XXI amžius

Be didelių vilčių

Karaliaučiaus gubernatorius Vladimiras Jegorovas bendrame Rusijos ir Europos Sąjungos parlamentinio bendradarbiavimo komiteto posėdyje pareiškė, jog būtina pradėti konsultacijas su Europos Sąjunga, siekiant išvengti galimos žalos Karaliaučiaus sričiai, plečiantis Europos Sąjungai. Pasak V.Jegorovo, Rusijos ir ES susitarimas turi užtikrinti galimybę Karaliaučiui pamažu integruotis į visos Europos procesus. Aišku, Maskvai ir Karaliaučiui pirmiausia rūpi tranzito, vizų, energetikos klausimai, ypač jeigu Lietuva taptų ES, juolab NATO, nare. Nors V.Jegorovas, net ir būdamas profesionalus kariškis, kitaip nei kiti jo kolegos Rusijos generolai ir admirolai, vengia užsipuldinėti NATO plėtrą, akivaizdu, kad vizų ir kitokių lengvatų reikalavimas Karaliaučiaus anklavui irgi yra spaudimo priemonė. Tuo tarpu vienas aktyviausių NATO plėtros rėmėjų Čekijos prezidentas Vaclavas Havelas, kalbėdamas Čekijos senato posėdyje, paragino NATO šalių vadovus labai atsargiai žiūrėti į glaudesnį bendradarbiavimą su Rusija. Pasak V.Havelo, Rusijos integravimas į NATO gali paversti Aljansą organizacija, panašia į Jungtines Tautas, kurioje, kaip žinoma, Rusija turi veto teisę. Čekijos prezidentas pažymėjo, kad Čekija ir kitos buvusios komunistinės valstybės gana santūriai ir atsargiai žvelgia į Rusiją, ir niekas negali atmesti 1968-ųjų sovietinės invazijos į Čekoslovakiją galimybės. V.Havelas sakė, jog yra galimas glaudesnis NATO ir Rusijos bendradarbiavimas, bet tik ne Rusijos narystės forma. Prezidento žodžiais tariant, 2002-ųjų lapkričio viršūnių susitikime Prahoje būtina pradėti NATO plėtros etapą. V.Havelas pirmiausia siūlo priimti į NATO Slovėniją, Slovakiją ir Baltijos valstybes.
Žinoma, iki to laiko pačioje Lietuvoje reikia tikėtis NATO priešininkų veiklos suaktyvėjimo. Ne tik tų atvirųjų, kurie ir nebando slėptis. Kur kas pavojingesni yra tie žmonės, kurie, pasisakydami už NATO, slapta bando kenkti tam procesui. Pavyzdžiui, visi valdžios pareigūnai puikiai žino apie JAV prezidento D.Bušo, valstybės sekretoriaus K.Pauelo ir įtakingų Kongreso narių laiškus Lietuvos vadovams. Laiškuose išsakyta jų pozicija dėl amerikiečių kompanijos "Williams" veiklos "Mažeikių naftoje". Buvo aiškiai užsiminta, jog, išvarius "Williams" iš Lietuvos, kiltų rimtų abejonių dėl Lietuvos priėmimo į NATO. Ir pastaruoju metu prieš "Williams" atnaujinta puolimo kampanija - irgi ne šiaip sau. Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas V.Greičiūnas atvirai pareiškė, jog geriausiai būtų, kad "Williams" pati pasitrauktų iš Lietuvos. Tuo tarpu Premjero patarėjas privatizavimo klausimais P.Vilemas pripažino, jog dabar negalima sau leisti ieškoti kitų galimų verslo partnerių ar investuotojų į "Mažeikių naftą". Bet P.Vilemas ir pats Premjeras, pareiškęs, kad "Williams International" valdoma "Mažeikių nafta" tapo Lietuvos problema, tradiciškai puola "niekdarius" konservatorius, jog derybose prieš keletą metų pernelyg daug dėmesio buvo skirta politiniams aspektams - JAV saugumo garantijoms, integracijai į NATO, bet ne ūkiniams dalykams. Taigi "pragmatiški" vadinamieji socialdemokratai nepaliauja teigti, kad politikos ir ekonomikos niekas nesieja.
Kaip pabrėžė Seimo narė R.Juknevičienė, provokuodami kovą su "Williams", vadinamieji socialdemokratai vykdo antinatišką politiką. Pasitelktas net senas personažas, buvęs "politinis kalinys" A.Butkevičius.
Pastebimai aktyvėja ir Europos Sąjungos priešininkai. Žmonės nuteikinėjami, jog Europos Sąjungos valstybės nenori užsikrauti sau papildomos naštos, priimdamos į ES Lietuvą ir kitas pokomunistines šalis. Atsiranda ir naujų organizacijų, skelbiančių laikraščių puslapiuose savo peticijas. Pavyzdžiui, peticijoje, kurią pasirašė kažkoks jaunalietuvis M.Kundrotas bei jaunasis nacionaldemokratas L.Kasčiūnas ir kurį paskelbė vienas dešiniuoju besivadinąs dienraštis, kaltinami valdžios pareigūnai, švietimo ir mokslo įstaigos, kurie esą pažeidžia Konstituciją, vykdydami europropagandą ir skatindami europsichozę.
Tačiau tai - dar ne didžiausia kliūtis kelyje į Europos Sąjungą. Pagrindinė kliūtis - nepaprastai suvešėjusi korupcija ir kontrabanda. Tai mato ir ES pareigūnai. Mato, bet, matyt, vis dar tikisi, kad Lietuvos valdžia pagaliau imsis kokių nors priemonių tam neregėtam kontrabandos srautui ir korupcijai sustabdyti. Kol kas ES tik gana švelniai primena apie tas blogybes. Galima neabejoti, jog po kurio laiko trūks ir jų kantrybė, o durys į ES bus užtrenktos. Visiems laikams. Kai valstybėje tvarką daro ne Vyriausybė ir Prezidentas, o vienas ar du oligarchai, nereikia tikėtis nieko gero. Juk keista, kai niekas iš valdančiosios trijulės - Prezidentas, Premjeras ir Seimo Pirmininkas - nieko nedaro, kai valstybėje vyksta absurdiški dalykai. Didėjant bendrajam vidaus produktui, tuo pačiu mažėja įplaukos į biudžetą! Kokioje demokratinėje valstybėje dar galima išvysti panašią situaciją?
Matyt, neatsitiktinai prieš porą savaičių Europos Sąjungos plėtros komisaras G.Ferhoigenas pareiškė, kad visoms Vidurio ir Rytų Europos šalims, norinčioms tapti ES narėmis, teks dar gerokai padirbėti, siekiant to tikslo. G.Ferhoigenas ypač pažymėjo, jog didžiausi darbai laukia viešojo administravimo ir teisinės sistemos srityse.

Petras KATINAS
"XXI amžiaus" apžvalgininkas