir Laimonas Pautienius; dvasingus tekstus skaitė Kauno dramos teatro aktoriai Virginija Kochanskytė ir Petras Venslovas.
Kauno menininkai atvyko neatsitiktinai. Kaunas griškabūdiečių Preikšų šeimai buvo artimas miestas, čia Juozas mokėsi kunigų seminarijoje, čia klebonavo Šv.arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje, vėliau, įgijęs mokslo laipsnį, dėstė Kauno kunigų seminarijoje. Kaip sakė vysk. J.Preikšas, Kaunas yra pats mieliausias miestas, čia prabėgo dvidešimt šešeri gyvenimo metai, čia gyvena brolių ir sesers šeimos, čia dar galima sutikti jaunystės draugų.
Vysk. J.Preikšo ingresas Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedroje įvyko 1989 m. kovo 2 d. Tuomet per pamokslą jis sakė: "Jūs - mano, o aš - jūsų... Mums būtina yra širdžių, minčių ir vargų vienybė. Šį tarpusavio meilės ir broliškos vienybės reikalą jums nuolat primins ir mano vyskupiškojo herbo įrašas - šūkis: "Pro unitate in Christo" ("Vienybė Kristuje").
Pakviestam į sceną vyskupui žmonės skandavo: "Mes mylime jus", o ganytojas jiems atsakė: "Aš myliu jus". Paprašytas tarti keletą žodžių, vysk. J.Preikšas sakė: "Mano padėkos žodžiai Aukščiausiajam, kad Jis globojo ir vedė, lydėjo kiekvieną mano žingsnį. Tėveliai įskiepijo meilę tėvynei, Dievui ir artimui. Todėl dabar esu čia, tarp jūsų. Per dvylika metų patyriau panevėžiečių nuoširdumą. Būkite arti vienas kito, pasislinkite arčiau vienas kito, mylėkite vienas kitą".
Vakaro kulminacija tapo giesmė "Aleliuja", kurią gie-dant stovėjo visa salė.

Atvyko didelis būrys dvasininkų

Švęsti Panevėžio vyskupijos 75-mečio, pažymėti Panevėžio vyskupo J.Preikšo 75-ojo gimtadienio ir kunigystės 50-mečio sekmadienį į Kristaus Karaliaus Katedrą gausiai rinkosi tikintieji. Į iškilmes suvažiavo Panevėžio vyskupijos dekanatų kunigai. Tarp jų buvo šiemet į kanauninkus pakelti kunigai - Krekenavos klebonas Petras Budriūnas, Troškūnų klebonas ir Anykščių dekanas Saulius Filipavičius, Biržų klebonas Dalius Tubys, Rokiškio dekanas Juozas Janulis, Zarasų dekanas Vytautas Kapočius, Kupiškio dekanas Vladas Rabašauskas, Panevėžyje dirbantis Vytautas Masys. Visiems tokių iškilmių proga labai tiko kanauninkų rūbai. Svečių būryje buvo galima sutikti monsinjorus, buvusius Sibiro lagerių kalinius - vieną seniausių Panevėžio vyskupijos kunigų, 90 metų slenkstį peržengusį, bet dar judrų Smilgių kleboną bei Krekenavos dekaną Petrą Kuzmicką ir Pasvalio dekaną Joną Balčiūną. Puikios nuotaikos atrodė Miežiškių klebonas kun.Kostas Balsys. Du jo auklėtiniai studijuoja Vilniaus Šv.Juozapo kunigų seminarijoje. Vienas jų - jaunasis poetas Justas Jasėnas, kilęs iš Katinų kaimo, irgi atvyko į Kristaus Karaliaus Katedroje vykusias iškilmes.
Smagu buvo tikintiesiems savo akimis pamatyti tiek daug vyskupų. Iškilmėse dalyvavo vyskupai Juozas Žemaitis, MIC, Juozapas Matulaitis, Jonas Boruta, SJ, Juozas Tunaitis, Rimantas Norvila, Šventojo Sosto nuncijaus patarėjas mons. Džordžas Antonysamy.

Panevėžiečius pagerbė Kauno arkivyskupas

Minėjimas, skirtas Panevėžio vyskupijos 75-mečiui ir vyskupo J.Preikšo 75-ajam gimtadieniui bei ganytojo kunigystės 50-mečiui, sutapo su Kristaus Karaliaus švente. Ji vyko tokiu pat vardu pavadintoje Katedroje Panevėžyje. Iškilmes pradėjo Katedros klebonas mons. Juozapas Antanavičius. Šv.Mišias kartu su kitais vyskupais aukojo ir jubiliatas - Panevėžio vyskupas Juozas Preikšas.
Pamokslą sakė Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas, Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius. Arkivyskupo atvykimas į Panevėžį nustebino ne vieną maldininką - jie gręžiojosi, norėdami geriau pamatyti. "Tokias pareigas užima, bet toks atrodo neišpuikęs", - įvertino arkivyskupą šių eilučių autoriui už nugaros sėdėjusi moteris.
Prisiminęs sovietinius laikus, garbingas svečias sakė: "Ne tik vyskupas K.Paltarokas, bet ir kunigai, Dievui pasišventusios seserys ir pasauliečiai tikintieji garbingai laikė sunkų egzaminą. Dabar ne kartą padejuojame, jog prie altoriaus matome mažiau vaikų nei anuomet, per sovietmetį. Nors vaikų katekizacija anuo metu buvo laikoma nusikaltimu, tačiau kiekvieną vasarą tūkstančiai vaikų priimdavo Pirmąją komuniją, dažnoje parapijoje galėjai matyti nemažai altoriaus patarnautojų ir didelį būrį jaunų procesijos dalyvių adoruotojų. Nedrįstu tvirtinti, kad anuomet visi buvo didvyriai ir iki galo atliko savo pareigą. Išsigąsti grasinimų, susvyruoti pavojų akivaizdoje, pateisinti savo silpnumą - visa tai yra taip žmogiška. Esu įsitikinęs: jeigu būtų leista laikyti anų dienų egzaminus, ne vienas Dievo sūnus ar dukra jį išlaikytų žymiai geriau".
Kalbėdamas apie vyskupą J.Preikšą kaip apie šių laikų vieną iškiliausių asmenybių, arkivyskupas S.Tamkevičius pabrėžė: "Jo visas gyvenimas buvo glaudžiai susijęs su Bažnyčios vargais, persekiojimais ir viltimis. Suvalkijos žemės sūnus ilgus metus ėjo tylaus, žmonėms mielo ir lengvai prieinamo ganytojo pareigas".

Nuoširdūs ir gražūs linkėjimai - mielam ganytojui

Nežiūrint to, kad buvo sekmadienis, į Kristaus Karaliaus Katedrą panevėžiečiai atėjo pabūti kartu su vienu iškiliausių Lietuvos sūnų - vysk. J.Preikšu. Gražių sukaktuvių proga ganytoją pasveikinti atvyko Panevėžio ir Utenos apskričių viršininko administracijos atstovai. Pagerbti jubiliato atėjo Panevėžio miesto ir rajono merai - Valdemaras Jakštas ir Alfredas Pekeliūnas. Vyskupą sveikino ir geriausius linkėjimus jo adresu išsakė katalikiškų, jaunimo organizacijų, įmonių atstovai. Norinčiųjų išreikšti gilią pagarbą mylimam vyskupui sąrašas buvo gana ilgas.
Seimo narys prof.Vytautas Landsbergis dvigubą jubiliejų šventusiam ganytojui įteikė Algimanto Švėgždos paveikslą. Katedroje vykusiose šv.Mišiose dalyvavo Seimo nariai Viktoras Rinkevičius, Arvydas Vidžiūnas, Vitas Matuzas.
Iškilmės Katedroje baigėsi visų joje susirinkusiųjų gieda-ma giesme "Marija, Marija".

Dėdė niekada nėra supeikęs dukterėčios

Jubiliejinėse iškilmėse giedojo Katedros ir Šv.apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios chorai. Sakralinių giesmių atliko ir vyskupo dukterėčia Rita Preikšaitė.
R.Preikšaitė gimė ir užaugo Kaune. Ją pakrikštijo dėdė J.Preikšas. Visada jį vadino (ir dabar vadina) krikšto tėveliu. Būdamas Kaune, vyskupas būtinai užsuka pas dukterėčią. Ji dažniausiai žino, kada jis atvažiuos. "Dėdė yra labai tolerantiškas, neišrankus maistui - nepavykus ko gerai pagaminti, jis manęs nė karto už tai nėra supeikęs. Kaip yra, taip jam ir gerai", - apie dėdę vyskupą J.Preikšą kalbėjo viešnia iš Kauno.
Rita dirba Kauno valstybiniame muzikiniame teatre jau penkioliktą sezoną. Ji atlieka mecosoprano vaidmenis. Aukštąjį muzikinį išsilavinimą turinti R.Preikšaitė džiaugėsi, kad jos tėvai ir seneliai buvo dainingi. Ji gyvena Kaune kartu su tėveliu. Mamos neteko prieš 16 metų.
Dėdės vyskupo Ritai nereikia kviesti dainuoti. Jis dainuoja solo. Jo mėgstamiausia daina - apie žirgelį: "Turėjau kartą mažą vaiką, kuris prašė taip gražiai mamos: "Mamyte, nupirki man žirgelį, aš josiu saugot mūsų šalies". Dėdei pradėjus, jam pritardavo visi tuo metu susirinkę giminės. Mamai mėgdavo dainuoti: "Mama, aš laimės pasauly niekur tokios neradau".
R.Preikšaitei teko sutikti vieną diplomatą, bendravusį su dėde Juozu. Jis jam yra prisipažinęs, kad vaikystėje norėjo būti kunigu.

Broliai susitinka retokai

Vyskupo jaunesnysis brolis Antanas - itin panašus į ganytoją. Pusantrų metų už Juozą jaunesnis brolis zakristijonauja vienoje iš Kauno bažnyčių. Beveik 45 metai jis gyvena Kaune.
Iš trijų brolių Preikšų Jonas yra jauniausias. Visą gyvenimą jis dirbo vairuotoju, jeigu reikėdavo, pakeisdavo ir vargonininką. Dabar pensininkas zanavykas save juokais vadina pensininku ūkininku. "Žemę dirbu su džiaugsmu ir jokio vargo nematau. Ūkininkavimas man teikia malonumo", - teigė 65 metų J.Preikšas.
Kai susirenka broliai krūvon, tada skamba namai. Kai Juozas dirbo Kaune, tokie susitikimai būdavo dažnesni. Dabar broliai susieina maždaug kartą per mėnesį. Jei negirdi pašaliniai, vienas kitą vadina vardais.
J.Preikšas gyvena Griškabūdyje. Miestelio kapinėse palaidoti Preikšų tėvai.
Kilę iš to paties krašto
Pasveikinti kraštietį jo jubiliejų proga atvyko svečias iš sostinės - Lietuvos zanavykų bendrijos ir Vilniaus miesto zanavykų bendrijos pirmininkas Albinas Vaičiūnas. "Vyskupas yra kilęs iš Griškabūdžio, aš - iš Kriūkų valsčiaus", - sakė svečias.
Tarp vyskupo ir A.Vaičiūno - septynerių metų amžiaus skirtumas. Pastarojo geras bičiulis prof. J.Pikčilingis mokėsi kartu su būsimaisiais vyskupais J.Žemaičiu ir J.Preikšu Šakių gimnazijoje. Įsisteigus Zanavykų bendrijai, su Panevėžio vyskupu A.Vaičiūnas susitinka vykstant renginiams Šakiuose. Vilnietį žavi J.Preikšo balsas. "Išliko jo suvalkietiška tartis ir zanavykų kvapas", - džiaugėsi iš sostinės atvykęs A.Vaičiūnas.

Vyskupas aplankydavo sergantį kunigą

Juokais "atvykusiu iš Kamčiatkos" save vadinantis Zarasų dekanas kan.Vytautas Kapočius pasakojo, kad prieš 25 metus Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedroje jam buvo suteikti kunigo šventimai.
Artimiau su vysk. J.Preikšu kan. V.Kapočius susipažino jam atvykus vadovauti Panevėžio vyskupijai. Ganytojas lankydavo Zarasų dekanato bažnyčias. Prieš šešerius metus kun. V.Kapočių ištiko insultas. Jo gyvybė kabojo ant plauko. Kauno klinikose besigydantį kunigą aplankydavo ir vysk. J.Preikšas. Ligoniui būdavo gera girdėti, kai seselės sakydavo: "Vyskupas, o toks paprastas".

Aldona KAČERAUSKIENĖ
Bronius VERTELKA

Panevėžys